dabar visi trifaziai turi load balancing, o kainas retail lygyje galima pasigooglint, http://pvshop.eu/
Akumuliatoriai turi viena "negerą" savybę - yra brangūs . dar ir del to, kad jei kalbame apie grid-tie, tai reikalinga papildoma įranga, kur automatiškai stebėtų įtampos kritimą pries inverterį, reikia inverterio AC->DC akumualiatoriaus krovimui, ir reikia papildomos apkrovos, apsaugoti patį akumuliatorių (dažnu atveju gyvatukas vandeniui šildyti boileryje). Egistuojantys sprendimai yra bandymai užimti nišą, bet už nemažus pinigus. Man asmeniškai idomu, kokia kaina bus Tesla Powerwall, nes jie kerta į kepenis visiems su kaina ir taikosi būtent į grid-tie sistemas. Pirmas pavyzdukas bus demostruojamas Birželio pradžioje Intersolar mugėje Miunchene. SolarEdge sprendimas, kuris bus teikiamas Vokietijos rinkai nuo 2015 Q4. Labai idomu, nes pagal pranešimą spaudai visi SolarEdge inverteriai instaliuoti nuo 2013 metų bus suderinami, kas reiškia už 2000...3000 EUR plug-n-play sprendimas 10 kw galiai. Tokiu atveju "viso gero LESTO" bent pusei metų tikrai

svajoji, kad kad ta obuolinio dizaino tesla bus pigiau uz uz 8 x 90/120Ah gilaus iskrovimo akumus. optimistas Manau, kad tesla kainuos eurais beveik tiek, kiek tie akumai litais.
va toki naudoju: akumas

madwifi: prie ko čia obuolinis dizainas? Kiekvienam savi poreikiai - jei tamstai reikalingas keletos kartų per men. off-grid ir dzin vieta bei visa kita įranga norint pajungti tuos akumuliatorius (lituojatės pats ar kazkaip kitaip): tai pats pigiausias variantas tie AGM akumai. Bent dabartiniai charge valdikliai gali palaikyti kelias baterijų rūšis. Be abejo lithium-ion yra tris kartus brangesni nei AGM, bet kas kaip supranta total cost of cycle - energijos tankis dvigubas lithium-ion nei AGM, pakrovimo ciklu beveik dvigubai daugiau atlaiko, temperaturos svyravymai turi maziau įtakos (ypač vasarą kai karšta). Man tinka, kad Powerwall turės sureinamumą su SolarEdge grid-tie. Jei tai išsprendžia galvąskausmį dėl suderinamumo AC-coupling sistemose. O dėl kainos pažiūrėsim, kaip jeims eisis

ramazator:"saulės inverteris kabėdamas tik ant vienos fazės, dėl srovės pokyčio staigiai padidėjus vartojimui (vėlgi fizika) gali tiesiog išsijungti"
Kiek žinau, tinkliniai inverteriai dirba iki tam tikros minimalios tinklo įtampos, mano atveju iki 180 V (inverteris ABB PVI-3.0). Įdomu, iki kiek buvai nusodinęs įtampą, kad inverteris išsijungė?

turiu pataisyt - mano mineti akumai visai ne AGM, o normalus - skysto eletrolito, aptarnaujami. Ju ciklu skaicius virsija 1000, t.y. nenusileidzia PowerWall 10kWh savaitinio ciklo variantui, aisku energijos tankis 3x prastesnis, nors koks skirtumas nemobiliam variantui, beto juos jau bent pakelt po viena gali O PowerWall kaina lyg ir ne paslaptis - 3000 ir 3500usd, cia aisku be mokesciu.
SolarEgde turbut jau turi, kad taip svarbus suderinamumas su jais?

Praėjo nemažai laiko, būtų įdomu sužinoti koks realus metinis pelnas gavosi pas saulės mylėtojus?
Ar hipotetinės viltys, kad sistema atsipirks po 7-8 metų, pasiteisina?

Mano atveju atsiperkamumas 5-6 metai...

Mano atveju - planuotas kiekis per metus skaiciuojant investicijas buvo 27000kWh. Realiai 2013ais - 29300, 2014ais - 33900. Tai so far so good..

: įdomu kaip pridavimo dokumentuose pas patį buvo fiksuota VEI pažymoje. Paprastai turėtų būti techninis modulių galingumas (sakykime leidžiami tuo metu buvo 30000 W), kas +/- generuoja 1690 * 30000 W / 2 = 25350 kWh (saulėtų valandų vidutinis skaičius Vilniaus apskrityje padauginta iš techninės galios ir padalinta apytiksliai iš 2, nes apie pusdienį generacija didieja ir kitą pusdienį mažėja). Paprastai inverteris turi sizing efektą - kas reiškia apie 15...20% didesnės galios invertavimą nei instaliuota. Tai jeigu pas patį yra 30kW inverteris, ir atitinkamai modulių, tai viskas kaip ir normos ribose - daugiau saulėtų dienu pasitaikė Kitais metais gali būti mažiau, modulių efektyvumas krenta su laiku keliais procentais - gausis statistiškai, kaip projektuota

planuojant buvo remtasi ilgameciais daugiameciais stebejimais Lietuvoje saules intensyvumu pagal menesius ir atsizvelgiant i moduliu efektyvuma.

Menuo 1 kW instaliuotos galios potencialas
kWh/men kWh/diena
Jan 22.7 0.7
Feb 48 1.7
Mar 79.1 2.6
Apr 98.3 3.3
May 121 3.9
Jun 111 3.7
Jul 116 3.7
Aug 107 3.5
Sep 72.7 2.4
Oct 52.7 1.7
Nov 23.9 0.8
Dec 13.3 0.4


Siemet kol kas atsilieka nuo praeitu metu, taigi manau ilgam periode susibalansuos. bus blogesni metai, bus geresni metai..

Kažkada primečiau. 4-5 kw ant pietinio šlaito stogo, išleidžiu 5 stukas eur + popierizmui. Laikinai pasiskolinu kokį konverterį, vėliau nusiperku, tai dar + pusšimtis eur.
Teoriškai apskaičiavus, visa tai gal 40-50% sumažintų sąskaitas iš Lesto ir tik po 15 metų turėtų nešti naudą. Taip pat tapčiau elektros tinklų "sponsoriumi", atiduočiau perteklinę momentinę energiją veltui.

Saulės energija asmeniškai man - vis dar kosmosas ir mano galvai neužtenka vien tik fizikos ir matematikos pradmenų.

Norėčiau glaustos informacijos iš namų ūkių, kurie naudoja nedidelės galios "elektrines" savo poreikiams.
1. Kiek kW įsidiegtumėte šiandien, ar išvis nediegtumėte?
2. Po kiek metų teoriškai turėtų grįžti pinigai (šiandieninėmis kainomis)?
3. Kodėl verta/neverta diegtis šias technologijas namų ūkyje?

Nesu Bransonas, kuris gali sau leisti investuoti į technologijas vardan planetos išlikimo.

Catalog:
1. Instaliavau 7kWp, turėjau 2kWp pabandymui iki kol susidėlios pasaugos teisinė reglamentacija.
2. Visiškai dzin. Pirkdamas automobilį nekomerciniams tikslams irgi nekeliu tokio klausimo.
3. Iš vis neverta diegtis jokių technologijų namų ūkyje: vandenį iš šulinio su kibiru, šildytis su malkom ir krosnim, apsišviesti žvakėm - ir pigu ir paprasta - nekils klausimų verta/neverta.

Auksinė taisyklė ne tik investavime - nekišk pinigų ten kur nesupranti kas vyksta. Nori suprasti bandyk, bet nesitikėk, kad pasiseks iš karto. Saulės energetika - ne tik fizika, technologijos, bet ir teisinis reguliavimas, politika, verslas, strategija ir pan. Kiekvienas atsirenka kas kam yra priimtina.

Turint omenyje, kad kiekvienais metais Europoje saulės pagamintos energijos kaina (už kWh) pinga po minimum 2 eurocentus, manau, asmeninėms reikmėms pirktis galbūt ir nelabai apsimoka. O ir tų pačių plokščių efektyvumas greičiausiai auga po tuos pačius 2 procentus per metus + pačios jos pinga + akumuliatorių talpa vis didėja.

Taip išeina, įsidiegus kokiais nors 2017 metais atmuši kainą greičiau nei įsidiegęs senesnės kartos įrangą 2015 metais? Ir, tarp kitko, kokių firmų plokštes naudojat? Sako kinietiškos numiršta anksčiau, nors efektyvumas nenusileidžia amerikoniškiems ir japoniškiems

Labai idomi vieša konsultacija dėl pasaugos tarifo. Institucijos vėluoja konkrečiai...
http://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/viesosios-konsultacijos/vykstancios-viesosios-konsultacijos.aspx

maxa. Silicis visur vienodas, skiriasi tik modulio izoliacijos kokybė - labai svarbu, kad nepatektu drėgmė. Kiek teko čiupinėti bet ką kinietiško - visur suklijuota, sandarinta tarsi arklių su kanopom, ne žmonių. Taigi sandarinimo techninis procesas reikalauja kokybės. Puikiai tai daro ir Lietuvoje BSP. Vokiečiai perka urmu.

Įdomūs tavo palyginimai. Tau, šaunuoliui, dar vienas palyginimas:
Kam pirkt mersą, jei ir opelis taip pat važiuoja. Tik kad opelį reikia remontuot kas 100 km.
Tai gal vis gi geriau pirkt mersą ir nebijot išvažiuot iš savo kaimo ribos? Tai kas, kad sumokesi 5000 x brangiau.

Geriau lygint kitaip.
Įsidiegt dėl mados, nenaudinga.
Jei tau tiekėjas užtikrina nenutrūkstamą elektros tiekimą ir duoda pigiai, kam tie eksperimentai? Nebent už eksperimentus tau moka ES babkem.

Standartiniu variantu, iprastam elektros energijos apsirupinimui, jegaines statyti jokios prasmes nera, kol ju kaina tokia didele.
Bet as nezinau kas gautusi kitu variantu. Pirmiausia tai nezinau kiek energijos sugebetu pagaminti maximalaus ty 10kw jegaine.

Catalog: ne mano gal reikalas, bet drįstu siūlyti tamstai, kalbėti apie tai, ką esate pats išbandęs ir galite pasidalinti racionalia patirtimi. Opel nereikia remontuoti kas 100 km. taip pat kaip merso. Mersas taip pat sekmingai griuva. Beje pabandykit ES pinigais pasinaudoti ir pasidalinti patirtimi. Pvz., LAIF fondas fiziniams asmeninms jau galimas nuo 2013 metu.
Man asmeniskai nepatinka, kad elektra yra monopolizuota ir as priverstas moketi tiek kiek pasako, o ne kiek realiai kainuoja. Primenu, kad pasirinkti elektros tiekeja jums reikes nuo 2016 metu, jei valdzia nenukels to sprendimo vel. Kiek uz skirstyma paprasys LESTO atskiras klausimas. Jus skaiciuokite ir samprotaukite, kiti ieško ir daro.

Namų ūkiui - savo reikmėms - vėjo jėgainės kelis kartus pigesnės, negu saulės. Be to žiemą, kada elektros reikia daugiau, vėjo irgi būna daugiau, ko nepasakysi apie saulę.
Būtų įdomu, jei kas nors čia išreikštų kompetetingą nuomonę tuo klausimu .

Taigi, jau patvirtino metodiką:
http://www.regula.lt/Puslapiai/naujienos/2015-metai/2015-07/2015-07-17/patvirtinta-elektros-energija-gaminanciu-vartotoju-naudojimosi-elektros-tinklais-paslaugu-kainos-skaiciavimo-metodika.aspx

O čia ir pati metodika:
http://www.regula.lt/Docs/nutarimas_435_.pdf

Be to VKEKK‘as patvirtino, kad gamintojas apmoka 100 proc. faktinės prijungimo darbų vertės.

Taip pat yra pasikeitusi leidimų gaminti tvarka, viską išdavinėja VEI:
http://www.vei.lt/index.php?id=2536

Išbandžiau dokumentų pridavimą e-būdu su m-parašu. Žiūrėsim kaip suveiks, nes Enminas imdavo tik popierius...

Kai kurie entuziastai skaičiuoja, kad pasaugos tarifas bus 0,04 EUR, bet dar nera patvirtinta.

LESTO taip pat skelbiasi, kad laukia nesulaukia
http://www.lesto.lt/lt/naujienos/pranesimai-spaudai/lesto-tinklas-paruostas-elektros-mainams-su-gaminanciais-klientais.html

Sutartį prijungimui dar LESTO ruošia - žiūrėsim, kaip čia bus toliau...