Nu jo aišku butu malonu bet manau kad už divus tai tik savo passatui vasarines padangėles teikirsiu nor pasatas tas jau su led farikėm, o su čiuvu tai čia jus kolega teisus, matosi šaibu gal ir turi jei lombardži perka bet fantažijos ir polėkio jam truksta, aplamai nesuprantu kam žmonės apie save tokius dalykus rašo nu nebent tikslas kriptas pareklamuoti, tipo darykit ir va ka turėsit

Sausio rezultatai atrodo puikus - krova 24% up, o pajamos net 50% up.
Jei Rusijos baubas nerealizuosis pirmaji pusmeti, turetu ir toliau matytis toks puikus gerejimas bent iki metu vidurio, nes pernai metu 1 pusmetis buvo prastas.

https://cns.omxgroup.com/cdsPublic/viewDisclosure.action?disclosureId=822138&messageId=1033415

Turbūt iškritai iš medžio (bent paskutines žinutes paskaitytum) - pajamos -10,4% down...

ne, neiskritau is medzio, tiesiog turejau omenyje vien tik naftos produktu krovos versla, atmetus reguliuojama dali - t.y. SGD.
I SGD pajamas ir kiekius nematau prasmes gilintis, nes koks rezultatas bebutu, reguliatorius sekantiems metams padidins ar pamazins ikainius, kad grazinti pelna prie tikslinio lygio.

Tai pirkit tas akcijas po velniu aš praktiškai veltui už dyka jas dalinėju o jie tai štukyte tai 600 tai kitas 400, ne nu kažkaip nerimtai, aš tikrai nesu žadnas man negaila užteks kiek dar liks o ritoi nebegausit akcija baigsis galėsit vėl po 53 graibyti

Prosas gudrus...jis zino,kad korekcija tik prasideda...

Realiai aš ka smulkus mielačnikas nieko aš nežinau, tik pinigus savo saugau bet man idomu už ka ta minusą man isriegė, nu kam kas nepatiko kad tipo parduodu jei nebučiau parašes kad ten po 0,516 mano kramto geriau kažkam pirkt butu buve, pasakykit nebijokit aš nesu kerštingas

Paemiau gabaleli ir as tu siandien tikiu gera ateitim

Taip ir nesupratau, kas gabalėlį paėmė - aš ar tu?

Panašu kad nersim iki 46 kapeiku, nuojauta tokia kad švedu fondukui pa barabanu divai ir perspektyvos

Itariu prosai naftele tiutiu, backa tuscia. Noretusi pasipildyti po 46 kapeikas. Daug kas noretu tokia kaina iki divu pagarsinimo.

Kodėl tiu tiu a tai 0,494-495 jau labai brangu, aš gi nesakau kad bus tie 46 bet teoriškai galėtu paeit

Užvakar įvyko AB"ACHEMA" darbuotojų profsąjungos susitikimas su vadovybe, kurios metu buvo šnekama apie niurias prognozes ACHEMAI, apie pavasari visos gamyklos stabdymą, nepasikeitus ekonominei situacijai, ir apie nepirkimą dujų iš terminalo.

gal yra kur nors daugiau info apie tai?

Vasario 13 d., antradienį, AB „Achema“ vyko darbuotojų susitikimas su bendrovės vadovybe. Jo metu darbuotojai informuoti apie dabartinę situaciją ir tolesnių mėnesių prognozes.
Anot vadovybės, dabartinė bendrovės padėtis nedžiugina. Dėl nepalankių žemdirbystės sąlygų vyksta minimali trąšų prekyba. Vasario mėnesį gamintos trąšos jau parduotos, tačiau su KAN ir amonio salietros trąšomis situacija yra bloga. Per sausio-vasario mėnesius dukterinės bendrovės atsisakė apie 40 proc. užsakytų trąšų kiekių. Šiuo metu siekiama padidinti kovo mėnesio trąšų pardavimus. Vadovybės teigimu, dabartinės trąšų kainos yra 2017 m. lygyje, o dujų kaina padidėjusi net 15 proc.
Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, apsispręsta gaminti skystąsias azoto trąšas (KAS). Pasak vadovų, daroma viskas, kad nereikėtų stabdyti agregatų ir išgyventume iki trąšų rinkos atsigavimo. Šiuo metu dirbama minimaliais gamybiniais pajėgumais, siekiant nestabdyti gamybos. Tikimasi, kad pardavimai atsigaus ir nereikės įgyvendinti niūriausios prognozės – darbuotojų išleidimo į prastovas tuo atveju, jei trąšų nebus kur sandėliuoti ir teks stabdyti gamybą.
Kol kas ekonominiai rodikliai nedžiugina: sausį patirta virš 1 mln. eurų nuostolio, vasarį planuojama -1,5 mln. eurų nuostolio. Dėl to sumažintas remonto lėšų fondas nuo 18 mln. iki 15-16 mln. eurų bei taupoma kitose srityse.

Nestabdo dabar vien dėl to kad žiema , nebus kaip visko šildyt, o ledas sudraskytu visus vamzdynus.

Kokiam tikslui KNF‘as pasiskolino iš Europos Investicijų banko beveik 55 mln. EUR ir praėjusių metų gruodžio 31 d. balansuose bendra KNF‘o disponuojamų babkių suma apie 81 mln. EUR (65 mln. EUR indėlis trumpalaikis + beveik 17 mln. EUR cashas). Su 81 mln. Prie šios dienos rinkos kainos už tokius pinigus galima nupirkti beveik šešias PST įmones.



Kadangi KNF‘as niekur nesiteikia paaiškinti, kam jam staiga prireikė tokių babkių, tai remdamasis savo įžvalgomis pabrainstorminsiu galimus variantus. Įmonės niekada šiaip sau nesiskolina tokių didelių babkių. Jei pasiskolino, vadinasi reikia kažko laukti. Mano galva galimi tokie variantai:

1. Pinigai bus naudojami antrajam šviesiųjų naftos produktų plėtros etapui, bet čia daugiau klausimų nei atsakymų. Šis plėtros etapas dar tik prasidėjo ir truks apie 1,5 metų. Todėl yra tikimybė, kad tam ir bus naudojami pinigai, bet pagrindiniai mokėjimai tikrai nebus daromi artimiausiu metu. Tuo labiau, kad ir šis plėtros etapas kainuos tik apie 31 mln. EUR. Šis punktas iš dalies gali būti realus, bet nepaaiškina, kur bus naudojama ženkliai didesnė suma.

2. Pinigai bus naudojami Krantinių rekonstrukcijai (apie 16 mln. EUR) ir geležinkelio estakados statybai (apie 10-15 mln. EUR). Bet šie projektai bus pradėti tuomet, kuomet bus baigtas antrasis šviesiųjų naftos produktų plėtros etapas. Todėl manau, kad šitas antrasis punktas nėra aktualus bandant nuspėti, kur bus naudojamas 81 mln. EUR.

3. Pinigai bus naudojami įsigyti Kroatijos SGD terminalui – anksčiau spaudoje buvo kalbama apie 25 proc. ir tikėtasi sutartį pasirašyti dar praėjusią vasarą. Aišku nieko neįvyko, bet praėjusių metų gruodžio pabaigoje ES pagaliau skyrė šiam Kroatijos terminalui dalinį finansavimą 101 mln. EUR ir už tai valdys 28 proc. terminalo akcijų. Spėju, kad visos suinteresuotos pusės laukė ES sprendimo ir dabar tikėtina, kad ledai galutinai pajudės dėl KNF‘o dalyvavimo šitame projekte. Spėju, kad šitas punktas yra labai realus bandant paaiškinti, kad KNF‘ui staiga prireikė tokių babkių.

https://www.reuters.com/article/croatia-lng/croatia-to-speed-up-building-of-lng-terminal-in-adriatic-idUSL8N1PR2Q9

4. Pinigai bus naudojami šalia KNF‘o esančio konkurento „Krovinių terminalo“ įsigijimui. Ši įmonė priklauso Achemos grupei ir kaip jos atstovai yra minėję spaudoje, KNF‘as bent porą kartų yra jiems pateikęs pasiūlymą parsiduoti. Šis parsidavimas būtų racionalus Achemos žingsnis, nes „Krovinių terminalas“ negali daryti jokios plėtros, nes to neleidžia KNF‘as. Plius jie dirba ant simbolinio pelno. Toks įsigijimas būtų labai naudingas KNF‘ui, bet šiandien yra nerealus. Achemos grupėje vyksta rietenos tarp akcininkų, todėl ten dabar racionalaus proto ir teisingų sprendimų net ir su prožektoriumi nerastum. Pas Achema grupę dabar ambicijos aukščiau visko, todėl jie su visais kalasi ir visus tempia į teismus, kuriuose prapila bylą po bylos. Jei visgi toks sandoris įvyktų, tai būtų didelė staigmena.

5. Dalis pinigų gali būti panaudota KNF‘o savų akcijų supirkimu, nes KNF‘as jau seniai yra sukaupęs apie 15 mln. EUR rezervą savoms akcijoms supirkti. Bet ir šiuo klausimu esu negatyviai nusiteikęs, nes Valstybinėms įmonės vadovaujantys asmenys nesuvokia tokio žingsnio naudos ilgalaikėje perspektyvoje ir visais būdais stengiasi įtikti įmonę valdančiai ministerijai. O geriausia tai daryti išmokant kuo didesnius dividendus. Tada ministerija patenkinta ir KNF‘o vadovams šilta kėdė garantuota bent dar metams į priekį. O jei KNF‘as sugalvotų supirkti savas akcijas, tai iš tokio supirkimo trumpuoju laikotarpiu ministerijai kaip akcininkui jokios naudos neturėtų, nors vėliau, anuliavus supirktas akcijas, ministerijos dalis kapitale padidėtų ir su laiku per didesnius dividendus viskas jai sugrįžtu su kaupu. Bet kaip sakoma valstybei reikia pinigų čia ir dabar, o ne ten kažkada. Todėl akcijų supirkimas mažai tikėtinas ir neatsako į klausimą, kam KNF‘ui reikia 81 mln. EUR.

Prikėlei čia krūvą versijų, kurias po to pats iškritikavai ir paneigei. Tai kas beliko? Beliko:
1) konstatuoti, kad su įmonės komunikacija viskas yra blogai. Taip pat blogai ir su skaidrumu, nes netikiu, kad čia ką nors vertėtų slėpti teisinantis konkurencija;
2) kelti kitas versijas.

Prieš keldamas kitas versijas dar pakritikuosiu tavo galutinai nesukritikuotą Kroatijos SGD terminalo versiją. Kokia prasmė mums kaip valstybei investuoti į Kroatijos SGD? Ar neužtenka to, kad savo pinigais (praeityje ir ateityje) mes padidinome latvių, estų ir gal net lenkų energetinį saugumą? Aš iš principo nematau jokio tikslo valstybinei įmonei investuoti į Kroatijos SGD terminalą. Tegu tuo užsiima privatus verslas, jei nori. Kitas dalykas yra parduoti savo statant terminalą įgytas patirtį ir žinias, bet tam juk nebūtina pirkti 25% akcijų.

Kitos versijos:
1) planuoja laivą išpirkinėti;
2) rengiasi Achemos trąšų gamybos nutraukimui įskaitant atsisakymą mokėti SGD terminalo išlaikymo mokestį. Tokiu atveju terminalo biudžete susidaro didelė skylė. Jei Achemos mokesčių dalį perkelti kitiems - tai SGD taps nebekonkurencinga ir niekam nereikalinga. Ir vos ne geriausia išeitis laivą išnuomoti kitiems, o investicijas krante nurašyti į nuostolius. Grįžtam prie Lietuvos energetikos strategijos, kuri jau prieš kokius 5 metus prognozavo labai didelį dujų naudojimo Lietuvoje mažėjimą, kuriam peržengus tam tikrą ribą SGD terminalas nebeatsipirks. Ši versija fantastinė, bet tavo tos pirmosios tokios pat fantastinės.

Skiedi nesąmones.
1. mano sudėlioti variantai visi galimi, tik kaip bus iš tikro, tai tik pats KNF'as žino.

2. SGD išpirkimas ne anksčiau 2024 m., nebent tam skirtų babkes ES, tada išpirkimas galimas bent porą metų anksčiau. Ir apskritai laivo išpirkimas yra ženkliai didesnė suma nei tie 81 mln. EUR.

3. Achema sumokam apie 1/3 terminalo išlaikymo. Ir iš viso pamirškite tą Achemą, nes ji verkė ir versk visą laiką ir kaip mokėjo taip ir mokės. Achemai tas 1,6 ml. EUR mokestis per mėnesį yra tas pats kas, man 10 Eurų nuo atlyginimo.

4. Mūsų terminalas nuo pat pradžių statytas didelis, kad dujas galėtų tiekti Lietuvai, Latvijai, Estijai, Suomijai, Lenkijai ir Ukrainai. 2021 m. bus nutiesti dujotiekiai Estija-Suomijas ir Lenkija-Ukraina. Tada prasidės visas įdomumas, kur mums atsivers maždaug 80 mlrd. kubų dujų rinka. Ten mums įmesti savo SGD pajėgumą 4 mlrd bus tas pats, kas tris pirštus apmyžti.

5. Į kitus SGD terminalus KNF'as ketina investuoti, nes esant akcininku ir teikiant know-how (bent jau tą visur pabrėžia KNF'as), pats KNF'as už tai gautų kasmetinį mokestį ir visiškai pofik ar tas terminalas būtų pelningas ar nuostolingas. Čia tas pats kaip mes mokam už laivo nuomą ir tos nuomos sumos niekaip neįtakoja jokios aplinkybės.

Taip, kartais paskiedžiu nesąmones, tai yra tai, ką nelabai suprantu, bet tai darau ne piktybiškai, o skatindamas diskusiją.
2. Laivo išpirkimas įmanomas bet kada, tam trūksta tik to, kad laivo nuomotojas sutiktų su siūlomomis sąlygomis/kaina.
3. Nenuvertinčiau to mokesčio svarbos Achemai, ypač blogu laikotarpiu, koks dabar jai prasidėjo.
4. Mano supratimu, terminalo dydis yra ne sąmoningas pasirinkimas vertinant tavo minėtas dideles rinkas, o Sekmoko klaida, kurią sąlygojo planavimas pagal senesnius dujų vartojimo Lietuvoje duomenis, nepažvelgiant į prognozę priekin, plius gal naiviai tikintis, kad prisidės latviai su estais. Latviai su estais juk ir neatsisako naudotis terminalu, tik nemokamai, tai yra nemokant nieko už terminalo išlaikymą. Kas bus sujungus dideles rinkas - nežinia, bet taip pat galimas variantas, kad tada bus uždrausta subsidijuoti SGD, nes jis bus nebereikalingas energetiniam saugumui ir kad jis gali neatlaikyti konkurencijos, apie ką kalbėjo D.Misiūnas (citavau jo straipsnį šioje temoje). Aš labiau bijočiau rinkų sujungimo, o ne tikėčiau to teigiamu poveikiu KNF SGD.
5. Girdėtas argumentas, bet nesu tikras, kad jis teisingas. Bet šiaip duok KNF laisvę - tai jie kas tris metus kur nors po 5 milijardus investuos su abejotina grąža.