(13)Pirmiausia apsibrėšiu pagrindinius uždavinius ir klausimus, į kuriuos reikia rasti atsakymą kuriant sistemą:
1. Kokioje rinkoje ir kokias instrumentais bus prekiaujama. Kokią prekybos koncepciją naudosiu.
2. Kuo vadovaudamasis atidarinėsiu naujas pozicijas (pirksiu akcijas).
3. Kiek konkrečių akcijų pirkti ir kaip plačiai diversifikuoti portfelį.
4. Kada ir kaip fiksuoti nuostolius, jei įvykiai klostysis nepalankiai.
5. Kada ir kaip fiksuoti pelną.
Taigi toliau bandysiu kiekvieną punktą detalizuoti.
1. Rinka, instrumentai, koncepcija.
Šio eksperimento metu, kol kas apsiribosiu prekyba Baltijos biržose kotiruojamomis akcijomis. Investuoti ir kitose rinkose būtų neprotinga dėl to, kad esant mažam portfeliui gaunasi santykinai labai dideli komisiniai mokesčiai. Nors Baltijos biržų sąrašuose yra ~100 bendrovių, aš savo investicijoms rinksiuosi tik atitinkančias tam tikrus kriterijus. Pagrindiniai kriterijai tai likvidumas ir geri fundamentalūs rodikliai. Be to stengiuosi rinktis tik tas bendroves, kurių akcijoms LHV suteikia ne mažesnį kaip 50% įkeitimo svorį. Tai leis esant labai palankiai situacijai rinkoje, padidinti pelną skolintomis lėšomis. Be to iš pasirinktų bendrovių susiformuosiu dar vieną sąrašėlį, kuriame bus bendrovės-favoritės, t.y. tos, kurias stebėsiu akyliausiai ir į jas investuosiu pirmiausiai. Šį mėgstamiausių bendrovių sąrašą laikas nuo laiko koreguosiu (priklausomai nuo finansinių rezultatų, naujienų ir panašiai). Taigi, mano du minėti sąrašai yra sekantys:
Bendrovės favoritės:
ARC1T – Arco Vara
EEH1T – Esti Ehitus
TAL1T – Tallink Grupp
TKM1T- Tallinna Kaubamaja
OEG1T - Olympic Entertainment Group
APG1L - Apranga
TEO1L - TEO LT
IVL1L - Invalda
LFO1L - Lifosa
PTR1L – Panevėžio statybos trestas
UKB1L – Ūkio bankas
Be šių mėgstamiausių ir akyliausiai stebimų bendrovių, dar galėsiu investuoti į sekančias:
BLT1T - Baltika
ETLAT - Eesti Telekom
SFGAT - Silvano Fashion Group
EEG1T - Ekspress Grupp
PZV1L – Pieno žvaigždės
RSU1L – Rokiškio sūris
SAN1L - Sanitas
ALT1L - Alita
KNF1L – Klaipėdos nafta
LDJ1L - Lietuvos dujos
LJL1L – Lietuvos jūrų laivininkystė
LLK1L – Limarko laivininkystės kompanija
SRS1L – Bankas Snoras
CTS1L – City Service
Kai jau žinome į ką galima investuoti, reikėtų pagalvoti kokiu būdu iš to gausime pelną, t.y. kokią koncepciją naudosime. Šio eksperimento metu naudosiu turbūt pačią populiariausią ir paprasčiausią- sekimas paskui tendenciją (trend following), t.y. stengsiuosi pirkti akcijas, kai jos parodys kilimo požymius ir parduoti, kai tik tas kilimas pasibaigs.
2. Pozicijos atidarymas (entries)
Nors ir krentančiose rinkose galima rasti vieną kitą kylančią akciją, tačiau mano pasirinkta trendo sekimo koncepcija geriausiai veikia tada, kai prekiaujama atsižvelgiant ne tik į konkrečios akcijos, bet ir į visos rinkos tendenciją. Taigi aš stengsiuosi atidarinėti naujas pozicijas tik tada, kai rinkų indeksai kils arba bent jau stoviniuos vietoje. Ir jokiu būdu neatidarinėsiu naujų pozicijų stipriai krentančioje rinkoje (peilių gaudymas labai retai pasiteisina
). Kad lengviau būtų laikytis šios taisyklės, t.y. pirkti tik kylančią o ne krentančią akciją, pozicijos atidarymui naudosiu vieną iš paprasčiausių, tačiau mūsų rinkoje gana neblogai veikiantį signalą: akcijos kainos pakilimą aukščiau maksimumo, buvusio per paskutines N dienas. Be šio signalo naudosiu ir kitus, kurie daugiausiai paremti nuojauta ir prekybine patirtimi 
(pirkimas prieš rezultatų skelbimą ir panašiai).Dar vienas svarbus dalykas, kurį reikia apsvarstyti prieš atidarant naują poziciją, tai galimo nuostolio dydis. Kad ir kokia gera būtų prekybos sistema, nuostolingi sandoriai yra prekybos dalis. Tendencijos sekimo strategijos sėkmės pagrindas yra tai, kad ilguoju laikotarpiu nepasisekusių sandorių nuostoliai turi būti daug mažesni už sėkmingų sandorių sugeneruotą pelną. Taigi prieš atidarant naują poziciją būtina nusistatyti kritinę kainą (stop loss, toliau SL), kurią pasiekus pripažinsime savo klaidą ir akcijas parduosime su mažu nuostoliu. Yra įvairių šios kainos nusistatymo strategijų (pvz. -7% nuo pirkimo kainos), tačiau geriausiai tam tinka istoriniai arba psichologiniai palaikymo lygiai. Kaip pavyzdys galėtų būti prieš kažkurį laiką tame lygyje suformuotas kainos „dugnas“ arba apvalus kainos skaičius.
3. Pozicijos dydis (Position sizing)
Turbūt neapsirinksiu sakydamas, kad šiam punktui daugelis prekiautojų skiria nepakankamai dėmesio ar net visai jį ignoruoja. Ir tai yra viena iš didžiausių klaidų, kuri ilguoju laikotarpiu trukdo pasiekti maksimalų portfelio pelningumą. Perkamos pozicijos dydžio nustatymui aš naudosiu dvi formules, o galutinį sprendimą priimsiu atsižvelgiant į tai, kuri formulė duos mažesnį rezultatą.
Apie rizikos valdymą diversifikuojant (skaidant) portfelį turbūt girdėję visi. Galima išgirsti įvairių nuomonių šiuo klausimu. Yra skeptikų, kurie portfelio diversifikavime įžvelgia tik sumažėjusį šansą uždirbti daug ir greitai. Kiti priešingai, bijodami rizikos portfelį suskaido į begalę mažų pozicijų, taip santykinai didindami komisinius mokesčius ir portfelio priežiūrai reikalingo darbo krūvį.
Aš savo sistemoje diversifikuosiu, tačiau nepersistengdamas. Diversifikavimas mano sistemoje labiau skirtas ne apsisaugojimui nuo galimų didelių nuostolių (nes nuo didelių nuostolių saugos griežti SL), o tam, kad padidėtų galimybės „pagauti“ gerą ir ilgai besitęsiantį kylantį trendą. Kadangi kol kas mano portfelio vertė maža ir platus diversifikavimas stipriai didintų komisinių išlaidas, nusprendžiau jame laikyti 4-5 pozicijas.
Taigi pirmoji pozicijos dydžio nustatymo formulė yra tokia: „dabartinė portfelio vertė“/2. Daliname iš 2 todėl, kad naudojantis LHV paskolos su užstatu galimybe ir esant 100% perkamų akcijų įkeitimo svoriui, galima pirkti už dvigubai didesnę sumą. Taigi naudodami tokią formulę, portfelyje galėsime turėti iki 4 pozicijų. Pavyzdys: dabartinė portfelio vertė yra 4500 Lt., norime pirkti TEO1L akcijų po 2,25 Lt. Pasinaudodami ankstesne formule paskaičiuojame, kad maksimaliai galime įsigyti 4500/2/2,25= 1000 vnt. akcijų.
Jei pirmoji pozicijos apskaičiavimo formulė gana paprasta, tai antroji kiek sudėtingesnė. Šiuo atveju pozicijos dydis priklausys nuo sandorio rizikingumo. Šioje sistemoje naudosiu 3% nuo portfelio vertės rizikos lygį. T.y. nesėkmingo sandorio atveju, turiu prarasti ne daugiau kaip 3% kapitalo. Taigi skaičiuojant pozicijos dydį pagal šią formulę, naudosiu ne tik akcijos pirkimo kainą, bet ir kritinę kainą (SL), kurią nusistatome prieš atidarant poziciją. Pavyzdys: dabartinė portfelio vertė 4500 Lt., norime pirkti TEO1L akcijų po 2,25 Lt., o kritinę kainą (SL) nusistatome 2,10 Lt. lygyje. Maksimalus pozicijos dydis tokiu atveju būtų: (4500*0,03)/(2,25-2,10)= 900 vnt.
Kaip minėjau, galutinis atsakymas, kiek akcijų pirkti yra šių dviejų formulių mažesnysis rezultatas. Taigi pagal pateiktą pavyzdį, sistema leidžia įsigyti tik 900 vnt. TEO1L akcijų.
4. Nuostolio fiksavimas (Stops)
Tai dar vienas punktas, kurį daugelis nepatyrusių investuotojų linkę ignoruoti. Dažnam su nuostoliu susitaikyti sunku, todėl vis delsiama uždaryti poziciją, tikintis, kad akcijos kaina "kažkada" atsities. Tai viena iš didžiausių klaidų, kuri stipriai apkarpo portfelio dydį arba ilgam "užmarinuoja" lėšas.
Greitas nuostolių fiksavimas yra viena iš kertinių trendo sekimo strategijos dalių. Žodžio nuostolis čia nereiktų suprasti tiesiogiai. Nuostolis iš sandorio būna tada, kai akcijas pardavinėjame žemesne kaina nei pirkome. Šios sistemos dalies paskirtis ne tik apsaugoti nuo tokio tiesioginio nuostolio, bet ir padėti užfiksuoti jau uždirbtą pelną, kai po kurį laiką trukusio kilimo (kylančio trendo) akcijos kaina pradeda kristi ar stoviniuoti vietoje.
Šio eksperimento metu naudosiu du pagrindinius pozicijos uždarymo signalus- slenkančia kritinę kainą (trailing stop, toliau TSL) ir populiarųjį techninės analizės indikatorių MACD.
TSL- tai kainos lygis, kuris kyla kartu su akcijos kainos kilimu, tačiau akcijos kainai krentant žemyn nebeslenkamas. Atviroms pozicijoms (portfelyje laikomoms akcijoms) TSL kainų lygius perskaičiuosiu po kiekvienos prekybos sesijos. Kaip minėjau ankščiau, atidarant naują poziciją visada yra nusistatomas pradinis kritinis lygis (SL), todėl iš pradžių TSL kaina gali būtį mažesnė už SL kainą. Tokiu atveju galios SL kaina.
TSL kainos apskaičiavimui naudosiu formulę, kuri paremta akcijos kainos kintamumu, t.y. kuo labiau akcijos kaina tuo laikotarpiu šokinėja, tuo toliau bus dedamas TSL. Tokius pokyčius puikiai parodo techninės analizės indikatorius ATR (Averge True Range), o TSL kainai paskaičiuoti jo vertę dauginsiu iš 2,5. Taigi formulė gana paprasta: TSL= Akcijos uždarymo kaina - ATR*2,5. Pozicijas uždarinėsiu, kai akcijos uždarymo kaina nusileis žemiau TSL lygio.
Beje, ši mano prekybos sistema nėra pilnai mechaninė, todėl tiek MACD tiek TSL kaina bus tik "patariantys" pozicijos uždarymo indikatoriai. Galutinį sprendimą priimsiu atsižvelgdamas ir į kitas aplinkybes bei situaciją rinkoje.
5. Pelno fiksavimas (Exits)
Daugeliui investuotojų pelną fiksuoti yra daug lengviau nei nuostolį. Šis psichologinis veiksnys veda į nuostolingą prekybą, nes skubama fiksuoti minimalų pelną (bijant, kad jis ištirps) ir delsiama fiksuoti nuostolį (tikintis, kad jis atsistatys). To pasekoje pelningi sandoriai nepadengia nuostolingų sandorių ir galutiniame rezultate turime mažėjantį kapitalą.
Tendencijos sekimo koncepcijos viena pagrindinių taisyklių liepia elgtis priešingai- nieko nelaukiant fiksuoti mažus nuostolius, o pelningiems sandoriams leisti kilti iki "dangaus". Taip ilguoju laikotarpiu pelnai padengia nuostolius, nors pelningų sandorių skaičius gali būti kur kas mažesnis nei nuostolingų.
Nors yra sistemų, kurios numato pelno fiksavimo taisykles (pvz. uždirbus +25% fiksuoti ir pan.), tačiau statistika rodo, kad tendencijos sekimo strategija per ilgą laikotarpį generuoja geriausią grąžą, kai nėra jokių pelno fiksavimo taisyklių. T.y. pozicija laikoma tol, kol pasibaigia kylantis trendas.
Taigi savo sistemoje ir aš stengsiuosi laikytis tokios taisyklės- jokių pelno fiksavimų (target price). Pozicija bus uždaroma tik pagal nuostolio fiksavimo taisykles (slenkančią kritinę kainą, TSL). Nors žinau, kad šios taisyklės laikytis bus sunku, todėl pasilieku sau teisę kartas nuo karto jei nusižengti
--------------------
Portfelio sudėtį ir atliktus sandorius visada bus galima rasti čia: http://www.traders.lt/plug.php?e=portfolio&id=3
siaip idomu gal priezastis tam yra ?
). Tačiau šio eksperimentinio portfelio tikslas yra parodyti plačiajai publikai kas aplamai yra tas aktyvus investavimas, kaip jis realizuojamas realiomis sąlygomis, kokias problemas reikia spręsti ir kokių klaidų vengti, norint pasiekti gerų rezultatų. Laikotarpio taip pat neriboju. Tęsiu eksperimentą kiek galima ilgiau, kad kaip galima tiksliau imituoti realų investavimo procesą, kai keičiantis rinkos ciklams ir nuotaikoms reikia imtis vis kitos taktikos.