Šįkart mūsų dėmesio centre dvi Baltijos sesės Estija ir Latvija bei jų pagrindinių ekonominių rodiklių analizė.
Autorius: traders.lt, Parašyta: 2019-07-14 02:35.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=29465
Mūsų šalis dažnai siejama su kitomis dviem valstybėmis, t.y. Latvija ir Estija. Lietuva kartu su jomis yra priskiriama Baltijos šalims. Tad mūsų dėmesio centre dvi Baltijos sesės ir jų pagrindinių ekonominių rodiklių analizė, t.y. šįkart darbo rinkos, pramonės ir prekybos srityse.
Po pirmosios dalies (nuoroda į pirmą dalį) pristatome antrąją dalį apie minimas valstybes. Nagrinėsime pagrindinius šių šalių oficialiai pateiktus ir žinomus ekonominius duomenis per laikotarpį nuo šio amžiaus pradžios iki dabar.
Darbo rinka
Remiantis naujausiais duomenimis, Latvijoje bedarbystė siekia 6,9 procento, o Estijoje ji yra kiek mažesnė ir sudaro 4,7 procento. Per nagrinėjamą laikotarpį pirmojoje šalyje minimas rodiklis iš esmės visuomet buvo nors ir ne itin daug, tačiau didesnis. Kaip matome iš pateiktų grafikų, abiejų valstybių bedarbystės rodiklio pokyčių ciklai sutampa.
Nuo šio amžiaus pradžios iki paskutinės pasaulinės krizės tiek Latvijoje, tiek Estijoje nuosekliai mažėjo darbo neturinčių žmonių skaičius, t.y. jis smuktelėjo atitinkamai 13,2 iki 5,3 procento, arba 2,5 karto, bei nuo 11,9 procento iki keturių procentų, t.y. beveik tris kartus. Kriziniu laikotarpiu, kai smuktelėjo pasaulinė paklausa, Latvijoje bedarbystė šoktelėjo net keturis kartus iki 21,3 procento, o kitoje Baltijos valstybėje - net beveik penkis kartus iki 19,5 procento. Tačiau po pasaulinės ekonominės krizės metu pasiekto piko, abiem atvejais darbo neturinčių žmonių nuosekliai mažėja, t.y. Estijoje šis rodiklis smuktelėjo virš keturių kartų, o Latvijoje - 3,1 karto, bet bedarbystė vis dar nepasiekė prieš krizę buvusių žemumų.
Kaip matome iš pateikto paveikslėlio su grafikais, mūsų Baltijos sesėse jaunimo bedarbystės lygis nuo pat šio amžiaus pradžios visuomet buvo didesnis už bendrą bedarbystės rodiklį, be to, abiejose šalyse vėl sutampa, šiuo atveju kalbant apie jaunimo bedarbystę, jos pokyčių tendencijos. Taigi, 2000 metų pradžioje bedarbystė jaunimo tarpe Latvijoje siekė dvidešimt tris procentus ir iki 2008 metų krizės ji iš esmės nuosekliai mažėjo bei krito iki 7,5 procento (smuko virš trijų kartų), o štai kitoje analizuojamoje Baltijos valstybėje per minimą laikotarpį šis rodiklis smuktelėjo nuo 23,7 iki 7,9 procento (krito tris kartus). Kriziniu laikotarpiu abiejose mūsų sesėse jaunimo bedarbystės rodiklis gerokai šoktelėjo iki rekordinių lygių, t.y. Latvijoje pikas pasiektas ties 40,8 procento, o Estijoje - ties 43,4 procento, o šis rodiklis lyginant su prieš kriziniu lygiu pakilo atitinkamai 5,4 ir 5,5 karto.
Po krizės metu pasiektų rekordinių lygių analizuojamose valstybėse šis rodiklis nuosekliai mažėja. Remiantis naujausiais duomenimis, Estijoje jaunimo bedarbystės lygis sudaro 12,4 procento, kas reiškia, kad jis nuo 2010 metais pasiekto piko smuko 3,5 karto, o kaimyninėje valstybėje per minimą laikotarpį sumažėjo labiau, t.y. 3,8 karto iki 10,7 procento. Atkreiptinas dėmesys, kad šįkart per nagrinėjamą laikotarpį, skirtingai nei kalbant apie bendrą bedarbystę, Latvijoje jaunimo bedarbystės lygis faktiškai visuomet buvo kiek mažesnis nei Estijoje.
Žinoma, darbo rinkos dalyje apžvelgsime ir darbo užmokesčio rodiklius. Pradedame nuo mėnesinės minimalios algos prieš mokesčius, kuri šiuo metu Latvijoje sudaro 430 eurų, o Estijoje yra kiek daugiau nei ketvirtadaliu didesnė ir siekia 540 eurų. Pirmojoje valstybėje paskutinį kart minimali alga didinta praėjusių metų pradžioje, kuomet ji kilstelta penkiasdešimt eurų arba 13,2 procento, o kaimyninėje šalyje šis rodiklis šiais metais padidintas keturiasdešimt eurų, arba aštuoniais procentais.
Kaip matome iš pateiktų grafikų, mūsų Baltijos sesėse minimalus mėnesinis atlyginimas prieš mokesčius iš esmės didėjo per visą laikotarpį nuo pat šio amžiaus pradžios, išskyrus dalinai krizinius metus. Faktiškai per visą analizuojamą laikotarpį Estijoje minimali mėnesinė alga prieš mokesčius buvo didesnė, o bendrai nuo 2000 metais buvusių 89.48 eurų ji pašoko net kiek daugiau nei šešis kartus, kai kaimyninėje valstybėje šoktelėjo mažiau - 5,1 karto.
Kalbant apie vidutinį mėnesinį atlyginimą, Latvijos atveju yra duomenys apie vidutinį mėnesinį atlyginimą po mokesčių, o Estijos atveju - prieš mokesčius, tad abiejų šalių palyginimas nėra tikslus. Kaip matome, nuo pat šio amžiaus pradžios, išskyrus paskutinės pasaulinės krizės laikotarpį, šie rodikliai mūsų Baltijos sesėse nuosekliai augo.
2000 metais pirmojoje šalyje vidutinis mėnesinis atlyginimas po mokesčių siekė 144 eurus, o dabar remiantis naujausiais duomenimis jau sudaro 791 eurą, arba 5,5 karto daugiau. Estijoje vidutinis mėnesinis atlyginimas prieš mokesčius per šį laikotarpį pašoko nuo 287.67 iki 1309 eurų, t.y. 4,6 karto.
Dabar aptarsime darbo jėgos dalyvavimo darbo rinkoje arba ekonominio aktyvumo rodiklį. Latvijos atveju duomenys pateikiami nuo 2002 metų. Taigi, kaip matome iš apačioje pateikto paveikslo su abiejų šalių minimo rodiklio pokyčio grafikais, svyravimo ir pokyčio tendencijos sutapo, be to, pats ekonominio aktyvumo rodiklis taip pat buvo labai panašus. Nuo šio amžiaus pradžios iki maždaug 2006 metų vidurio jis nedaug svyravo Latvijoje ir Estijoje maždaug ties 63 procentais. Po to per laikotarpį iki paskutinės kilusios pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės jis paaugo maždaug iki 67 procentų. Kriziniu laikotarpiu minimas rodiklis kiek smuktelėjo ir tai pakildavo, tai vėl nusileisdavo.
2014 metais darbo jėgos dalyvavimo darbo rinkoje arba ekonominio aktyvumo rodiklis iš esmės ėmė nuosekliai kilti. Remiantis naujausiais duomenimis, šiuo metu Latvijoje šis rodiklis jau siekia 70.2 procento, kas yra aukščiausias lygis nuo pat 2002 metų, kai pateikiami duomenys. Estijoje jis sudaro 72,3 procento, kas taip pat yra rekordiškai aukštas lygis.
Produktyvumas - tai dar vienas gan svarbus darbo rinkos rodiklis, kuris parodo efektyvumą. Jis mūsų Baltijos sesėse nuo šio amžiaus pradžios, išskyrus krizinį laikotarpį, iš esmės nuosekliai didėjo, kas žinoma, jog yra pozityvus reiškinys.
Štai 2000 metais Estijoje produktyvumo indeksas siekė 58.5 punktus, na o dabar remiantis naujausiais duomenimis sudaro šimtas tryliką punktų. Tai reiškia, kad per analizuojamą laikotarpį produktyvumas šioje šalyje pašoko beveik du kartus. Kaimyninėje valstybėje nuo šio amžiaus pradžios iki dabar produktyvumo indeksas šoktelėjo nuo 55.5 iki 117.7 punktų, arba daugiau nei dvigubai.
Nagrinėjant abiejų šalių darbo rinką verta paminėti ir koks jose yra pensijinis amžius ir kaip jis kito. Latvijos atveju duomenys turimi nuo 2004 metų, kuomet šioje šalyje vyrai į pensiją išeidavo būdami šešiasdešimt dviejų metų ir taip buvo iki pat 2014 metų, na o po to kiekvienais metais pensijinis amžius ėmė nuosekliai augti ir šiuo metu jau sudaro 63.25 metus. Dar 2004 metais moterys į pensiją minimoje valstybėje išeidavo anksčiau nei vyrai, t.y. būdamos 59.5 metų, bet kiekvienais metais moterų pensijinis amžius nuosekliai buvo vėlinamas, kai vyrų nekito, ir galiausiai 2009 metais sulygino su vyrų pensijiniu amžiumi. Nuo to laiko abiejų lyčių išėjimo į pensiją amžius sutampa ir kinta analogiškai, t.y. dabar moterys Latvijoje į pensiją išeina kaip ir vyrai būdamos 63.25 metų.
Estijos atveju išėjimo į pensiją amžius abiem lytims pateikiamas nuo 2009 metų. Taigi, minėtais metais šioje valstybėje vyrų pensijinis amžius sudarė 63 metus ir buvo metais didesnis nei Latvijoje bei taip buvo per visą palyginamą laikotarpį. Estijoje vyrų išėjimo į pensiją metai nekito iki pat 2017 metų, na o per paskutinius dvejus metus jis didėjo ir šiuo metu jau sudaro 63.5 metus. Tuo tarpu moterų pensijinis amžius dar 2009 metais siekė 60.5 metus, tačiau nuo 2011 metų jis ėmė faktiškai kasmet didėti ir 2016 metais sulygino su vyrų ir nuo to laiko kinta analogiškai, t.y. dabar moterys Estijoje kaip ir priešinga lytis į pensiją išeina būdamos 63.5 metų. Pastaruosius trejus metus šioje šalyje moterų pensijinis amžius yra didesnis nei Latvijoje, nors prieš tai buvo atvirkščiai.
Pramonės produkcija
Kalbant apie pramonės produkciją, kaip matome iš pateikto paveikslėlio su abiejų šalių minimo rodiklio pokyčių grafikais, jie iš esmės sutampa, t.y. tiek rodiklio pokyčio dinamika, tiek tendencijos.
Nuo šio amžiaus pradžios galima išskirti tris pramonės produkcijos pokyčių fazes, t.y. prieš krizinį, krizinį laikotarpį ir po krizės buvusį laikotarpį. Kaip matome, pramonės produkcijos metinio prieaugio dinamika po paskutinės pasaulinės ekonominės krizės yra kiek mažesnė nei buvo prieš krizę, be to, kur kas dažniau mūsų Baltijos sesėse fiksuojamas neigiamas metinis pramonės produkcijos apimčių pokytis. 2008 metais kilusios krizės metu krito paklausa ir pasitikėjimas, tad nenuostabu, jog Baltijos šalyse fiksuotas didelis pramonės produkcijos kritimas, tačiau po kelių metų ji atsitiesė ir pastebimai ūgtelėjo.
Žinoma, pramonės produkcijos dalyje reikia panagrinėti ir jos apimčių panaudojimo mastą. Kaip matome, šio rodiklio, kaip ir pramonės produkcijos atveju, pokyčių tendencijos ir dinamika buvo labai panaši, tiesa, Estijoje pramonės gamybos apimčių panaudojimas buvo kiek didesnis. Nuo 2000 metų iki 2008 metų pasaulinės krizės šis rodiklis Latvijoje ūgtelėjo nuo 59,1 iki 70,3 procento, o kaimyninėje valstybėje - nuo 64,4 iki 78,4 procento. Kriziniu laikotarpiu pramonės apimčių panaudojimo mastas atitinkamai susitraukė iki 52,2 ir 56,5 procento.
Po to kai sulaukėme pasaulinės ekonomikos ir paklausos atsigavimo bei augimo, tuo pačiu mūsų Baltijos sesėse paaugo ir pramonės gamybos panaudojimo rodikliai. Latvijoje jis pasiekė prieš krizinį lygį ir netgi šiuo metu yra pakilęs daugiau, t.y. siekia 76,9 procento, o štai Estijoje jis iki jo nepakilo ir šiuo metu svyruoja ties septyniasdešimt penkiais procentais, t.y. remiantis naujausiais duomenimis sudaro 73,5 procento, t.y. yra kiek mažesnis nei prieš tai minėtoje valstybėje.
Prekyba
Prekybos atveju be jokios abejonės svarbiausias yra užsienio prekybos rezultatas. Pažvelgus į pateiktą paveikslėlį šia tema matome, kad mūsų Baltijos sesių minimas rodiklis iš esmės visuomet nuo šio amžiaus pradžios buvo neigiamas, t.y. šalys už didesnę sumą prekių ir paslaugų importuodavo nei eksportuodavo.
Latvijoje užsienio prekybos deficitas dažniausiai buvo kiek didesnis nei kaimyninėje valstybėje bei paskutinės pasaulinės krizės laikotarpiu jis irgi išsipūtė pastebimai labiau nei Estijoje. Taip pat galima teigti, kad abiejose valstybėse užsienio prekybos neigiamas rezultatas yra gana panašus su tuo kas buvo prieš krizę ir kas buvo po jos.
Remiantis turimais naujausiais duomenimis, 2017 metais absoliučiai daugiausiai prekių ir paslaugų iš Latvijos buvo eksportuota į Europos valstybes, t.y. aštuoniasdešimt šeši procentai viso eksporto, tuo tarpu prekių ir paslaugų importuota į mūsų kaimynę taip pat absoliučiai daugiausiai iš Senojo žemyno šalių, t.y. net devyniasdešimt vienas procentas viso importo vertės. Antroje pozicijoje pagal latvių eksportą ir importą į šią valstybę yra Azijos šalys, t.y. 8,5 procento viso eksporto ir 6,5 procento viso importo.
Kaip matome, pagrindinė Latvijos užsienio prekybos partnerė yra Lietuva, kuriai teko septyniolika procentų visų latvių eksporto, ir atitinkamai kaimynai iš mūsų šalies importavo devyniolika procentų viso savo importo. Kalbant apie kitas pagrindines šios valstybės prekybos partneres, taip pat galime išskirti Estiją, Vokietiją ir Švediją, tuo tarpu eksporto srityje trečioje pozicijoje yra Rusija, o importo - Lenkija.
Estija 2017 metais taip pat daugiausiai prekiavo su Senojo žemyno valstybėmis, t.y. joms atitinkamai teko 85 procentai viso eksporto vertės, bei aštuoniasdešimt procentų prekių ir paslaugų į minimą Baltijos šalį importuota būtent iš ten, t.y. mažiau nei Latvijos atveju. Antroje pozicijoje yra Azijos žemynas, kur iš Estijos eksportuota 7,4 procento visų prekių ir paslaugų, o importas iš ten dalis sudarė šešiolika procentų, t.y. daugiau nei dvigubai daugiau nei eksporto dalis.
Didžiausia Estijos prekybos partnerė yra kaimyninė Suomija, į kurią eksportuota penkiolika procentų viso eksporto, o iš ten importuota taip pat daugiausiai, t.y. vienuolika procentų viso estų importo. Kitos šalys, su kuriomis aktyviausiai prekiauja Estija - tai Vokietija, Švedija ir Rusija. Ketvirtoje estų pozicijoje pagal eksporto apimtys buvo kaimyninė Latvija, o pagal importo trečioje pozicijoje yra Kinija.
Remiantis naujausiais duomenimis, 2017 metais už didžiausią sumą iš Latvijos eksportuota medienos ir jos dirbinių (septyniolika procentų viso eksporto), elektros bei elektroninės įrangos (vienuolika procentų) ir mašinų, branduolinių reaktorių bei katilų (6.6 procento viso eksporto vertės). Tuo tarpu daugiausiai mūsų kaimynė importavo elektros bei elektroninės įrangos (vienuolika procentų viso importo), mašinų, branduolinių reaktorių bei katilų (dešimt procentų) ir mineralinio kuro, naftos ir distiliuotų produktų (devyni procentai viso importo vertės).
Estijos atveju, apžvelgiamais metais daugiausiai buvo eksportuota elektros bei elektroninės įrangos, kas sudarė septyniolika procentų viso eksporto vertės, o štai medienos ir jos dirbinių bei mineralinio kuro, naftos ir distiliuotų produktų eksportas sudarė po dešimt procentų bendro eksporto vertės. Minima šalis 2017 metais daugiausiai importavo, kaip beje ir eksportavo, elektros bei elektroninės įrangos (penkiolika procentų), mašinų, branduolinių reaktorių bei katilų (dešimt procentų viso eksporto) ir transporto priemonių (išskyrus geležinkelius ir tramvajų).
Pažvelgus į einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykį procentine išraiška, tai kaip matome, abiejų šalių minimas rodiklis kito labai panašiai. Nuo 2000 metų iki paskutinės pasaulinės krizės tiek Latvijoje, tiek Estijoje einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykis procentine išraiška buvo neigiamas ir šis neigiamas rodiklis dar labiau didėjo. Kriziniu laikotarpiu jis abiem atvejais jau tapo teigiamas.
Estijoje tiek kriziniu laikotarpiu, tiek po to metinis einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykis procentine išraiška iš esmės visuomet, skirtingai nei prieš krizę, buvo teigiamas, tuo tarpu Latvijoje jis ir toliau yra dažniau neigiamas, tačiau minusinis rodiklis yra gerokai mažesnis nei buvo prieš 2008 metais prasidėjusią krizę.
Antrosios dalies trumpos išvados:
Per nagrinėjamą laikotarpį abiejų valstybinių bedarbystės rodiklio pokyčio ciklai sutapo, tačiau Estijoje visuomet šis rodiklis buvo kiek mažesnis. Po kriziniu laikotarpiu pasiektų rekordinių lygių, darbo neturinčių žmonių skaičius Baltijos valstybėse nuosekliai mažėja, bet vis dar nepasiekė prieš krizę buvusių žemumų;
Jaunimo bedarbystės lygis tiek Latvijoje, tiek Estijoje visuomet būdavo aukštesnis už bendrą bedarbystės rodiklį, tačiau pokyčių ciklai sutapdavo. Šįkart minimas rodiklis pirmojoje valstybėje per analizuojamą laikotarpį buvo kiek mažesnis;
Faktiškai per visą analizuojamą laikotarpį, išskyrus krizinius metus, abiejose valstybėse buvo fiksuojamas minimalios mėnesinės algos prieš mokesčius augimas, tačiau Estijoje šis rodiklis šoktelėjo labiau ir beveik visuomet buvo didesnis;
Nuo 2000 metų, išskyrus paskutinės pasaulinės krizės laikotarpį, Estijoje ir Latvijoje nuosekliai augo vidutinis mėnesinis atlyginimas, kuris abiem atvejais įspūdingai šoktelėjo;
Per analizuojamą laikotarpį darbo jėgos dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis abiejose šalyse iš esmės buvo panašus ir svyravo irgi gana analogiškai bei pakilo ir šturmuoja rekordines aukštumas;
Mūsų Baltijos sesėse nuo šio amžiaus pradžios produktyvumas nuosekliai augo visą laikotarpį išskyrus krizinius metus, bei Estijoje pašoko beveik dvigubai, o kaimyninėje valstybėje kiek labiau, t.y. daugiau nei dvigubai;
Per lyginamą laikotarpį Latvijoje ir Estijoje ūgtelėjo išėjimo į pensiją amžius, be to, abiem atvejais vyrų ir moterų pensijinis amžius susilygino, tačiau antrojoje valstybėje jis yra kiek didesnis;
Nuo šio amžiaus pradžios abiejų apžvelgiamų šalių pramonės produkcijos pokyčiai ir dinamika bei tendencijos sutapo, tačiau po krizės metinis prieaugis yra kiek kuklesnis ir dažniau fiksuojamas nuosmukis;
Mūsų Baltijos sesėse per analizuojamą laikotarpį pramonės gamybos apimčių panaudojimo rodiklis ūgtelėjo. Ilgą laiką šis rodiklis buvo didesnis Estijoje, tačiau po krizės jis taip ir nepasiekė prieš tai buvusio piko, kai Latvijoje virš jo pakilo ir šiuo metu šioje šalyje yra didesnės pramonės gamybos apimčių panaudojimo apimtys;
Latvijoje ir Estijoje nuo 2000 metų faktiškai visuomet buvo fiksuojamas užsienio prekybos deficitas, tiesa, pirmojoje šalyje šis neigiamas rodiklis dažniausiai būdavo didesnis;
2017 metais pagrindinės Latvijos užsienio prekybos partnerės buvo Europos atstovės. Na o didžiausios prekybos apimtys fiksuotos su Lietuva, Estija, Rusija, Lenkija ir Vokietija;
Estija daugiausiai prekiavo irgi su Senojo žemyno šalimis, na o pagrindinės prekybos partnerės buvo Suomija, Švedija, Rusija ir Vokietija;
Per 2017 metus Latvija daugiausiai importo ir eksportavo elektros bei elektroninės įrangos bei mašinų, branduolinių reaktorių ir katilų. Eksporto kategorijoje pirmą vietą užėmė mediena ir jos dirbiniai, o į importo trejetuką dar pateko mineralinis kuras, naftos ir distiliuoti produktai.
Tuo tarpu Estija daugiausiai tiek eksportavo, tiek importavo elektros bei elektroninės įrangos. Be to, eksporto sąraše į pirmą trejetą pateko mediena ir jos dirbiniai bei mineralinis kuras, naftos ir distiliuoti produktai, o importo srityje - mašinos, branduoliniai reaktoriai bei katilai ir transporto priemonės (išskyrus geležinkelius ir tramvajų);
Kalbant apie einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykį procentine išraiška, tai abiejose šalyse šis rodiklis kito labai panašiai ir padėtis nuo šio amžiaus pradžios prastėjo, neigiamas procentinis rodiklis didėjo. Tačiau kilus krizei ir vėliau padėtis pagerėjo, štai Estijoje šis rodiklis tapo teigiamas, o Latvijoje jis vis gi dažniau būna neigiamas, tačiau minusinė reikšmė mažesnė nei buvo iki krizės.
BUS DAUGIAU.
Dar daugiau informacijos ir straipsnių ekonomikos tematika rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Ekonomika (bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą).