Kai žodis tampa darbu - Dienoraščiai

Salė, šimtas keturiasdešimt melsvais kostiumais pasipuošusių ponų nuščiūva, laukdami žodžio... Žodžio pagal tradiciją ištariamo kartą per metus... Ponai ploja, kai kurie sukandę dantis, kitų gudriai smaksančios akys išduoda prastai slepiamą priešiškumą. Menkystos, pagalvoju, butų mano valia... Tačiau jie dar reikalingi, vis tik demokratija, juos irgi rinko, kaip ir mane...
Tarp salėje sėdinčiųjų yra keletas sąjungininkų, bet ne draugų - o taip norisi turėti bent vieną draugą, draugą prieš, kurį nereikėtų dėvėti Valkirijos kaukės - nors vieną palaikantį žvilgsnį...
Įkvepiu oro, karingai iškeliu smakrą ir ištariu: "Mieli žmonės... per vieną naktį iš liaudies tapome tauta" - stebiu auditorijos reakciją, matau, keleto ponų veiduose kreivokas šypsenas, pamanau, kad tikriausiai nieko negirdėjo apie filmą, ir jų galvose vis dar sukasi orientacijos klausimai.
"Po daugybės išbandymų mus lydi sėkmė" - tęsiu prakalbą - "pasaulis ir Europa jau įvertino mūsų žmonių pastangas" - kalbu, jausdama, kad įžanga tikrai gera - salėje sėdintiems ponams, nieko nėra smagiau, kaip pasijusti didingais ir galvoti, kad visi tie pasiekimai jų asmeninis nuopelnas. Kai kurie iš jų palaimingai šypsosi, virš galvų ima švytėti aureolės, kiti, nedraugiškieji, laukia kol pasakysiu ką nors apie juos. Na štai. Subtiliai pagrasinu: "Tikrai yra kam kurti skaidrią, saugią ir modernią valstybę", ir kad neskambėtų pernelyg grėsmingai, priduriu: "noriu pakviesti mus visus tapti Skandinavais"
Salėje sėdinčių ponų veidai ištysta, apimti nuostabos... Paaiškinu, kodėl turime išlikti stiprūs ir nepasiduoti: "daug išbandymų, pirmininkavimas, globalūs iššūkiai..."
Tęsiu toliau, kol nuostabos išraiška dar neišnyko iš klausytojų veidų: "įveikėme sunkmetį ir tapome finansinės atsakomybės pavyzdžiu"... "Lietuvos žmonės gali daug" - matau, kad nedraugingieji kažką užsirašinėja, tikriausiai svarsto patys sau -kiek dar gali tie žmonės... Iš ties, pagalvoju, gal dar gali? Ką nors, pavyzdžiui dirbti greičiau ir daugiau?
Tačiau nėra kada galvoti, reikia veikti, todėl mėgstantiems paskaičiuoti išrinktiesiems primenu: "laiko gaišimas darbo grupėse gali būti labai nuostolingas ir netgi pragaištingas valstybei" - dalies klausytojų veiduose nušvinta šypsenos - jie žino, kad blogio pergalei pakanka, jog geri žmonės nieko nedarytų, ir jiems smagu, kad bent kas nors juos laiko gerais žmonėmis.
Tęsiu toliau, jau pakiliai, ir vardiju stebuklus, kurie vyksta aplink mus: "įsteigta 15 tūkstančių naujų įmonių", LOGIN startuoliai, 125 tūkstančiai dirbančių savarankiškai, grįžtantys emigrantai, 78% gyventojų kalbančių užsienio kalba, inovacijų švieslentė, plyno lauko projektai, tūkstančiai darbo vietų ir skandinaviškas verslas, švediškos investicijos, Suomijos termofikacinė"
Matau, kaip salėje nuostabą keičia supratimas ir linksėjimas galvomis - atrodo pagaliau ir nedraugiškieji ima suprasti, ką reiškia "Tapkime Skandinavais"
Įspūdžiui sustiprinti dar primenu visiems bankinius reikalus: "įrodėme, kad net sudėtingiausius klausimus galime spręsti civilizuotai ir su mažiausiomis pasekmėmis" - publika energingai linksi - tikrai nenukentėjom, spėjom viską susitvarkyti... Pastebėjusi salės pagyvėjimą ir spinduliuojamą energiją, pereinu nuo finansinių reikalų, prie energetikos - išvardinu didingus planus ir primenu, dar kartą priešus, kurie kaišioja mums pagalius į ratus, kurie net iš referendumo sugeba padaryti farsą ir atima iš žmonių teisę rinktis ir spręsti patiems.
Auditorija ima dar energingiau linksėti galvomis, tikrai, kas drįsta kėsintis į jų teisę "rinktis ir spręsti patiems" kaip reikia balsuoti referendume?
Tęsiu toliau, primenu publikai informacinio saugumo klausimą, bei kad mūsų priešai negaili tam pinigų, ką rodo ir "Pirmoji vieša ataka prieš kibernetinę erdvę" - imu pastebėti, kad prarandu klausytoją - garbūs ponai kraipo galvas, nelabai suprasdami, apie ką čia kalbu, todėl keičiu temą ir paliečiu užsienio politikos, bei Europos sąjungos biudžeto klausimus - matau, kaip klausytojai suklūsta ir sublizga jų akys - "kasmet - tai beveik ketvirtis metinio biudžeto" gundau klausytojus toliau - jaučiu, kad paliečiau tikrai aktualią temą - visi nuščiuvę gaudo kiekvieną žodį - "septyneriems metams pavyko išsikovoti 44 milijardų litų paketą" - matau, kaip dauguma išsitraukia kalkuliatorius ir ima kažką skaičiuoti bei užsirašinėti.
Stop, negalima leisti klausytojams įsijausti, nes pradės lyginti savo skaičiavimus su kitų ir kils rietenos, tad pakeičiu temą: "
"Skubios teisinės priemonės ir spontaniškai gimęs pilietinis judėjimas "Juodosios pirštinės", neleido prigyti perkamai demokratijai "
Čia pat nusprendžiu, kad geriau neminėsiu "Bomžo pilietinės" akcijos, nes tai ko gero nėra tinkamas pilietinės visuomenės pavyzdys.
Tęsiu toliau: "šalyje vis dar galima nusipirkti infarktą, bet vis sunkiau nusipirkti teisingumą", vardiju pasiekimus teismų sistemoje, "kovoje su korupcija neliečiamųjų neliko" - matau kaip susigūžia vienas iš salėje sėdinčių ponų, mėgstantis į kitus kreiptis "gerbiamieji", tačiau pastebiu, kad teisingumas ne itin domina besiklausančius, tad keičiu temą ir pradedu kalbėti apie sveikatos įstaigų vadovų kaitą, kyšininkavimą ir viešuosius pirkimus - vėl godžiai sublizga klausytojų akys, jie čiumpa kalkuliatorius ir pasigirsta murmesys...
Užteks, gerbiamieji, pagalvoju, kad salėje sėdintys ponai, o svarbiausia - liaudis, suprato, jog be mano kietos rankos nebus kam palaikyti tvarkos, tad pasakau keletą baigiamųjų žodžių ir padėkoju: "Ačiū visiems, linkiu, kad jūsų pareigos nebūtų per sunkios".

Palieku salę aidinti plojimams ir balsų klegesiui, išties turės dabar žurnalistai, ekspertai ir ekonomistai ką aptarinėt...

Plačiau apie tapimą skandinavais, juosasias pirštines ir teisingumą surašyta čia:
http://vampyruseselyje.lt/ponulitika/kai-zodis-tampa-darbu/