Ką iš tiesų mes žinome apie Baltarusiją ir kaip ji atrodo mūsų šalies fone? Šį kart mūsų apžvalgoje analizuojama darbo rinka, pramonės produkcija bei prekyba.
Autorius: traders.lt, Parašyta: 2020-05-09 03:03.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=30825
Viena iš mūsų kaimynių yra Baltarusija. Tai įdomi ir tuo pačiu gana išskirtinė, paslaptinga šalis. Tačiau ką iš tiesų mes žinome apie Baltarusiją ir kaip ji atrodo mūsų šalies fone? Šįkart dėmesio centre darbo rinka, pramonės produkcija bei prekyba.
Po pirmos dalies (nuoroda į pirmą dalį) pristatome antrąją dalį apie minimas valstybes. Nagrinėsime pagrindinius Lietuvos ir Baltarusijos oficialiai pateiktus ir žinomus ekonominius duomenis per laikotarpį nuo 1990 metų (jei tik bus duomenys ir juos galima bus palyginti) iki dabar.
Darbo rinka
Remiantis naujausiais duomenimis, bedarbystė Lietuvoje siekia 9,8 procento, o kaimyninėje valstybėje - vos 0,2 procento. Duomenys apie bedarbystę Lietuvoje pateikiami nuo 1995 metų, o štai Baltarusijoje - nuo 1996 metų. Per visą analizuojamą laikotarpį kaimyninėje valstybėje šis rodiklis visuomet buvo mažesnis, o kai kuriais atvejais gerokai kuklesnis nei mūsų šalyje.
Kalbant apie mūsų šalį, nuo 1995 metų fiksuoti du bedarbystės didėjimo atvejai, t.y. po Rusijoje praėjusio amžiaus pabaigoje kilusios krizės (pašoko nuo 5,4 iki 13,2 procento, t.y. daugiau nei dvigubai) bei per paskutinę pasaulinę ekonomikos ir finansų krizę, kai šis rodiklis pašoko nuo 2,7 iki 15,3 procento, t.y. net beveik šešis kartus. Tačiau nuo to laiko bedarbystė mūsų šalyje nuosekliai mažėjo, tiesa, pastaraisiais mėnesiais ėmė po truputi kilti, kai Baltarusijoje nuo 1996 metų buvo trys bedarbystės didėjimo atvejai, tiesa, tai nebuvo itin didelis šuolis, skirtingai nei Lietuvoje, na o bendra tendencija - šio rodiklio mažėjimas.
Žinoma, darbo rinkos dalyje apžvelgsime ir darbo užmokesčio rodiklį. Kalbant apie vidutinį mėnesinį atlyginimą, tai jis šiuo metu remiantis turimais naujausiais duomenimis mūsų šalyje siekia 1358.6 eurus, o štai kaimyninėje valstybėje sudaro 1213.6 Baltarusijos rublius arba pagal dabartinį EUR/BYR valiutų kursą - 458 eurai, t.y. Lietuvoje šis rodiklis yra tris kartus didesnis.
Duomenis apie vidutinį mėnesinį atlyginimą mūsų valstybėje pateikiami nuo šio amžiaus pradžios, kai šis rodiklis siekė 297.9 eurus, o tai reiškia, kad per paskutinius dvidešimt metų vidutinis mėnesinis atlyginimas Lietuvoje pašoko net 4,6 karto. Tuo tarpu Baltarusijoje jis 2000 metų pradžioje sudarė vos 4.1182 rublius, arba per analizuojamą laikotarpį pašoko net 295 kartus, kas, žinoma, yra susiję su mūsų kaimynėje ne kartą buvusia vietinės valiutos devalvacija bei po to sekusia didele infliacija.
Mėnesinės minimalios algos atveju duomenis abiem atvejais turime nuo 2000 metų, kuomet Baltarusijoje šis rodiklis siekė 0,3 rublius, na o dabar jau sudaro 330 Baltarusijos rublių, t.y. pašoko 1100 kartų, kas yra vėl nacionalinės valiutos devalvacijos, buvusios kelis kartus, ir po to sekusios didelės infliacijos veiksnys.
Mūsų valstybėje remiantis naujausiais duomenimis minimali alga siekia 555 eurus, kai dar šio amžiaus pradžioje sudarė tik 104,05 eurus, o tai reiškia, kad šis rodiklis per pastaruosius dvidešimt metų pašoko net 5,3 karto bei visuomet buvo didesnis nei pas mūsų kaimynus baltarusius.
Nagrinėjant abiejų šalių darbo rinką verta paminėti ir koks jose yra pensijinis amžius ir kaip jis kito. Abiem atvejais duomenys pateikiami nuo 2004 metų bei visuomet mūsų kaimyninėje valstybėje tiek vyrų, tiek moterų išėjimo į pensiją amžius buvo žemesnis. Tiesa, bendra tai, kad šiose Senojo žemyno atstovėse moterys į pensiją gali išeiti anksčiau nei vyrai, be to, per nagrinėjamą laikotarpį Lietuvoje ir Baltarusijoje paaugo pensijinis amžius. Mūsų valstybėje, remiantis naujausiais duomenimis, vyrai į pensiją išeina būdami 63,67 metų, na o šis rodiklis nuosekliai didėja nuo pat 2012 metų, kai prieš tai nuo pat 2004 metų nekito ir siekė 62,5 metus. Baltarusijoje vyrai iki 2017 metų į pensiją galėjo išeiti būdami šešiasdešimties, na o nuo minimų metų šis rodiklis po truputi ėmė didėti ir šiuo metu siekia 61 metus. Kalbant apie moterų pensijinį amžių, Lietuvoje jis 2004 metais sudarė 59 metus, po dviejų metų buvo padidintas iki šešiasdešimties metų ir toks išliko iki 2012 metų, kai ėmė nuosekliai kasmet didėti ir šiuo metu jau sudaro 62,33 metus. Mūsų kaimyninėje valstybėje šis rodiklis ėmė didėti prieš trejus metus (šiuo metu sudaro 56 metus), o iki tol Baltarusijoje moterys į pensiją galėjo išeiti būdamos 55 metų.
Pramonės produkcija
Pramonės produkcijos atveju duomenis iš Baltarusijos turime tik nuo 2010 metų. Taigi, lyginant abiejų analizuojamų šalių pramonės produkcijos rodiklio pokyčius nuo minėtų metų matome, kad iš esmės yra gana daug panašumų. Tiesa, vis dėl to pas mūsų kaimynus šio rodiklio vienos tendencijos trukmė yra kiek ilgesnė.
Prekyba
Prekybos atveju be jokios abejonės svarbiausias yra užsienio prekybos rezultatas. Šiuo atveju duomenis galime palyginti nuo 2000 metų. Kaip matome, abiejų valstybių prekybos balansas dažniausiai buvo neigiamas (tiesa, Baltarusijoje dažniau nei Lietuvoje jis kartais buvo teigiamas), t.y. už didesnę sumą prekių ir paslaugų buvo importuojama, nei eksportuojama.
Kaip matome, tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje paskutinės 2008 metais kilusios pasaulinės krizės metu gerokai išsipūtė užsienio prekybos deficitas. Iš esmės galima teigi, kad per nagrinėjamą laikotarpį abiejų valstybių šio rodiklio pokyčio tendencijos sutapo, o pats neigiamas užsienio prekybos rezultatas pinigine išraiška irgi buvo gana panašus (Lietuvos rodiklis pateiktas eurais, o Baltarusijos - doleriais).
Remiantis turimais naujausiais duomenimis, 2018 metais absoliučiai daugiausiai prekių ir paslaugų iš Lietuvos buvo eksportuota į Europos valstybes, t.y. aštuoniasdešimt keturi procentai viso eksporto, tuo tarpu prekių ir paslaugų importuota į mūsų valstybę taip pat absoliučiai daugiausiai iš Senojo žemyno šalių, t.y. net aštuoniasdešimt devyni procentai viso importo vertės. Antroje pozicijoje pagal lietuvių eksportą ir importą į mūsų valstybę yra Azijos šalys, t.y. 8,7 procento viso eksporto ir devyni procentai viso importo.
Kaip matome, pagrindinė Lietuvos užsienio prekybos partnerė yra Rusija, kuriai teko keturiolika procentų viso mūsų eksporto, ir atitinkamai iš šios kaimynės importavome irgi keturiolika procentų viso savo importo vertės. Kalbant apie kitas pagrindines Lietuvos prekybos partneres, taip pat galime išskirti Latviją, Lenkiją ir Vokietiją.
Baltarusija 2018 metais taip pat daugiausiai prekiavo su Senojo žemyno valstybėmis, t.y. joms atitinkamai teko 85 procentai viso eksporto vertės, bei aštuoniasdešimt keturi procentai prekių ir paslaugų į minimą šalį importuota būtent iš ten, t.y. kiek mažiau nei Lietuvos atveju. Antroje pozicijoje yra Azijos žemynas, kur iš mūsų kaimynės eksportuota vienuolika procentų visų prekių ir paslaugų, o importas iš ten sudarė tryliką procentų.
Kaip matome iš paveikslo, absoliučiai didžiausia Baltarusijos prekybos partnerė yra kaimyninė Rusija, į kurią eksportuota net keturiasdešimt procentų viso eksporto, o iš ten importuota dar daugiau, t.y. net šešiasdešimt procentų viso baltarusių importo. Tad akivaizdu, jog mūsų kaimynai itin priklausomi nuo Rusijos. Kitos šalys, su kuriomis aktyviausiai prekiauja Baltarusija - tai kita kaimynė Ukraina, bei Vokietija, be to, eksporto srityje dar išsiskiria Didžioji Britanija, o importo - Kinija.
Remiantis naujausiais duomenimis, 2018 metais už didžiausią sumą iš Lietuvos eksportuota mineralinio kuro, naftos ir distiliuotų produktų (penkiolika procentų viso eksporto), mašinų, branduolinių reaktorių bei katilų (8,4 procento) ir baldų, apšvietimo ženklų, surenkamų pastatų (7,5 procento viso eksporto vertės). Tuo tarpu daugiausiai mes importavome mineralinio kuro, naftos ir distiliuotų produktų (net penktadalis viso importo), mašinų, branduolinių reaktorių bei katilų (dešimt procentų) ir transporto priemonių (išskyrus geležinkelius ir tramvajų) - 9,7 procento viso importo vertės).
Baltarusijos atveju, apžvelgiamais metais daugiausiai buvo eksportuota naftos ir distiliuotų produktų, kas sudarė net ketvirtadalį viso eksporto vertės, o štai trąšų eksportas sudarė beveik dešimt procentų bendro eksporto vertės, o po to seka transporto priemonių (išskyrus geležinkelius ir tramvajų) eksportas. Minima šalis 2018 metais daugiausiai importavo, kaip beje ir eksportavo, naftos ir distiliuotų produktų (net dvidešimt devyni procentai viso importo vertės), mašinų, branduolinių reaktorių bei katilų (9.6 procento viso eksporto) ir elektros, elektroninės įrangos.
Pažvelgus į einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykį procentine išraiška, matome, kad mūsų šalyje šis rodiklis gana ilgą laiką buvo neigiamas (kai kuriais metais ypač neigiamas procentine išraiška) t.y. nuo 1995 metų iki paskutinės 2008 metų pasaulinės krizės, tačiau po to padėtis pastebimai pasikeitė, t.y. einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykis procentine išraiška kur kas dažniau, nors ir nežymiai, bet yra teigiamas.
Tuo tarpu Baltarusijoje einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykis procentine išraiška faktiškai visuomet per mūsų analizuojamą laikotarpį buvo neigiamas, tad skirtingai nei mūsų šalyje, padėtis šiuo atžvilgiu čia nepagerėjo.
Antros dalies trumpos išvados:
Per visą palyginamąjį laikotarpį bedarbystė Baltarusijoje (kurios faktiškai jau gan ilgą laiką nėra) buvo mažesnė nei mūsų šalyje, o kai kuriais atvejais netgi gerokai kuklesnė;
Nuo šio amžiaus pradžios Lietuvoje vidutinis mėnesinis atlyginimas visuomet buvo didesnis nei kaimyninėje valstybėje, tačiau būtent joje jis per dvidešimt metų šoktelėjo gerokai labiau ( pagrinde dėl vietinės valiutos devalvacijos, didelės infliacijos);
Mūsų šalyje minimali mėnesinė alga visuomet buvo didesnė, tačiau pas baltarusius ji pašoko gerokai labiau (vėl nacionalinės valiutos devalvacijos ir didelės infliacijos veiksnys);
Baltarusijoje nuo 2004 metų pensijinis amžius visuomet buvo ir yra mažesnis nei Lietuvoje, na o bendra tai, kad abiem atvejais moterys į pensiją gali išeiti anksčiau nei vyrai, ir šis rodiklis nuosekliai pradėjo didėti (Lietuvoje šis procesas prasidėjo anksčiau);
Abiejų valstybių pramonės produkcijos pokyčiai per analizuojamą laikotarpį yra gana panašūs;
Per palyginamą laikotarpį abiejų šalių užsienio prekybos balansas dažniausiai buvo neigiamas ir jo pokyčio tendencijos ir pats deficitas irgi yra gana panašūs;
Lietuvos ir Baltarusijos pagrindinės užsienio prekybos partnerės yra Europos šalys;
Mūsų šalis aktyviausiai prekiauja su Rusija, po to seka Vokietija, bei dvi kaimynės, t.y. Latvija ir Lenkija, o štai Baltarusija absoliučiai daugiausiai prekiauja su kaimynine Rusija;
Lietuva 2018 metais už didžiausią sumą tiek eksportavo, tiek importavo mineralinio kuro, naftos ir distiliuotų produktų, o štai baltarusiai irgi taip pat, tik ši dalis yra dar didesnė;
Baltarusijoje per mūsų analizuojamą laikotarpį einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykis procentine išraiška faktiškai visuomet buvo neigiamas, tuo tarpu Lietuvoje jis per paskutinius vienuolika metų dažniau yra teigiamas nei neigiamas.
BUS DAUGIAU.
