Įdomus straipsnis apie žaliavas. Žaliavų rinka išgyvena patį geriausią pusmetį per 35 metus. Analitikai žaliavų kainoms jau įžiūri artėjantį "paskutinį teismą".

http://www.bloomberg.com/apps/news?pid=newsarchive&sid=aYZDR265XCpw

tik deja paskutinis teismas bus short lived, nes jau apie korekcija visi karksi nuo pavasario, daug kas ir pasikoregavo, bet po meteliu kitu bus galima karkseti apie dar geresnius laikus zaliavu rinkoj

Manyčiau, kad Ashaman čia sukeitė priežastį ir pasekmę vietomis. Dabartinės krizės pagrindine priežastimi laikau dviejų "supervalstybių" politinius siekius dominuoti pasaulyje, naudojant ekonominius svertus. Tereikia prisiminti naftos karus ar dujų blokadas. Istorija taip pat rodo, kad didieji konfliktai prasidėdavo pokriziniu laikotarpiu, kai stiprėjančių valstybių (ekonomikų) netenkino esamas statusas. Mūsų dienomis tokia valstybė yra Rusija. Prisiminus Jelcino laikus, aišku, kad tų dienų pasaulinis RU statusas negalėjo tenkinti tokios didelės valstybės. Todėl buvo ieškoma būdų situacijai pakeisti. Nežinau, kas stūmė JAV su G.Bush'u priešakyje - geopolitiniai tikslai, pasijutus pasaulio žandaru, ar asmeniniai Georg'o interesai (vis tik buvęs naftininkas), bet būtent Amerika ir Bush'as padarė viską, kas įmanoma, kad įvyktų naftos kainų šuolis. Jis ir tapo Rusijos koziriu. Visa kita - užsuktas ratas brangstanti nafta/dujos-> papildomi pinigai-> didėjantis vartojimas-> brangstanti nafta; abiejų bandymai strategiškai partneriaut su Kinija; įvairių kainų burbulų pūtimai/sprogimai ir kt. yra žaidimo dalys, siekiant globalių tikslų. Kažkaip užstrigo A.Čiubaiso interviu, kurį mačiau maždaug 2001-2002m., dalis - "Rusija, pasinaudodama savo energetiniais ištekliais, sieks būti pagrindine įtakojančia jėga iki 2015-2020m. Europoje, o iki 2040-2060 pasaulyje." Dabar galima palyginti pasikeitimus nuo to laiko ir konstatuoti, kad planai vykdomi ir net viršijami, tskant - pjatiletku za tri dnja. Manau, kad krizės dugnu Rusijoje galima laikyti 1998 defaultą ir nuo 1999-2000 šios šalies ekonomika yra augimo fazėje, todėl didesnės įtakos siekis yra natūralus. Pagrindiniu šių dienų ekonomiką destabilizuojančiu faktoriumi laikau nemokšišką Bush'o ir Co ekopolitiką, niekaip nepasirenkant partnerių ir tikslų, darant strategines klaidas ir po to bandant visom priemonėm išlaikyti iniciatyvą. Juk pasaulinė krizė ir prasidėjo stipriausioje pasaulio ekonomikoje JAV, nors pagal logiką, būtent ji turėtų būti atspariausia.

Mano nuomone teisūs abu - Ashaman ir newbie.Tiesiog nagrinėjimas yra kitokioje plotmėje.newbie poziciją gan neblogai,mano supratimu,yra panagrinėjęs Mauglis.Gal nuomonių išsiskyrimo priežastį matyčiau tame,nes čia yra "reiškinys reiškinyje",jo veikimo stiprume ir pasiskirstyme bendroje globalioje erdvėje.Na kaip korekcija ir krizė,karas ir mūšis...Ir karo ir mūšio metu liejasi kraujas,bet jie skiriasi,gilesne prasme tai labai skirtingi dalykai.

Mano nuomonė, kad vykstant iš naujo turto persiskirstymui pasaulyje yra naudojamos ne tik tarifiniai barjerai pasaulio prekių ir paslaugų prekybai, bet ir netarifiniai barjerai. Vienas iš netarifinių barjerų, tai yra kryptingas valstybės vartotojų (gyventojų) nuomonės formavimas vienai ar kitai prekei ar prekių grupei ir/ar paslaugai ar jų grupei.
Vyriausybėms lengviau kurti priešus, nei išspręsti ekonomines problemas savo ūkiuose. Po Keyneso teorijos išplitimo į vidaus ekonomikos tendencijų reguliavimą, daugelis valstybių (JAV, Japonija, Kanada ir t.t.) ir sąjungų (pvz. ES) užsižaidė reguliuodamos infliaciją, darbuotojų užimtumą, vidaus vartojimą ir t.t. Ko pasekoje, neišsprendė pagrindinio mano manymu klausimo - tai valstybių įsipareigojimo viena, kitai neperkelinėti savo ūkiouse užaugintų problemų.
Po GATT'o įvedimo 1947m. pasaulio prekybos sistema liberalizavosi ir pasaulio šalių ūkiai glaudžiai tarpusavyję susijo. Jei pvz. Vakarų Europos šalys ir Japonija vykdė griežta savo ūkio valdymą, tai JAV būdama hegemoninė valstybė pasaulyje - spausdino pasaulinę valiutą ir vykdė finansinę ekspansiją pasaulyje. JAV užaugino begales korporacijų ir įmonių trestų, kurios per laiką tapo nevaldomos. Ne tik nevaldomos, bet ir nemokančios į JAV biudžetą praktiškai jokių mokesčių...
Dabartinės korporacijos valdo pačios valstybių vyriausybes ir ištisas tipo "nepriklausomas" valstybes, leisdamos arba ne joms, vienokius ar kitokius veiksmus. Nuolatos vykstant turto persidalinimui pasaulyje ir turto koncentravimui yra naudojamos bet kokios priemonės, kad tik būtų pasiektas tikslas. Tad nėra nieko nenormalaus, kad per tam tikras priemones yra suformuojamos masių judėjimo kryptis.

Susidomėjęs seku šią temą nuo jos užvedimo - gilios Ashaman žinios ir jų panaudojimas analizuojant dabartinę situaciją tikrai verti pagarbos. Vis tik net kelis kartus perskaičius visą temą, nepavyko suvesti galų. Mano galva, ko gero turime gana unikalią situaciją, kurios nelabai išeis paaiškint istorinėmis paralelėmis. Mano mintys šia tema (žiauriai nekritikuokit, remiuosi tik savo galva, todėl gal grybauju).
Šiuo metu dviejų pagrindinių rūšių vertybinių popierių tendencijos priešingos: piniginiai vienetai infliuoja, akcijos defliuoja - tai kaip ir turėtų rodyti į stagfliaciją. Bet, išskyrus finansinį ir NT, kituose rinkos sektoriuose stagfliacijos požymių labai nedaug arba išvis nėra: nedarbas išliko žemam lygyje; vartojimas nuo buvusio (aukšto!) nukrito nežymiai, gamyba taip pat. Atskirų įmonių arba rinkos segmentų rodikliai netgi gerėja. Galima būtų teigti, kad stagfliaciją turime atskiram rinkos sektoriuje - finansiniame, bet užtat pasaulinę! Kaip iki tol buvusios regioninės stagfliacijos buvo kažkieno veiksmų pasekmė, taip ir pasaulio finansų sistemos stagfliacija privalo turėti priežastis. Bandant suprasti, kas vyksta, bent jau man daug įtakos turėjo žalias28 straipsnis spekuliuose ir mintis vienoje diskusijoje . Pirmuoju atveju visą istoriją gražiai parodė ir sudėliojo žalias28 (super straipsniukas, ačiū) ir lieka tik vienas klausimas - kaip didieji finansų pasaulio protai daėjo iki tokio absurdo. Antras atvejis nėra toks akivaizdus-daugumai iš mūsų šis senelio teiginys yra aksiominė tiesa, vis tik... Kad paaiškinti, pateiksiu pavyzdį: tarkim, draugas jums pasiūlė suinvestuoti į savo trašų prekybos firmą 100k mainais į 10% tos firmos akcijų. Sunkiai patikėčiau, kad priimsit tokį sprendimą, nepasidomėję tos firmos dabartine būkle, istoriniais finansiniais rezultatais ir neužsigarantavę, kokią gausite grąžą sėkmės atveju. Gi biržoje kasdien darome tokius sprendimus be jokių garantijų, remdamiesi vien viltim/lūkesčiais, psichologija ar dar kažkuo. Nesakau, kad tai blogai, bet stengiuosi parodyti, kaip yra nutolę šiuolaikinės finansinės sąvokos (netgi tokios elementarios kaip akcijos) nuo fundamentalių savo reikšmių. Daugelis analitikų pripažysta, kad paskutinio laikotarpio finansų rinka labai inovatyvi sisteminių sprendimų aspektu. Paskutinius kelis dešimtmečius šią rinką aktyviai vystė sąlyginai jauni žmonės, sukurdami daug naujų išvestinių instrumentų ir maksimaliai perkeldami visus procesus į jiems įprastą virtualią erdvę/realybę, tuo pačiu iš dalies atsisakydami konservatyvių fundamentinių šio segmento apibrėžimų. Iki dabar jie buvo (arba atrodė) labai efektyvūs. Man atrodo, kad ko gero turime pirmą rimtą naujo finansų verslo modelio sisteminę krizę, kuri parodys ar pavyko kokybiškai pakeisti senasias vertybes naujomis. Pirmas blynas vis tik prisvilo...labai tikiuosi, kad kiti bus geri.

Pinigai nėra vertybiniai popieriai.
Pasikartosiu - Pinigai - tai visuotinai priimtinas keitimosi būdo, vertės išsaugojimo, bei galutinio atsiskaitymo vienetas.
Stagfliacija, kaip ji yra klasiškai apibūdinama, tai - pinigų infliacijos ir ekonominio letėjimo derinys.
Pinigų infliacija šiandien - yra. Ekonominis letėjimas - tik prasidėda. Kai kurios įmonės (ne finansinis sektorius) demonstruoja puikius rezultatus, ir dar gali juos demonstuoti kokius pora ketvirčių. Tą sąlygoja aktyviai vykdoma įmonių veiklos restruktūrizacija, atleidžiant darbuotojus, bei mažinant kaštus ir demonstruojant gerą pelningumą akcijai. Tačiau tai tera trumpalaikio poveikio vaistai.
VP ir NT ne stagfliuoja - o defliuoja - kainos jog krenta, o ne stovi vietoje esant didėjančiai infliacijai, nors būtent šie du instrumentai ir yra istoriškai naudojami kaip pagrindinis infliacijos hedge'as.
Kas liečia didžiuosius pasaulio protus ir kaip jie iki šios situacijos daėjo: dabartinės krizės, o tiksliau pavadinus - globalios defliacinės depresijos priežastis (pagrindinė) - neribojamas kredito (skolos) putimas. Esama finansinė sistema buvo pasmerkta kolapsui nuo pat atsiradimo pradžios (skirtis galėjo tik jos gyvavimo terminas), tačiau neesant kitų svarių alternatyvų - tai buvo pasirinkimo metodas - pasaulio turto perskirstymas turtingųjų grupei. Žmonės, kurie ją sukūrė ir įskiepijo į visą šiuolaikinį finansinį pasaulį buvo labai protingi. Ir beabėjo jie turejo ir turi savo tikslus, kurių įgyvendinimas (turto perskirstymas) vyksta jau kelis šimtmečius. Liudna tiesa, kurios jus nekuomet neišgirsite per ekonomikos ar finansų studijas ar iš plačios mass-media, kad jokios lygybės, demokratijos ir sveikos konkurencijos pinigų kūrimo ir valdymo procese niekuomet nebuvo ir nebus. Kova. Visa laika kova. Viskas yra trivialu ir pragmatiška. Krizės (infliacinės ar defliacinės), PPO sankcijos ir karai tera turto perskirstymo būdas.
Ankščiau ar veliau baigsis ir ši, vis dar tik prasidėdanti, defliacinė depresija. Daug finansinių įstaigų, kompanijų, bei namų ūkių bankrutuos, o jų turtas atiteks tiems, kam ir turi atitekti - sistemos (žaidimo taisyklių) kūrėjams (ir papigiai). O po to prasidės sekantis žaidimo kelinis - sena (bet jau devalvuota) arba nauja valiuta - ir vėl kredito (skolos) putimosi maratonas iki tol kol "avys vėl apaugs".

Ashaman,
man viskas aišku,išskyrus vieną vietą:"Pinigų infliacija šiandien - yra."
Infliacija - pinigų kiekio didėjimas.Per kur jis didėja?Per pinigų spausdinimą?Kita vertus,jie pakliūna ne ten,kur jų tokiu laikotarpiu labiausiai reikia.Taigi,to pasekoje pinigai tampa brangūs.O kita dalis,padidėjusi dėl spausdinimo,pakliūna kitur ir ji taip pat pabrangsta?
Ar aš iš esmės ką nors painioju?

Lenkiu aš galvą prieš daugelį sutiktų protų spekuliuose ir esu dėkingas juos atrasti vėl. Manau ši tema įpareigojinti ieškoti teisingų klausimų ir ieškoti galimų atsakymų. Ir žinoma ne kukliai, jei priimsite tikrai prisidėsiu tiek su klausimais, tiek ir su paieškom galimų atsakymų...
Vienas iš momentų, galimuose ieškojimuose, kaip tai atsitinka, mano manymu, tai pasauliui, susiskirsčiusiam į daugelį skirtingų ir dažnai nesutariančių grupių bei valstybių, rinka daro įtaka, labai besiskiriančią nuo tos, kurią numato ekonominė teorija ir dėl kurios kyla stipri politinė reakcija. Įvairių grupių politinę, socialinę ir ekonominę gerovę ekonominė veikla lemia nevienodai. Pasaulis yra išskirtinių ir neretai konfliktuojančių ištikimybių bei politinių sienų visata, kurioje darbo ir jo teikiamos naudos pasidalinimą tiek pat sąlygoja jėga bei sekmė, kiek ir rinkos dėsniai ir kainos. Prielaida apie patvarią interesų harmoniją dažniausiai yra nepagrįsta, o rinkos tobulėjimas ir plėtra politiškai bei socialiai skirtingame pasaulyje daro didžiulį poveikį tarptautinei politikai ir jos funkcionavimui.
Dar vienas svarbus mano manymu akcentas, tai, kad dar vieną svarbų rinkos ekonomikos padarinį valstybei sąlygoja dėl ekonominės tarpusavio priklausomybės tarp grupių ir atskirų šalių atsiradę jėgos santykiai. Rinkos nėra politiškai neutrali. Ji sukuria ekonominę galią, kurią vienas rinkos dalyvis gali panaudoti prieš kitą. Dėl ekonominės tarpusavio priklausomybės kai kurie dalyviai pasidaro pažeidžiami ir todėl juos galima išnaudoti bei jais manipuliuoti.

Čia aš norėčiau sudėlioti kitaip akcentus. Atskirai paimtas kapitalistas yra protingas, racionalus, bet pati kapitalistinė sistema yra neprotinga, neracionali. Konkurencija rinkoje verčia pavienį kapitalistą taupyti, investuoti ir kaupti. Pelno troškimas yra kapitalizmo degalai, investicijos kaip ir variklis, o kaupimas visa to rezultatas. Tačiau apskritai pavienio kapitalisto kapitalo kaupimas nulemia prekių periodiškos perprodukcijos, kapitalo pertekliaus ir paskatų investuoti praradimą.
Čia aš daugiau iš savo varpinės, bet manau, panašiai mastančių tik daugėja...

2 Agata
Realios pinigų infliacijos buvimą paprasčiausia vertinti minusuojant iš statistikos departamento skeliabiamų infliacijos skaičių BVP augimo skaičius. Pvz.: jei skelbiama infliacija 9 proc., o BVP augimas 6 proc., reiškia reali infliacija sudaro 3 proc.
Infliacija nėra vien pinigų masės didėjimas. Infliacija yra pinigų ir kredito (skolos) masės didėjimas. Ir kredito augimo apimtys kartais viršija pinigų masės didėjimą. Kredito masės augimą geriausiai atspindi M3 plačioji pinigų masė - o jos augimas paskutinius kelius metus eina dviženkliais skaičiais.
Plačioje visuomenėje egzistuoja nepilnas situacijos supratimas su realiais popieriniais pinigais ir skaičiukais sąskaitoj - t.y. virtualiais pinigais.
Jei kaip pavyzdį paimsim FED'ą - tai jis iki 2003 metų į apyvartą yra išelidęs viso labo ~ 600 mlrd. USD popieriukais (o iš jų ~ 75 proc. sukasi už JAV ribų), tačiau per frakcionuotą rezervavimo sistemą panaudojant valstybės VVP kaip margin'ą ir per repo bankams jis išleido į apyvartą ~ 5 trilijonus USD, kuriuos bankai savo ruožtu per multiplikatoriaus panaudojimą (tas pats frakcionuotas rezervas, o nuo 1990-ųjų pabaigos defacto visiško rezervo reikalavimo panaikinimą) padidiną šią kredito (skolinamą) pinigų sumą apyvartoje iki 50 trilijonų. T.y. realiai - popieriniai pinigai tesudaro apie 1 proc. pinigų apyvartos.
Todėl klausimas - o ko yra vertas mūsų dienomis 1 USD ir kas aplamai yra tas 1 USD?
JAV konstitucijoje yra nurodyta kad 1 USD yra 1/44 aukso uncijos (ar panašiai matojant sidabru). Tačiau jei jus nueisite į JAV Treasury ir paprašysite pakeisti šį popieriuką į nurodytą aukso kiekį - jus pasius velniop. T.y. per XXa. USD prarado realų dengimą prekemis (auksu) - ir dabar USD viso labo yra "legal tender", t.y. virtualūs Treasury įsipareigojimai, dengti Treasury išleidžiamų bondų, kurie savo ruožtu irgi yra skola.
Todėl USD šiandien - tai yra skola, už kurią laiduoja kita skola (bondai), kurie savo ruožtu yra išleidžiami kaip skola - užburtas ratas. Ir taip praktiškai su visomis valiutomis, kuriu leidimą kontroliuoja centriniai bankai. Welcome to a friendly banking world

Ar taip jau ir lengva tiems bankams, kai mano manymu formuojasi tokia pasaulinė situcija:

Po 1979 metų nuvertus Irano šachą , prasidėjo antroji naftos krizė. Pakilusios naftos kainos, dėl sumažėjusių žaliavinių prekių kainų ir pakilusių palūkanų privedė praktiškai iki bankroto daugelį Lotynų Amerikos valstybių. Pvz. Argentiną ir Braziliją - jų palūkanų mokėjimo dalis eksporto atžvilgiu sudarė 50 procentų. T.y. iš 1 gauto eksporto dolerio palūkanoms dengti nueidavo 50 centų. Po 1985 metų jau reikėdavo atiduoti beveik visą dolerį tik palūkanoms dengti, o skolos gražinimas tapo nebeįmanomas.
Po 1981 metų - JAV iš skolintojo, tapo skolininke. Dar 1981 metais JAV teigiamas balansas buvo 40,3 mlrd. dolerių. Jau 1984 metais po Reagano politinės intervencijos į JAV ekonomiką fed'o ir privačios skolos pasauliui sudarė jau 7,1 trilijono dolerių. O šiai dienai jau viršija 75-80 trilijonų dolerių.
Bet tie pinigai tikrai nėra atsiradę iš niekur. Tai susiformavę pertekliniai pinigai iš užsienio prekybos Japonijoje, Rusijoje, Kinijoje ir t.t., tai pertekliniai pinigai liekantys iš eksporto naftos produktų ir paskutiniu metu iš kitų žaliavinių iškasenų pvz. metalai, tai pinigai kuriuos parsisiunčia užsienio šalys iš investicijų padarytų JAV rinkoje į portfelines investicijas, žemes, technologijas , įmones ir t.t.
Kas lieka daryti JAV, kad sugebėtų sumokėti palūkanas ir gražinti skolą:
1. devalvuoti dolerį ir padidinus eksportą užauginti teigiamą einamosios sąskaitos balansą grąžinti skolas,
2. išparduoti visus savo aktyvus užsienio valstybėse ir šalies viduje ir taip grąžinti savo skolas
3. pradėti taupyti... ir iš sutaupyti lėšų atsiskaityti su savo kreditoriais
4. pasiskolinti tiek, kad ne skolintojai diktuotu sąlygas, o skolininkas diktuotu skolintojui kaip ir ką jis darys.

Tai dėl devalvavimo, manau būtų nevykęs JAV žingsnis, nes niekas neįsileis JAV prekių į savo ekonomikas. Stabdys tiek tarifinais, tiek ir netarifiniais barjerais. Taip pat JAV perkėlusi savo pramonę, liko agrarinė ir paslaugas orientuotas į vidaus vartojimą teikianti šalis, išskyrus gal kiek programinius produktus. Bet ir čia vis jai sunkiau. Microsoft ir kitos korporacijos nuosekliai pereina į kitų valstybių rankas. Taip pat JAV eksportas dominavo daugiausiai į Lotynų Ameriką, o joms yra ne pačios lengviausios dienos šiandien.

Išparduoti aktyvus. Tai praktiškai ir taip vyksta nežmonišku tempu. 1979 - 1985 metais OPEC fondai per Vakarų Europos bankus investavo pradžioje į Vakarų Europos rinkas ir Lotynų Ameriką, bei Afrikos šalis. Japonai tuo laiku dalinai supirkinėję Pietų Korėjos ir kitų Azijos šalių aktyvus, o Vakarų Europa investavusi į Rytų Europos šalis. Po 1985 metų visi šie investuotojai metėsi išpirkti JAV aktyvus tiek užsienio rinkose, tiek ir pačioje JAV. Tad ar JAV dar turi ką parduoti, manau gal tik trupiniai yra likę.

Pradėti taupyti, tai praktiškai pasmerkti visą savo ekonomiką užsilengti. Bet koks JAV mėginimas nors kiek daryti politinį poveikį pasaulio ekonomikoms ar savo rinkoms išaukia viso pasaulio ūkio stagfliaciją, kuri labiausiai smogia tai pačiai JAV, nes jai tenka apmokėti visas su tuo susijusęs išlaidas (pvz. karinės, saugumo ir kitų valstybių nedarbo nuostoliai ir pan.), kurios tenka reguliuojant pasaulinę pusiausvyrą. Partneriai Anglija ir Japonija, šiai dienai yra paralyžuoti dėl jų ekonomikų susirišimo su JAV ekonomika.

Manau tas ketvirtas variantas ir vyksta dabar. Tai ar bankai taps laimėtojai, net nežinau. Kiek dėl antrinių paskolų tenka jiems dabar nurašyti savo pinigų. Šimtus milijardų ir tuoj visa tai pasieks trilijonines sumas. Kas toliau? Kai šie pagrindiniai bankai nukraujuos, jie bus daug lengviau sukalbamesni dėl naujų žaidimo taisyklių susidėliojimo. Juk praktiškai kraujuoja jei gerai pagalvojus ne JAV nacionaliniai bankai, o Japonų, Kinijos, Vakarų Europos, Rusijos ir Arabų investiciniai fondai investavę į kapitalų bazes viso pasaulio bankuose. Jų pinigai dega JAV rinkoje...

Jei kalbetume apie du ūkio subjektus - toks variantas būtų įmanomas. Tačiau kalba eina apie rezervinę pasaulio valiutą ir JAV prabangaus gyvenimo finansavimą kitu sąskaita.
Kas gi šiai dienai labiausiai finansuoja JAV puotą? Nr.1 - Kinija, Nr.2 - Japonija, Nr.3 - arabų šalys, Nr.4 - Rusija. Iš šių keturių, defliacinei spiralei įgaunant pagreitį, liks geriausiu atveju tik Japonija. Kinija jau nebepildo savo rezervų JAV iždo vekseliais, Rusija tik garsiai šneka kad padės JAV kovoti su krize, o realiai dar labiau diversifikuoja stabfondą ne USD naudai, arabai pasidalino į dvi stoviklas, iš kuriu tik Saudo Arabija per OPEC vis dar palaiko USD ir nežada nuo jo atryšti savo nac.valiutą., o kita dalis vedama Axmadinedžado jau atsisakė bet kokių pardavimų už USD.
Šiandien man yra akivaizdu kad vyksta defliacija ir ji tik stiprės. Priešingos stovyklos argumentai apie augančią infliaciją ir didėjančias vartojamasias kainas neišlaiko kritikos, nes vartojimas tera sistemos nedidelė dalis.
Defliacija JAV jau pasireiške NT kainų kritimu (tęsiasi nuo 2006), o nuo 2007 pabaigos prie defliuojančių aktyvų prisijungę dar ir VP, kurie, kainai krentant ir progresuojant de-leverage'ingui bus pasmerkti kristi dar toliau. Įmonių rezultatai negalės pradžiūginti puikiais rezultatais, nes vartojimas stoja - kelias vienas - down, down, down.
Bankai nukentes bet kokiu atveju (jau kenčia) - ir esant defliacijai ir esant hiperinfliacijai, nes podefliaciniame periode prasidėjus pastarajai (kas mano nuomone yra labai tikėtina, nes valstybės vyrai nerandant kitos išėities bandis gelbeti sistemą monetizuojant skolas) - skola, kaip ir santaupos, kaip ir bankų turtas denominuotas USD bus sudegintas - t.y. hiperinfliacija prives sistemą prie tos pačios išeities (t.y. skolos (kredito) defliacijos (išnikimo), prie kurios sistema būtų atejusi pati jei valdžios vyrai leistu defliacinei spiralei progresuoti. Rezultatas - tas pats - sistema turi išsivalyti nuo perteklinės skolos.

Mano manymu, tokia pozicija, kad JAV gyveno kitų sąskaita labai siaura. Negalima neigti, kad JAV piknaudžiavo jai skolintomis lėšomis (ši sumažino savo nedarbo lygį, pakėlė realųjį darbo užmokestį ir žymiai išplėtė socialines garantijas ir žinoma finansavo gynybos programas), bet ir negalima nesigilinti o kodėl tai vyko.
Po antrojo pasaulinio karo pokario laikotarpis pasižymėjo ne tik palankia politine aplinka, gausiais ištekliais, plačiomis investavimo galimybėmis, bet ir didele paklausa. Vėliau stimuliuojant ekonominį augimą, lemiamą reikšmę mano galva turėjo perversmas, kurį ekonomikoje padarė Keyneso idėjos bei vyriausybės vykdoma paklausos valdymo politika. Dėl Amerikos vyriausybės ekspansinės makroekonomikos politikos, pradėtos 70 -tojo dešimtmečio pradžioje valdant Kennedy administracijai, Amerikos ūkis tapo pasaulinio ūkio variklis. Ypač po 1973 metų sparčiai vystydamasi ir plėsdama importą, JAV padėjo augti ir savo partnerių ūkiams (labiausiai tuo metu Anglijai, Japonijai, Vokietijai).
Vakarų Europos šalys ir Japonija sugebėjo per trumpą laiką sukaupti milžinišką kapitalą, dėl masto ekonomikoje atsiradusį perteklinį pelną, kuris atsirado milžiniškoje JAV rinkoje. Augant šių šalių ekonomikoms buvo išspręsta ūkio stabilizavimas, jo augimo stimuliavimas, pajamų perskirstymas, reikiamų pajamų lygio ir darbo vietų užtikrinimas, finansinių sunkumų patiriančių ir nepelningų įmonių išsaugojimas, kai kurių ypatingų prekių ir paslaugų tiekimą subsidijavimas kainomis ir visokių kitokių veiklų reguliavimas ir t.t. ir pan. Juk po antrojo pasaulinio karo neliko nei Vakarų Europoje, nei Japonijoje jokios pramonės, tik sugriuvę daugelyje vietų pastatai arba visiškai netinkamos taikiam gyvenimui technologijos. O prie tokios JAV malonės, šie ūkiai sugebėjo nuolat auginti realiojo darbo užmokesčio normas, o tai svarbiausias veiksnys mano galva, kuris stabdė tose šalyse darbininkijos socialistines nuotaikas. Pokario metu sovietai daugiausia skyrė lėšų pagrindinei idėjai - visų šalių proliatarjatas vienykitės.
Nei viena iš eksportuojančių vyriausybių nesiryžo naikinti socialinių lengvatų savo piliečiams ir atsisakyti prekybos eksporto. Kol JAV skolų mastas buvo pakenčiamas, tol kaip ir viskas buvo suvokiama. Bet šiandien padėtis verčia ieškoti sprendimų, kurie yra ypač nepatogūs bet kuriai vyriausybei tiek JAV, tiek Europoje tiek ir kitur. Mano galva per artimiausia dešimtmetį tikrai susidėlios sprendimas ir nemanau, kad bus dramatiška JAV rinkos griūtis.

Dėja nematau jokių galimybių griūties išvengimui.
Galime pasvarstyti - kokie sprendimai galetu sustabdyti kolapsą. Jūsų išvardinti 4 būdai JAV skolos mažinimui yra gal ir geri, gal net iš dalies ir įgyvendinami, tačiau yra toks žodis - panika.
Kai kainos nuosekliai krenta - panika įgauna mąstą. Šiomis dienomis eilinei JAV šeimai su mortgage paimta per 2003-2006 bumą jau nebeapsimoka jos grąžinti. Pigiau paskelbti bankrotą. Tai tik didins pasiūlą NT rinkoje ir mažins NT kainą. Rezultate bankai arba bankų supakuotų tranšų pirkėjai tampa atpirkimo ožiais.
DJIA jau nukrito > 20 proc. nuo aukštumų, kas oficialiai yra pripažistama kaip meškų rinka.
Fundamentalinių ekonominių priežasčių meškų rinkai JAV pasibaigti per artimiasius kelerius metus nematau. Todėl darau prielaida kad akcijų, bei "junk" bond'ų kainos kris toliau, su galimais default'ais <BBB obligacijose. Šitoje vietoje pridėkime didėjanti spread'ą tarp gerų bondų ir "junk" bondų ir tampa aišku kad visoms finansinėms institucijoms-rinkos žaidėjoms žiauriai truks pinigų margin'o užtikrinimui. Daugeliui pareis margin call'ai, o tai tik labiau įsuks defliacijos spiralę.
Man atrodo svarbiausias FED'o uždavinys - tai išsaugoti USD, nedevalvuojant jo. Jei to nepadaryti - savo rezervų atsikratis ir kinai ir rusai ir arabai - o tai jau free-fall'as baksiui arba kitaip sknt. sistemos griūtis. Jei pavyks USD išsaugoti, laipsniškai jį devalvuojant kitų rezervinių valiutų atžvilgiu (kaip ir iki šiol) - pavyks išsaugoti sistemą, tačiau defliacija bus žiauri.
Žodžiu blogai bus ir vienaip ir kitaip. Pozityvaus scenarijaus esamomis sąlygomis kažkaip neišeina sugeneruoti.

Ashaman, kaip pakomentuotumete sita fakta, kad FED atidares langa netgi securities firmoms toliau pompuoja pinigus i rinka margino uztikrinimui.

O jus atkreipkyte demėsį kaip tas pumpavimas vyksta. Tik už užstatą, kurio gali būti tik high quality debt. Jokie subprime kaip kolateralė ten nefiguruoja. Pumpavimas vyksta REPO forma ir pumpavimo apimtys nėra ženkliai didesnės nei tai buvo ikikriziniame laikotarpyje. Tiesiog dabar yra daugiau šio biznio dalyvių. Ankščiau su FED'ų taip bendradarbiavo tik prime dealers.
Kaip pvz.: pažiūrėkyte kaip buvo prichvatizuotas BearSters - JPMorgan įdėjo 1 mlrd. USD, o likusius 44 mlrd. USD įdėjo ne FED'as, o valstybė, monetizuojant naujus iždo vekselius FED'e, kuris tiesiog suorganizavo visą "bail out'ą". Rizika - mokesčių mokėtojams, pelnas - JPMorganui.
FED'as yra kaip lapė vištydėje - jis pats yra kaltas dėl susikloščiusios padėties, tačiau dabar, kai prasidėjo krizė, būtent jam valdžia patikėjo dar daugiau sistemos reguliavimo funkcijų - skaityk - ką noresiu tą išgelbėsiu, ką noresiu bankruotinsiu.
FED'as negali išgelbėti sistemą nuo defliacijos, nes viska ką jis gali pasiūlyti - tai dar daugiau naujos skolos (vienokia ar kitokia forma), o rinka jau nuo esamos dusta. Jis gali bail out vieną ar kitą kompaniją, tačiau visos sistemos neišgelbėsi, nes vienintelis kelias tam padaryti - tai monetizuoti visas subjektų skolas = devalvuoti USD.

NT kainos krenta praktiškai visur,tik skiriasi kritimo dydžiai.UKB forume radau įmestą apie NT kainų augimą Rusijoje.Praeitą rugpjūtį mane suintrigavo dviejų analitikų prognozės dėl kainų tendencijų Rusijoje į ateitį.Suintrigavo būtent tai,kad abu prognozavo skirtingai-vienas,kad kils,kitas,kad kris.Tačiau esmė-kad abiejų argumentai buvo mano supratimu labai protingi ir pagrįsti.Paprastai žmogus iš dviejų skirtingų nuomonių pagal savo proto filtrą vieną atmeta,kitą priima.O aš likau suintriguota...Vakar iš smalsumo palandžiojau po internetą - ką gi...randu,kad iš tiesų kainos kyla.Tai kame reikalas?Rusai nepasiduoda bendrai globalizacijai ir jos dėsniams?
Iš paprastų statybininkų kalbų - rusai stato dieną naktį,nevaidink kietesnį už juos,ir viskas bus gerai.Atsiskaito normaliai.

Rusija vis dar yra "ant bangos". Jų atsparumo globalinei korekcijai priežastys 2 - valdžios kursas stabiliai perduotas iš rankų į rankas ir aukštos naftos kainos. Kol naftos kainos išliks panašiame lygyje - tas pakilimas gali išsilaikyti. Tačiau tai tera laiko klausimas. Rusija nėra izoliuota ir globalinės nuotaikos persimes ir ten. NT kainos gali kilti tol, kol NT yra įperkamas, veliau - stabilizacija/korekcija. Yra dar vienas aspektas kuris palaiko ažiotažą NT - tai naciolalinė programa - "pasiekiamas bustas". O ji yra finansuojama būtent perteklinio biudžeto dėka (dėl aukštų naftos kainų).
Kiek pamenu - Lietuvoje irgi visi tikėjosi kad NT kainos augs amžinai

Na taip...NT kainos augo sinchroniškai su visu pasauliu,po to prisidėjo nafta,kurios poveikis ne tik nesustabdė,bet netgi padidino kainų augimą.Tačiau NT rinka yra lėtesnių apsukų rinka,nei naftos,todėl NT kainų augimas,o po to stabilizacija turėtų būti laiko atžvilgiu gana ilga.Prasidės naujas ekonominis ciklas ir,gali būti,kad ši rinka apturės trumpesnį,o tai reiškia,mažiau skausmingą smūgį šioje srityje?