NASDAQ OMX Vilnius Biržos pranešimas 22.12.2010

LITGRID turtas AB akcijos traukiamos į NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos
sąrašą



Vilnius, gruodžio 22 d. - Nuo 2010 m. gruodžio 22 dienos LITGRID turtas AB
akcijos yra įtrauktos į NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą.

LITGRID turtas AB įsteigta 2010 m. lapkričio 16 d., vykdant AB „Lietuvos
energija“ atskyrimą. Nuo AB „Lietuvos energija“ buvo atskirta jos veiklos
dalis, susijusi su elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus veikla.
AB „Lietuvos energija“ po atskyrimo tęsia savo veiklą, o jos akcijos liks
įtrauktos į NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą.

“LITGRID turtas bus vienintelė elektros energijos perdavimo sistemos
operatoriaus veiklą vykdanti bendrovė Baltijos šalių biržose, todėl, tikimės,
sulauks tiek užsienio, tiek Lietuvos investuotojų susidomėjimo. Akcijų
įtraukimas į biržos prekybos sąrašus taip pat leis bendrovei per kapitalo rinką
pritraukti lėšų savo strateginiams projektams“, - sakė Arminta Saladžienė,
NASDAQ OMX Vilnius prezidentė ir valdybos pirmininkė.

„Įmonės akcininkams ir rinkos dalyviams bendrovės akcijų įtraukimas į biržos
prekybos sąrašą yra aiškus ženklas, patvirtinantis įmonės veiklos ir valdymo
skaidrumą. Šis sprendimas yra vykstančios energetikos sektoriaus pertvarkos
vienas baigiamųjų žingsnių“, - teigia LITGRID turtas AB generalinis direktorius
Virgilijus Poderys.

2010 m. gruodžio 22 d. Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą sudarys 51 bendrovė
(iš jų - 22 Lietuvos bendrovės).

Apie LITGRID turtas AB
Perdavimo sistemos operatoriaus veiklą visiškai atskiriant nuo AB „Lietuvos
energijos“ ir įsteigiant LITGRID turtas AB, įgyvendinamas elektros energijos
sektoriaus pertvarkos projektas. Perdavimo veiklos atskyrimu nuo AB „Lietuvos
energijos“ buvo siekiama atskirti ir išgryninti veiklas, atitikti Europos
Sąjungos trečiojo energetikos paketo reikalavimus, liberalizuoti elektros
energijos rinką, suformuoti stiprią įmonę, pajėgią prijungti Lietuvą prie
Europos Sąjungos elektros jungčių tinklo, pradedant jungtimis su Lenkija ir
Švedija.

LITGRID turtas AB įstatinis kapitalas yra 504 331 380 litų, kuris yra
padalintas į 504 331 380 paprastųjų vardinių akcijų. Vienos Bendrovės išleistos
paprastosios vardinės akcijos nominali vertė yra 1 litas. Bendrovės kapitalas
ir rezervai 2010-12-01 sudarė 1 868 596 118 Lt.

istrauka is verslo ziniu straipsnio:

„Lietuvos energijos“ (LE) valdyba rugsėjį paskelbė už elektros jungtis su Švedija ir Lenkija atsakingos įmonės, elektros perdavimo sistemos operatorės, AB „Litgrid turtas“ (LT) atskyrimo sąlygas. Pagal jas nuo energetikės atskiriama LT bus didesnė nei LE: jos įstatinis kapitalas sudarys 504,3 mln. Lt, o LE – 489,283 mln. Lt, atitinkamai, LT teks 2,159 mlrd. Lt turto, LE teliks 1,539 mlrd. Lt. Įregistravus naująją akcijų emisiją, LE įstatinis kapitalas sudarė 993,614 mln. Lt.

Išskaidytų įmonių akcijos padalintos proporcingai – dabartiniai LE akcininkai už turimas 1.000 akcijų gavo 492,4 LE akcijų ir 507,6 naujosios įmonės LT akcijų. LT tapo dabar perdavimo sistemos operatorės veiklą vykdančios LE antrinės įmonės „Litgrid“ savininke. Antrame etape planuojama sujungti abi įmones į vieną, paliekant pavadinimą „Litgrid“.

1 868 596 118 Lt/504 331 380 paprastųjų vardinių akcijų = 3.70lt reali dabartine akcijos verte.
Argi galima buvo tiketis daugiau Sveikinu laiku isigijusius

Sveiki,

gal kas patars, kaip apskaiciuoti LEN ir LITGRID akciju savikaina po imoniu atskyrimo:

pvz.
pries atskyrima LEN savikaina buvo X Lt/akcijai

po atskyrimo LEN savikaina ?
po atskyrimo LITGRID savikaina ?

ACIU

mikutis,

jei nori paskaičiuoti savikainą sau - tai išskaičiuok pagal akcijų išskaidymo proporcijas - Išskaidytų įmonių akcijos padalintos proporcingai – dabartiniai LE akcininkai už turimas 1.000 akcijų gavo 492,4 LE akcijų ir 507,6 naujosios įmonės LT akcijų.

Bent jau pas LHV oficiali savikaina gavosi tokia: po išskaidymo likusių LEN akcijų savikaina beveik padvigubėjo (įsigijimo kainą padalino iš mažesnio akcijų kiekio), o LGD savikaina nurodyta O eurų.

Lasko,

kažkada rudenį Rinkos operacijose minėjau, kad verta įsigyti LEN akcijų iki padalijimo, gal kas ir pasinaudojo patarimu ;)

tiesiog patikslinsiu zilva: akciju savikaina nepasikeite, nes kiek sumokejai isigydamas LEN, tiek jos tau dabar ir kainavo. Bendras akciju skaicius taip pat nepasikeite.
Taigi - uz kiek nupirkai LEN, tokia ir yra ir LEN ir Litgrid savikaina db.
O reali/buhalterine verte Litgrid 3.70 (ziurek ankstesne zinute). LEN neskaiciavau Is patirties zinau, kad panasiai bus.

zilva as taip pat tikiuosi

tai kodel LITGRID kyla o LEN krinta? jei ju kaina tokia pati?.. kas ir kokios naujienos veikia?

kolkas nei kyla, nei krenta. Apie kainos pokyti galima sakyti tik esant svarioms apyvartoms.

Gal kas buvot šiandien prezentacijoj?

Na štai turim prezentaciją ir pirmąsias pačios bendrovės prognozes, tai galima bent apytikslę nuomonę apie dabartinę akcijos kainą susidaryt. Šiai dienai bendrovės kapitalizacija siekia 1165 mln. litų. Prie žadamų 900mln pajamų P/S būtų 1,29 t.y. normos ribose ir labai panašus, kaip kad buvo LEN už paskutinius keturis ketvirčius. Dabar pasižiūrim pelną.. žada 6-9% pelningumą nuo kapitalo, kas būtų 112-168 mln. o P/E 7-10. Pelnas gražus, bet kažkaip nesitiki kad tokį darys, nes kartu su LEN niekada tokio neišspausdavo.

Bandysiu laikyt, jei pradės skelbt rezus bent kiek panašius į prognozes, kils stipriai.

Sunku spresti is vieno menesio, bet pajamos ateiti galimai realios prognozems, su pelningumu ne stebuklai is gruodzio menesio. Startas sioks toks jau yra

Klaipėdos nafta" prašys leidimo įsigyti 33% už antrinės dujų biržos plėtojimą atsakingos UAB “Baltpool” akcijų.

Pentadienį vykusiame posėdyje "Klaipėos naftos" valdyba nutarė kreiptis leidimo įsigyti akcijas į Lietuvos perdavimo sistemos operatorių AB „Litgrid“, kuriai priklauso 100% Lietuvos elektros energijos rinkos operatoriaus UAB „BaltPool“ akcijų, skelbiama per "Nasdaq OMX Vilnius" vertybinių popierių biržą.

„Klaipėdos nafta“ būtų tikslinga dalyvauti gamtinių dujų biržos kūrimo Lietuvoje procesuose, nes mūsų vienas iš įgyvendinamų projektų būtent yra susijusių su gamtinių dujų terminalo statybomis, todėl natūralu, jog žvelgiant į perspektyvą turėtume tapti vieni iš dujų rinkos dalyvių“, - pranešime teigia Rokas Masiulis, „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius.

VZ.LT rašė, kad "Baltpool“ šiemet planuoja tapti dujų rinkos operatore – esą jau dabar galima kurti antrinę dujų rinką. Tuo tarpu „Lietuvos dujos“ aiškina, kad tam būtina keisti įstatymus.

Gal pagaliau LGD poza išjudės ir žmonės supras, kas tai per gėris?

Ar tai gėris, koks tai gėris ir kodėl žmonės supras po to, kada paaiškės daug šiandien sunkiai nuspėjamų dalykų. Tame tarpe, ar, kada ir kaip įvyks LDJ išskaidymas, ar lemta būti Visadino AE, kas laimės kitus rinkimus ir kas formuos kitą vyriausybę, kokiomis sąlygomis bus finansuojami didieji energetikos projektai ir daugelis kitų ne tokių stambių klausimų.

Na nebent labai brangiai tuos 33% Baltpool parduos

Na čia jau kosmosas kažkoks. Kokią įtaką LDJ skaidymas/ neskaidymas turi Litgridui? Juk tai elektros perdavimo monopolija. Nesvarbu, ar elektra importuojama, ar gaminama LT - Litgrid visada gauna savo % nuo kiekvienos perduotos kWh. Aš šią įmonę lyginu su telekomu, tik su tuo skirtumu, kad telekomui bus sunku iš esmės auginti pajamas, o LGD turi visai artimoje ateityje kabelį į Švediją, kuris ženkliai padidins pajamas. Na ir šiaip elektros vartojimas šalyje su laiku tik auga, ko negali pasakyti apie telefono sąskaitas

LDJ paminėjau dėl sąsajų su KNF argumentais dėl Baltpool akcijų paketo įsigyjimo. Kalbama apie Baltpool planus tapti ir dujų rinkos operatore. Efemeriškos perspektyvos, tad KNF pranešimą vertinu kaip vieną iš ėjimų konsoliduojant visus įmanomus valstybei prieinamus finansinius resursus į energetikos sektoriaus pertvarką.

Dėl vartojimo augimo iš esmės sutinku, nebent kokia ilga depresija Europą ištiktų, tačiau kodėl kabelis į Švediją turėtų ženkliai padidinti pajamas nesuprantu (jei kalbame apie pajamas iš elektros energijos transportavimo), šį kabelį visada vertinau kaip energijos šaltinių diversifikacijos įrankį. Perduodamos elektros energijos kiekis gi priklauso nuo vartojimo? Ar reikėtų suprasti, kad Švedija šiuo kabeliu importuos ar eksportuos per Lietuvą elektros energiją į trečiąsias šalis ir todėl perdavimas turėtų padidėti?

Jei kalbėtume apie abstraktų telekomą ir lygintume jį su abstrakčia elektros energijos perdavimo tinklą valdančia bendrove, manau pastarosios pajamos būtų kur kas statiškesnės. Lyginant vienintelį mūsų mažos valstybės telekomą su vienintele energijos perdavimo bendrove tame gal būt tiesos ir yra.

O aš kalbu apie tai, kad žmonės labai mažai žino apie LGD, todėl tas KNF sandoris tiesiog atkreips daugiau dėmesio. Šiuo metu įmonei labiausiai trūksta PR. Paties Baltpoolo 30% pardavimas, žinoma, didelės įtakos rezultams turėti negali, nes jis sudaro tik labai mažą bendro turto dalį

Todėl kad kabelį valdys bendrovė UAB Interlinks, kuri yra LGD 100% dukra. Ir daroma juk tai bus ne už dyką, už perdavimą kabeliu LGD byrės $$$.

Pati LGD elektros neperka ir neparduoda, ji tik perduoda. Taigi jei šiuo metu 70% elektros gauname iš Rusijos, tai po kabelio atsiradimo per kabelį gali vaikščioti 25-30% visos Lietuvos elektros. + dar Latvija, kuri irgi yra deficitinė rinka ir galės importuoti elektrą iš Švedijos.

Pajamos didės betkuriuo atveju, nesvarbu kurion pusėn kabelis kočios energija . 700 MW galingumu . Tai puse lietuvos poreikio(aišku jei pilnai naudos jį).

O dėl to kad tai bus labai greitai, tai biški dvejoju ;).... įjungti planuoja 2015 galas 2016 pradzia.
Bet aišku šitas projektas juda kurkas geriau nei projektas su lenkais .

Aš sakyčiau kitaip: projektas su lenkais visai nejuda, ir panašu, kad nejudės. Jis tiesiog neapsimoka keliems lenkų oligarchams, kurie pigiai prichvatizavo lenkų anglimis kūrenamas elektrines Silezijoje, ir jiems konkurencija iš naujai statomos AE visai nereikalinga