Turbut Lietuvoj atrastum ir tokiu, kurie dirba maxima kasoj su didesniu uz pacio IQ ir dar su magistru. Deja pakankamai didelius pinigus uzdirba ne igytas diplomas ir ne IQ.

Įdomus straipsnis buvo Lietuvos ryte. Apie tai, ką mato šunys, žiūrėdami į televizorių.


Padėtis pagerėjo, nes dabartiniai TV dažnau rodo 100, 200, 400 atnaujinimų per sekundę (Hz), ne tik šunys, bet ir ereliai jau gali žiūrėti TV laidas !



Labai įdomi mintis - šuo atpažįsta filmuotą šunį, bet neatpažįsta paišyto šuns.
Čia jau veikia intelekto trūkumas - paišytas šuo yra konceptas, ne fotografinis atvaizdas, šunys konceptų neįkerta.
Labai primena atvejį su bitcoin - vieni juose įžvelgia pinigus, kiti - ne.

As ziuriu 24 kadrus per sekunde, ir turbut protarpiais slaptaji 25 kuris mane ypac paveikia.
Tam, kad nepastebėtume mirgėjimo, reikalingas 50 Hz (ciklai per sekundę) dažnis.

ps. Musė skiria 200 kadrų per sekundę (žmogus tik 12). Todėl ją pagauti nelengva, nors musės reaguoja tik į judančius daiktus.

ėėė- gal biški neteisngai prašiau. 60Hz yra refresh rate - vaizdo atnaujinimo greitis.
Kadrai per sekundę (24 frames per second arba FPS), yra kitas matavimas.
Labai lengva susimaišyti, ir apskritai tiek vaizdo, tirk garso parametrai labai įvairūs.
Dar reikia nepamiršti kodavimų, kaip kad garsui MP3, Wave, Flac, dsf.
Kiekviena kodavimo rūšis turi savo skirtingus prarametrus.

Išvada - šuo daugiaserijinio psichologinio filmo nesupras, tačiau supras trumpus vaozdelius "iš gamtos".
Taip pat kaip dauguma žmonių mėgsta žinias trumpai ir juokelius, kai kas nors nugriūna.

60 fps versus 30 fps

Daugeliu atvejų ginčai susiveda į savo interesų gynimą.
Pavyzdys: Kurmelis ir darbdavys.

Kurmelis - mokek man kaip Šveicarijos verslininkai.
Darbdavys - aš tiek neuždirbu kaip šveicaras verslininkas.
Kurmelis - čia tavo problema, uždirbk. Jei nesugebi, reiškia esi nevykėlis viarslynykas.
Darbdavys - lauk, sekantis.
Kurmelis - sakiau kad Lietuvos viarslynykai godūs ir kvaili sukčiai, ieškantys vergų.

Kuris teisus?
Tokio dalyko kaip absoliuti tiesa, nėra. Žiūrint iš kokios pozicijos matai pasaulį.
Verslininkui naudinga samdyti vidutinį darbuotoją kuo pigiau, darnbuotojas nori gauti kuo daugau.
Galimi tokie išvedžiojimai:
1. Darbininkas gaudamas daugiau atlyginimo, daugiau vartos, ekonomika kils, to pasėkoje verslininkas gaus daugiau pelno, valdžia - daugiau mokesčių, visi bus patenkinti.
2. Darbininkas gaus mažiau, darbo savikaina atpigs, prekės / paslaugos taps labiau konkurencingos, jų parduodama bus daugiau, verslininkas papildomą pelną investuos, kurs naujas darbo vietas, ko pasėkoje mažės bedarbių, daugės mokančių mokesčius ir perkančių prekes, ekonomika kils.

Kuris variantas teisingas?

Sakysim darbininkas uždirba X,jam pakeliamas atlyginimas X+10. Jei prekių kaina tai pat pakyla analogiskai Y+10, tai nėra jokia skirtumo ar X+10 ir Y+10, ar X-10(alga sumažinama) ir Y-10(prekė atpinga). Darbininkas visvien tiek pat nuperka.

Tarp daug darbuotojė mažai uždirbanciu ir mažai darbuotojų daug uždirbančių, tai pat nėra jokio skirtumo. Bendroji suminė perkamoji galia išlieka ta pati.

Žinoma, žiurint individualiai kiekvienas norėtų būti tarp tos mažos grupelės daug uždirbančių.

Cia zinoma supaparastintai...

Iš principo, niekas ne prieš, kad samdomas darbuotojas (darbininkas - pasenusi sąvoka) uždirbtų daug.

Teoriškai tada jis pradės gyventi geriau, mažiau keiks valdžią ir darbdavius, bus stipresnės šeimos, vaikai gaus geresnį išsilavinimą ir visi mažiau sirgs, tuo sutaupydami valstybės biudžetui.

Praktiškai viskas kitaip.
1. Darbuotojas turės daugiau pinigų ir norės dar daugiau.
2. Igavęs finansinės laisvės, nebenoės dirbti iš viso, ypač neprestižinio darbo.
3. Pinigus išleis užsienyje, pragers arba praloš.
4. Liks dar labiau piktas nei buvo.
5. Jei pasitaikys protingesnis - pavogs iš darbdavio kontaktus, klientus, informaciją, įkurs savo firmą ir konkuruos su buvusiu darbdaviu.

Kuris variantas labiau tikėtinas?

Koks yra skirtumas tarp žmogaus ir kompiuterio?
Žmogus kasdien turi priimti daugelį sprendimų, ką daryti. Kompiuteris niekada savistoviai sprendimų nepriima.
Šis skirtumas ir yra ta praraja, kuri skiria žmogų ar kitą gyvą padarą, nuo mašinos. Greičiausiai, to niekada nepavyks peržengti, o ir nereikia.

Nekalbėsim apie katinus ar liūtus - jų sprendimai yra suma instinktų, jutimų ir trumpalaikių planų. Savaime aišku, gyvūnai planuoja kad ir medžioklę. Tačiau nesu girdėjes, kad gyvūnai atsineštų vandens atsargai, vadinasi jų planavimas siekia maksimum valandą į priekį, gal net mažiau.

Žmogus irgi planuoja, tik šiuo atveju planai gali siekti nuo kelių sekundžių iki dešimtmečių. Labai turtingos šeimos planuoja šimtmečiais (aristokratija, bankininkai, Vatikanas).
Kaip sakoma, lengviausias būdas nuspėti ateitį yra ją sukurti. Tie, kurie gyvena šia diena, nekontroliuoja emocijų, dažniausiai yra dugne su labai retom išimtim.

Suprantama, didžioji dalis žmonių nesugeba planuoti, puikus pavyzdys - rinkimai į Seimą ir iškart baisus nusivylimas išrinktaisiais. Ta pačia problema galima paaiškinti paskutines finansinių burbulų fazes - kai namų šeimininkės ir taksistai pradeda masiškai supirkinėti pervertintus aktyvus.

Įžvelgti vertę naujoje įmonėje ar versle reikia didelio nusimanymo ir intelekto. Garantuoju, dar dabar masės nesupranta, kur yra vertė sakykim Twiterio. Kodėl jis vertas 30 milijardų dolerių?
Twiteris - tai galimybė parašyti trumpą žinutę su nuotrauka ar video. Kiti gali parašyti atsakymą.
Atrodo visiškas niekalas, bet Twiteryje dirba 3300 darbuotojų, pusė jų - inžinieriai.
Ką jie veikia?

Mes labai dažnai skaitom mūsų forume gerai žinomų veikėjų vertinimus - bitcoin yra šūdas, twiteris ar Facebook - nesąmonė, ir taip toliau.
Nekalbant jau apie projektą Sintagon, kuris daromas gerokai mažesnėmis pajėgomis, nei tūkstančiai labai gerai apmokamų darbuotojų.

Ko nesupranta viskuo nepatenkinti veikėjai ? Jie dėl savo riboto intelekto negali suvokti abstrakčių sąvokų ir numatyti kiek toliau į ateitį nei kelios valandos. Čia visa problema, visų "ginčų" esmė.
Jei kažko negalima pačiupinėti, tai nieko neverta.
Gamykla gaminanti tankus - rimtas reikalas, Snapchat - visiška nesąmonė.

Koks tolkas iš tankų gamyklos? Kokią pridedamą vertę ji kuria? Beprotiškos resursų sąnaudos vardan ko - žmonių gerovės?
Internetinės gi kompanijos padeda žmonėms bendrauti - Skype dėl to parduotas už 8.5 milijardo dolerių.
Vis dar atrodo kad vertinga tik tai, ką dali pačiupinėti?

Paskutinis pavyzdys.
IBM tik ką pardavė savo mikročipų gamybos padalinį kompanijai GLOBAL FOUNDRIES.
Kaina?
Primokėjo 1.5 milijardo dolerių. Neapsirikote skaitydami - primokėjo.
Tokie dabar laikai. Post-industrinėje visuomenėje vertinga informacija. Daiktai sparčiai praranda vertę.

Įdomus grafikas, patvirtinantis išsakytas mintis.

Kaip treideriams, iš kart kyla klausimas:
1. Kodėl informacija tokia brangi?
2. Kokia konkrečiai informacija brangi? Juk ne visa. Dauguma informacijos yra visiškai bevertė.
3. Kaip šitame informaciniame šiukšlyne rasti aukso kruopeles ar net luitus?

Pabandom išsiaiškinti.

Anglų kalboje yra žodžiai data, information, knowledge, wisdom.
Lietuviškai - duomenys, informacija, žinios, išmintis.



Mūsų užduotis - turėti materialinės naudos arba kitaip sakant parduoti kiek galima brangiau kažkurį iš išvardintų keturių variantų.
Teisingai?

Duomenys man primena žaliavas. Nerūšiuota, metvarkyta. Pigu, norint praturtėti reikia parduoti labai didelius kiekius.
Informacija - surūšiuoti duomenys. Duomenų bazės, telefonai, adresai. Kaina didesnė, bet iš kur juos gauti, o parduoti nėra lengva ir nėra pakankamai brangu.
Žinios - jas jau kuria žmogus, jos nebūtinai objektyvios. Manyčiau, mano straipsniai apie alaus testavimus, palyginimai, parašymai yra žinios. Privalumas - jas gali gaminti atskiras individas, trūkumas - labai darbo imlus procesas, o parduoti vėlgi nėra lengva. Įmanoma, bet reikia ieškoti suinteresuoto pirkėjo.
Išmintis - technologijos, mokslinių tyrimų rezultatai, high end'as - labai labai brangūs dalykai, tačiau tokio lygio informaciją gali sukurti tik specializuoti labai gerai finansuojami kolektyvai ar atskiri indivdai - genijai.
Dar variantas - tokio lygio informaciją galima pavogti.

Štai tokie reikalai.
Vėliau pabandysim pagalvoti, kiek kokia informacija gali kainuoti.

Gera nuoroda, gauni pliusą. Iš tikrųjų buvo toks eksperimentas, vadinasi jis How Basic Are Behavioral Biases? Evidence From Capuchin Monkey Trading Behavior, yra pdf dokumentas Internete su plačiu aprašymu.
Santrauka čia

Kokios gi išvados? Ar tai parodo, koks blogas kapitalizmas, ir įrodo koks geras komunizmas?
Beždžionių elgesys atitinka pačių žemiausių socialinių sluoksnių žmonių elgesį. Esminis dalykas - beždžionės gautus pinigus iš kart išleisdavo.
Lygiai taip elgiasi žemutiniai sluoksniai - prageria, ištaško. Protingesni - taupo, investuoja, planuoja ateitį.
Kapitalizmas yra nuo žodžio Kapitalas.
Kapitalas - sukaupti pinigai ir vertybės.

Vat jum ir atsakymas, kodėl egzistuoja "klasių kova" ir "išnaudojimas". Neturėdamas kapitalo negali samdyti darbuotojų ir pasisavinti dalį jų sukurtos vertės. Kapitalo negali turėti, nes neužtenka proto planuoti ateitį ir atsisakyti šios dienos malonumų dėl ateities. Net ta beždžione, kuri daug dirbo ir užsidirbo, viską akimirksniu išleisdavo.

Planavimas ilgiems laikotarpiams, netgi dešimtmečiams - raktas į sėkmę.

Droidas, šis tyrimas parodo, kokia gera yra rinkos ekonomika, koks blogas - kapitalizmas ir kokie kvailiai yra tie, kurie neskiria šių sąvokų.

Mano supratimu, tyrimas parodė, kad rinkos ekonomika yra natūrali, nes ją supranta net primityvios beždžionės.
Natūralu ir logiška kad individas nori naudingų ir malonių sau dalykų.
Kuo pagrįstas tavo teiginys, kad pirmykštė bendruomenė su jos natūralumu geriau nei išsivystęs kapitalizmas, kur daugumą, bet ne viską, valdo mažas procentas žmonių. Ne šiaip žmonių, o tai sugebančių daryti žmonių.

Negi manai, kad liumpenai gali valdyti sudėtingas sistemas? Eksperimentas aiškiai parodo, kas tokiu atveju atsitinka.
Einama primityviausiu keliu - banditizmas ir prostitucija.
Nes šiais atvejais užmoketis gaunamas iš karto.

Kapitalizmo esmė yra kurti vertę, pajungiant resursus, tiek žmogiškus, tiek kitus. Pastatyti pavyzdžiui, geležinkelį neišeina viens du ir viskas. Reikalingos labai ilgalaikės investicijos, rizika, geras valdymas ir dar krūva nežinomųjų.
Sakykim, 10 metų išlaidų ir po to 100 metų pelno.
Natūralu, kad geležinkelio savininkas, jei jam viskas pavyko, uždirba nepalyginamai daugiau nei darbininkas, klojantis bėgius. Jų indėlis yra nesulyginamas, atitinkamai atlygis nesulyginamas.

Kame matai problemą? Viskas teisinga.
Niekas tau nedraudžia sukurti sistemą ir uždirbti milijardus, jokie iliuminačiai.

Būsiu nepopuliarus ir atskleisiu 'paslaptį'. Petro mąstymas ir visą ko matymas remiasi tuo, jog visi žmonės gimsta lygūs. Deja, deja, nepopuliaru, bet taip nėra. Civilizacijų istorija ir evolucija mums sako paprastą dalyką - nuo tada, kai naujai gimusio žmogaus tėvu tapo ne atsitiktinis bendruomenės narys, o konkretus individas, kitaip tariant žmonės savo ūkinę bei buitinę veiklą pradėjo organizuoti šeimos pagrindu,- susiformavo ir 'kapitalizmas'. Ty. nuosavybe grįsti sąntykiai. Susilpnėjo iki tol stiprūs buvę kolektyviniai ryšiai - "Obščiako ekonomika" :-)

Kadangi su tyrimu esu susipažinęs, bei su keliais kitais panašiais, galiu pasakyti kad specialiai, arba iš nežinojimo - neteisingai intepretuojate, šių primatų elgsena kaip tik atspindi 'iki kapitalistinę' santvarką.

btw, šiuo metu labai panašus tyrimas vykdomas Čikagos universitete, kai papublikuos - papostinsiu.

p.s. taip tas tiesa, kapitalizmas šuoliais didina 'nelygybę', bet mano galva tai apskritai jokio bėda, tiesiog reikia pripažinti tiesa - pasaulis yra žiaurus ir po saule ne visiems pakanka vietos. Taip, kad šįkart iš manęs - nepopuliarus postas...

ThePope,nelygybė tiesiog neišvengiamas dalykas.Tiesiog negali visi būt lygūs ir tiek.Priežastys įvairiausios - vieni dirba,kiti tingi,vieni gimsta turtingoje šalyje,kiti - kokiame nors bangladeše,vieni verslininkų ar aristokratų šeimose - kiti - skarmalyne,vieniems sekasi,kitiems - ne ir t.t.Taip,pasaulis žiaurus,teisybės nebuvo,nėra ir nebus.O jei nebus,vadinas ir raudot dėl to netikslinga,geriau pasistengt papult tarp tų,kuriems vietos po saule užteks,gal dar ir G klasės ,,mersui'' ir trobikei Kanaruose ar Sardinijoje liks.

Sutinku 100 %, tik va problema, kaip sita paaiskint koloradams? Juk jeigu visokie bomzai (tipo maskoliu) perims regiono kontrole, tipo naujas geo polius , tai kolorodai, matyt, mano, kad jiems po G ir po trobike duos, ka ten gali zinot, kas ten ju suskystejusiuose smegenuose yra...

P.S.
Gal .oOo. nesupyks, kad panaudojau jo pav, manau, kad cia jis labiau tinka ... Neteko matyt nei vieno patrioto, laukiancio rusu mirties, o vat koloradai net neneigia to, jog laukia, kol zlugs Vakarai

Reikia suprasti ir atsižvelgti į tai, kad ne visi, kuriems nesiseka yra tinginiai ir nevykėliai. Daug genijų pripažinti po mirties, netgi praėjus šimtmečiams.
Petras labai viską suprimityvizuoja, nekalbant jau apie koloradus, tipo Paršiuką. Jie nori lygybės, bet lygybės dugne, nes pasąmonėje supranta, jog lygiomis sąlygomis nepakonkuruos. O pralaimeti visų akivaizdoje - skaudu.
Štai todėl sliux nedaro apskaitos pagal temų lankomumą, net iš kart pasimatytų nelygybė. Pliusai - visai kas kita.

Šiuolaikinėje visuomenėje yra perlenkimai, pagrindinis - oligarkinis kapitalas, kai viršpelnis uždirbamas ne rinkoje konkuruojant panašiomis sąlygomis, o per valstybės reguliavimą ir visokias paramas.
Jei gauni super pelningus valdiškus užsakymus, nes sėdėjai viename suole su ministru - čia jau ne kapitalizmas, su tuo reikia kovoti.

Ne, nesupyksiu. Pats kažkur internete nušvilpiau.

Aš tiesiog kartais nebesuprantu apie ką lietuvos piliečiai kalba. Apie kažkokius žalius žmogeliukus (ateiviai iš kosmoso?), apie kolorado vabalus (ne apie tuos kur Kernagis dainavo?), ir t.t. ir pan.

Tai va tokie lietuvos piliečiai man ir asocijuojasi su vaizdu paveikslėlyje.

Patriotizmas yra viduje, ne lozunguose.

Demokratinėje santvarkoje ir rinkos ekonomikoje visi žmonės turi vienodas galimybes, bet nevienodas sąlygas. Todėl esminė kiekvienos demokratinės valdžios pareiga - užtikrinti piliečiams optimalų galimybių ir sąlygų balansą, neleidžiant visiškai įsigalėti nė vienai visuomenės daliai - klasei, religijai, kastai, sluoksniui, rasei ir pan. Galimybių ir sąlygų disbalansas destabilizuoja visuomenę ir kelia pavojų jos vystymuisi bei išlikimui.
Visokie čia forume tarpstantys turčių, aristokratijos bei stambaus kapitalo ir šiaip elYto mylėtojai galėtų pasidomėti Kinijos istorija - kiek ten per tuos 5 tūkstančius metų buvo vergų ar šiaip "liaudies" sukilimų. Visi baigdavosi panašiai - valstiečiai ar kiti sukilę bėdžiai nudaigodavo vietinius ponus, o paskui pasirodydavo gražiai apsirengę kareiviai, kurie sukilėliams nukirsdavo galvas.
Tikriausiai galite įsivaizduoti, kad kiekvienas toks sukilimas nusviesdavo miestą-provinciją-regioną ar net visą šalį po kelis šimtmečius atgal. Nebuvo jokios demokratijos anei socializmo, kai gyveno vienas toks filosofas ir visų galų humanitarinis meistras Konfu-Czė, vakariečių vadinamas Konfucijumi. Tai vat tas Konfucijus ir nubrėžė kone kiekvienos visuomenės tobulėjimo vektorių ir esminę prielaidą, paremtą 3 teiginiais:
1. Palengvinam nepakeliamą naštą vargstantiesiems.
2. Nesusipratėliams ir tinginamas įkrečiame proto ir išvarome dirbti.
3. Nepatenkintus, piktybinius ir kenkėjus - atiduodame teismui ir sušeriam krokodilams (tikslios formuluotės neatsimenu, bet esmė tokia).

Patyrinėkite ir pamatysite, kad visas žmonijos progresas stovi ant šių didžiulių banginių:
1. Laisvės.
2. Veiklumo.
3. "Paliuosavimo".
4. Sąlygų ir galimybių balanso.

.oOo.
Patriotizmas yra gerai gerose rankose.
Peilis yra gerai virėjo rankose, o ne bandito.

Viskas susiveda į paprastus dalykus - gebėjimą apdoroti informaciją. Informacijos labai daug, todėl kai pajėgumų trūksta, lengviau naudoti kažkieno jau paruoštus šablonus - ar tai bus religiniai, ar nacionaliniai, ar kiti.
Paprastai ekonominei situacijai blogėjant, mąstymo pajėgumai siaurėja.

Kaip galėjo vokiečiai, tokia išsilavinusi ir daug pasiekusi tauta, nusivažiuoti iki nemokšos Hitlerio rėmimo?
Ekonominės problemos keičia pasaulio suvokimą. Kai nėra pajamų, viskas atrodo blogai.
Jei Paršiukas laimėtų kelis milijonus loterijoje, jo rašliava greit pasikeistų.

Todėl reikia ne ieškoti blogybių, knisantis po Delfį ir kitus šiukšlynus, o kurti struktūras, kurios generuoja pajamas.
Pagrindinis dalykas - tinklai, bendradarbiavimas, optimizmas ir pozityvumas.

Neigiami dalykai traukia neigiamus, sėkmė traukia sėkmę.





Sutinku, pabandom įdiegti čia, forume, konkrečiai.

Visa forumo idėja yra rasti kelius, kad susikurti finansinę gerovę. Būdų tam padaryti yra įvairių, palyginti galima su kovos stiliais.
Galima kovoti su basliais, galima trumpais sijonais ar pinigais.

Bėda tame, kad didžioji dauguma bijo. Bijo kažką ne tik kad daryti, bijo net užsiminti, kad nebūtų išdurninti.
Forumo didelė problema, kad skatinami būtent tokie piktybiniai idėjų skandintojai, nes jie "didina trafiką".
Visi ginčiai turėtų būti linkme - kaip susikooperuoti, kad uždirbti didelius pinigus.
Dabargi kalbama apie viską, išskyrus realius verslus.