Kaip gali augti pajamos tolygiai su infliacija ir biudžeto augimu, jei milijardai iš biudžeto išplaukia skolos aptarnavimui ?

Palyginkim, kokie buvo skolos aptarnavimo kaštai 2006 metais ir 2012 yra ? Ir kokie gi reikalingi sprendimai ?

Statistika vartotojams skelbia tik BVP įvertį to meto kainomis, bei pokyčius: palyginti su atitinkamu ketvirčiu prieš metus ir palyginti su ankstesniu ketvirčiu. Pokyčiai skaičiuojami iš grandinine susietos apimties laiko eilutės prieš tai eliminavus sezoninę ir darbo dienų įtakos komponentes.

Įdomumo dėlei nerandu duomenų, kurie dabar yra paimti statistikoje baziniai metai 2005 ar 2010 ?? gal galite kas padėti ... ir kaip rasti Lietuvos statistikos BVP defliatoriaus rodiklius.

Turi pasiūlymų ? Bet tokių, kurie:
1. Nedidintų Lietuvos prekybos balsanso;
2. Mažintų šešėlį;
3. Didintų pajamų surinkimą į biudžetą;
4. Neiššauktų nepasitenkinimo.

Pasakyti "reikia sprendimų" yra lengviausią. Siūlyk variantus.

Tik atėjęs į Mokesčių inspekcijos skyrių gyventojas sužinojo, kad jį apdailos darbams samdžiusi bendrovė į jo sąskaita sumokėjo 100 tūkst. Lt. Tiesa, pats darbininkas pinigų nematė - bendrovė sukčiavo, norėdama išvengti mokesčių.
Tiriant interjero projektavimo bei statybos darbais besiverčiančios bendrovės galimai nepagrįstai deklaruotų išmokų aplinkybes paaiškėjo, kad įmonė pasirašė darbų rangos sutartį su gyventoju, kuris mėnesiui buvo įsigijęs verslo liudijimą. Gyventojas įsipareigojo per šį laikotarpį atlikti keramikos darbus vandens parko registracijos patalpose, kavinėje bei sporto salėje.
Keramika turėjo puošti ne tik minėtų patalpų sienas, bet ir lubas. Gautas pinigų sumas darbus atlikęs asmuo turėjo deklaruoti mokesčių inspekcijoje pateikdamas deklaraciją. Bet per keletą kartų įmonės į jo sąskaitą pervestų beveik 100 tūkst. litų jis nedeklaravo, nes tik atėjęs į Mokesčių inspekciją sužinojo apie neva jam išmokėtus pinigus.

http://verslas.delfi.lt/realestate/uz-apdailininko-darba-savaitgaliais-100-tukst-lt-atlygis.d?id=60042889

Įdomu kas čia apsikvailino, ar įmonė dariusi už "patentininko" nugaros, ar "patentininkas", nemokėjo teisingai paaiškinti, kaip čia jis tiek litų gavo dirbdamas tik savaitgalį... Jei jau optimizuoji mokesčiu, neoptimizuok iškarto didelėmis sumomis. Išskaidyk į mažas sumas, kas mėnesį. Nevalyk balansų metų pabaigoje, viskas turi būti planuojama ir daroma palengva, nenaudojant vienos schemos. Jei įmonėje sukasi daug įvairių mažų projektų, kurie yra skirti optimizavimui, labai sunku juos tikrinančiam sugaudyti. Taip pat, optimizuojant pamirškite kasą. Viskas turi suktis tik "per banką". Kad paskui nesakytų, nežinau, negavau, ne mačiau Daug verslininkų yra geri savo vykdomos veiklos profai, bet nežino kaip techniškai reikia atlikinėti optimizavimus. Jei nežinai kaip, arba skirk laiko konsultacijoms arba septynis kartus pasiskaičiuok riziką. Dirbant rinkoje, kur gebėjimas optimizuoti mokesčius yra rimtas konkurencinis pranašumas, šio faktoriaus neįvertinti negalima.

Taip pat neužmirškime, kad visose kontroliuojančiose institucijose per laiką darbuotojų kvalifikacija yra ženkliai išaugusi. Jie turi planus, nuo kurių priklauso jų premijos, jų darbo įvertinimo pagyrimo raštų kiekis. Tikėtis, kad darant grubias klaidas būsi nesugautas, labiau nei optimistiška...

Turi būti namų ūkiams ir įmonėms naudinga mokėti mokesčius. Dabar mokėti mokesčius yra nenaudinga ir net nesaugu.



Čia mintis buvo apie tai, kad laikas pasižiūrėti kaip sekasi, kai matai kiek pinigai nuvertėjo per labai trumpą laiką...
Kiekvienam reikia pačiam darytis sprendimus su savo pajamoms. Jei grynosios pajamos į rankas per laikotarpį nuo 2006 metų nepadidėjo 40 procentų, o poreikiai išliko tie patys. Vadinasi lendame į skolas, arba pravalgome atsargas. Lengviausia visko atsisakyti (kai kada kažkiek verta - racionalinti). Bet neužmirškime gyvename vieną kartą. Ir tikrai, nesinorėtų, kad mirdamas sakyčiau, kad taip ir negyvenau ...

Linco universiteto (Austrija) atliktas tyrimas rodo, kad į didžiausią šešėlinės ekonomikos dalį turinčių Europos Sąjungos šalių penketuką patenka Lietuva, Estija, Rumunija, Bulgarija ir Latvija, skelbia DELFI.lv.
Tai lapkričio 20 dieną žurnalistams pranešė Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis. Tyrimo duomenimis, pernai metais šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje siekė 29 procentus, Estijoje – 28,6 procento, o Latvijoje – 26,5 procento.
Latvijos premjeras džiaugėsi, kad jų šalies rodiklis grįžo į prieš krizę buvusį lygį, tačiau V. Dombrovskis apgailestavo, kad į stipriai išvystytą šešėlinę ekonomiką turinčių šalių grupę patenka visos trys Baltijos valstybės.
Pats žemiausias šešėlinės ekonomikos lygis tarp Europos Sąjungos narių pernai metais užfiksuotas Austrijoje (8 procentai) ir Liuksemburge (8,2 procento).

Vienu žodžiu, perdžiame toliau į vandenį. Filosofuoti lengviausia apie "giniruojančią ikanomiką", tik va, jokio švento gralio neegzistuoja.

Variantų visada yra.

Suformuotų prie finansų ministerijos labai gerų 1000-2000 treiderių grupę ir šie padarytų tai , ko
900 000 likusių dirbančiųjų nepadaro.

1. Užsienio prekybos balansą plius 3-4 mlrd litų jie Lietuvos naudai galetų kas mėnesį daryt.
2. Šešėlio jų veikloje nebūtų nė 0,1 % .
3. Pajamos į biudžetą augtų.
4. Jokiu visuotinu nepasitenkinimu nekvepėtų.

Sudėtinga ? Galbūt - jei mąstoma praeito šimtmečio realijomis ir minčių nuo medinio arklo atplėšti nesugebama.

Juokas ima , kad 3 milijonų gyventojų valstybėlė dar susiduria su kažkokiu finansinės padėties blogėjimu šiuolaikiniame globaliame pasaulyje.

O gal geriau visą biudžetą pastatyti Las Vegase ant raudono ? Arba juodo ?

Visas biudžetas Las Vegase statomas kasmet nuo 1991 metų . Ir visada ne ant tos spalvos pataikoma jau 22-antri metai. Nesėkmingiau pastatyti biudžeto nebeįmanoma.

Kažkaip nesigirdi iš pačio nei vieno racionalaus pasiūlymo. Tik kažkoks nusivylimas ir nekonstruktyvi kritika. Čia diskusija ir yra skirta, kad kalbantis, dalinantis mintimis rasti idėjas, kaip padaryti. Pagal pačio komentarus, tai kol kas esi pozicijų užsiėmimo pozoje. Apkaltinam, paniekinam ir nieko konstruktyvaus nesiūlome...

Tas, pačio, užduotas diskusijos taktas man netinkamas.

Pirma, reikia suprasti, kad universalaus pasiūlymo nėra ir negali būti, nes šventas gralis neegzistuoja.
Mano asmenine nuomone, šiuo metu greitas ir geras pasiūlymas būtų PRIVERSTINĖ renovacija.
1. Tai vienas iš būdu, kaip paskatinti vidaus vartojimą;
2. Didžiąją dalimi pinigai liks Lietuvoje;
3. Bus įlieta pinigų į merdėjantį statybų sektorių, kuris labiausiai nukentėjo nuo krizės;
4. Sumažės neigiamas prekybos saldo, nes reikės mažiau importuoti kuro;
5. Dalis pinigų grįš į biudžetą PVM ir kitų mokesčių pavidalu.
6. Bus ištraukta dalis iš indėlių, kurie dabar guli nenaudojami.

Bet renovacija privalo būti priverstinė, finansavimas manau 30/70 (30 dengia valstybė iš ES lėšų). Pradėti reikėtų nuo mažiausiai energetiškai efektyvių namų.
Suprantu, kad tai įgyvendinti reikia kiaušų, nes kils pasipiktinimo banga, iniciatoriai bus apšaukti "skandinavų bankų pakalikais" ir pan. Bet kaip ir minėjau, paprastų sprendimų nėra.

Kalbant apie vyriausybes skolinimosi politika, manau nepakankamai isnaudojamas potencialas skolintis vidaus rinkoje, ypac siuo metu, kai banku indeliu palukanos zenkliai sumazejusios. Skolinantis vidaus rinkoje, skolos aptarnavimo kastai gryztu i ta pacia vidaus rinka, o dabar pinigeliai isvezami svetur.

Is esmes sutinku, tik taip tiesmukai priversti negalima, zmogaus teises ir t.t. Bet pvz tiems kurie nepasiraso renovacijai galima po renovacijos silumos vartojima skaiciuoti ne pagal skaitliuka, o pagal paskutiniu triju metu pries renovacija suvartojimo vidurki. Ir panaikinti lengvatas. Taip bus parinkta galimybe rinktis, bet tas pasirinkimas pacios renovacijos nestabdys, ir tiketina, kad tie kurie bus pries renovacija, prie jos finansavimo daugiau prisides, nei tie kurie bus uz

O kodel pirmiausiai neprivertus energetikus,stipriai renovuoti silumines lauko trasas,nes viename mano sklype tokia yra,tai ziema prie minus 3-5 laipsniu zolyte zaliuoja.O ta trasa tesiasi labai toli ir tokiu trasu yra visur simtai kilometru.

TOP10 Šūkis:

štai taip visada , kaip tik konservatorių-agitatorių mintys pakrypsta praktine linkme, iškart apsinuogina komunistinė pasaulėžiūra.... PRIVERSTINĖ... , gal iškart siūlykit PRIVERSTINĮ pensininkų skaičiaus mažinimą ....

norit ekonomiškai pagrįstos renovacijos, neimkit PVM nuo medžiagų ir darbų , tai pat užtikrinkit ekonomiškai pagrįstą kainą, nes šiandieniniuose renovacijos projektuose mažiausiai trečdaliu yra permokama , bet valstybės buhalteriai galvoja kad tai "naudinga" nes PVM daugiau surenka , kai realybėje netenka kitur ir pasidina šešėlinę ekonomiką.

Trasų renovacijos yra vykdomos (Žr. pirmą priedą). Be to trasos tvarkymas irgi turi savo ekonominio atsiperkamumo ribas, t.y. siekti 0 nuostolių trasoje yra ekonomiškai nenaudingą, nes renovacija kainuos brangiau nei tavo sutaupyta šiluma.
Manau namų renovacija būtų daug efektyvesnis variantas. Prievarta ne išeitis, tačiau pagalba būtų labai sveikintina. Tarkime aš gyvenu labai neefektyviame name, tačiau name nėra pakankamai iniciatyvaus žmogaus kuris užsiimtų projektų rengimu, renovacijos organizavimu ir t.t. Šitoj vietoj jeigu valstybe savo lėšomis ir iniciatyva parengtu ataskaitas/projektus/pasiūlymus, tai manau atsirastų daug didesnis šansas kad gyventojai pažiūrėje ir pamatę skritumą imtų ir pasirašytų ant tos renovacijos. Tokiu būdų būtų galima pradėti nuo pačių neefektyviausių namų (šilumos tiekėjai tikrai turi informaciją apie kiekvieno namo/buto sunaudojamą šilumos kiekį).

Efektyvumui padidinti reiktu pinigus atiduoti zmogui, o ne "kompensacijos pavidale" Kauno energijai ...
Kai zmogenas gaves 1000 LT Kauno energijai atiduos 1050 LT, ir "garsiai" paverks kiek jis galejo desros nusipirkti uz tuos 1050 ... tada renovacijos efektyvumas bus kitoje saujoje.

Ir efektyvumas smarkiai padidetu - nes nebeliktu "kompensaciju skaiciuotoju".

O kas turi užtikrinti ekonomiškai pagrįstą kainą ? Ar ne namų savininkai, ar Ministras Pirmininkas turi darbus prižiūrėti ? Čia ir pasireiškia sovietinis mentalitetas,, kad valdžia viską turi "kontroliuoti ir užtikrinti", bet tuo pačių mažinti biurokratų skaičių. Taip ir gaunasi kognityvinis disonansas.
siaipzvejys raso, kad lėšų į biudžetą surenkama per mažai, bugaga siūlo neimti PVM. Ir vėl kognityvinis disonansas ?
P.S. Norint, kad renovacija būtų savanoriška, reikia panaikinti visas kompensacijas ir šildymo kainą padvigubinti. Kol ji maža, labiau apsimoka nieko nedaryti.