Straipsnyje teigiama, kad, kai tik įstatymas leido, estukai puolė masiškai traukti pinigus iš pensijinių fondų. Jau atsiimta 1,3 mlrd. EUR, nežiūrint 20 proc. valstybės mokesčio už atsiėmimą. Vyksta masinis exodus. Tuo pat metu Talino biržos indeksas šiais metais pašoko 15 proc. Įtariama, žmonės merkia į akcijas (ir NT) stambias sumas. Tuo tarpu mes - bananų respublika, leisime švedų bankams mūsų pinigus marinti ligi galo, kol jų vertė pasieks mėnesinio atlyginimo dydį. Mūsų valdžia savam žmogui geriau nieko neduos nebent špygą taukuotą, nes jis - bukas kvailas runkelis ir tik švedbankiai žino, kaip profesionaliai "pasirūpinti" jūsų pinigėliais. Pliat, pasižiūriu, kaip NT išbrango aplink Vilniaus centrą po 3000 EUR/kv. prašo. Tai ką tie žmogeliai gaus iš tų pensijinių fondelių po 20-30 metų?
https://www.delfi.lt/verslo-poziuris/naujienos/estai-prisizaide-su-pensiju-fondais-jau-matomos-pasekmes.d?id=88101837

Ui, kulega, jūs tik taip nesijaudinkite, nes gali jūsų reprodukcijai pakenkti, na ir kiaušų kietumui atsiliepti. Viską suprantu, kad esate jaunas ir skysta masė dar gerokai viršija kietą, bet saugokite nervus, patikėkite senatvėje jie tikrai jums pravers. Gaila, kad jums žlibumas taip anksti jaunystėje pasireiškė, nes žinutėje buvo teigiama, kad estukai "išlaisvino" 1,3 mlrd.EUR iš švedų bankų kontroliuojamų pensijinių fondelių ir gyventojai juos sumetė į Estijos ekonomiką. Tie pensijiniai pinigai net ne Estijoje sukosi, o dabar pargrįžo į nuo koronos nukentėjusią estų ekonomiką, t.y. sustimuliavo taip sakant iš apačių. Vienu šūviu estukai pajėmė du zuikius. Kita kartą akinukus užsidėkite, kai skaitote, okulistai sako kartais padeda. Vai, tas karštas visažinis mūsų jaunimėlis jokios pagarbos pensijai.

https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2021/09/06/lietuvos-bankas-busto-kainos-7-didesnes-nei-turetu-buti

Įdomu, kur galima būtų gauti tą kalkuliatorių, kuris "teisingas" NT kainas skaičiuoja?

"Teisingumo" jausmas šito reikalauja. Bet gyvenimas iš esmės nėra teisingas. Dabartinį NT kainų šuolį lėmė brangstančios medžiagos ir augantys atlyginimai statybose, gyventojų baimės dėl infliacijos, valdžios nesavalaikiai sprendimai dėl būsto energetinės klasės. Vien pastarasis sprendimas didina statybų kaštus 30-40 proc. Toks naujos statybos NT kainų kilimas užprogramuotas artimiausiems 2-3 metams, neskaitant natūralios infliacijos.

Pažiūrėjau gyventojų indėlių bankuose statistiką, tai reikalas žiaurus. Gyventojų indėliai per koroną pašoko nuo 15 mlrd. EUR iki beveik 20 mlrd. EUR. Esant nulinėms palūkanoms ir įsisukant infliacinei spiralei, žmonės gali suskubti pirkti NT. Deja, neturime vertybinių popierių kultūros, tai atsargiai žiūriu į OMXV augimą.

Pastatytą būstą jau niekas neįtakoja. Kalba eina apie naujus NT projektus, kurie derinami nuo 2021 m. sausio 1 d. Jiems statybų kaštai augs nuo trečdalio iki pusės, juos privalės padengti pirkėjas.

Ne visai taip. Medienos burbulas sprogo anapus balos, bet irgi skaičiau, kad ne mažmenoje, parduotuvėse mediena vis dar brangi, nes daug prigaminta produkcijos iš tos buvusios brangios. Pas mus kainos išlieka aukštos, girinkijos nustato kainas pagal buvusius aukcionus, kaina nemažėja. Iš Kanados neatsiveši rąstų, "auksiniais" pataps dėl transportavimo.

Čia ne tiek su NT susiję, kiek su sparčiai didėjančia pinigų mase, kurios nėra kur padėti. Palaikydama nulinę palūkanų normą, CB skatina pinigus grąžinti atgal į ekonomiką ir tuo pat metu daro klaidą, didindama jų masę. Sąskaitose pinigų ne tik kad nemažėja, o atvirkščiai didėja, priešingai tam, ką planavo CB. Automatiškai kainos kyla, įsisuka infliacinė spiralė, pučiasi burbulai. Akcijos jau seniai patapo neadekvačios, ne pagal įmonių veiklos rezultatus, dabar eilė NT ir šmitkoinams. Cash ir obligacijos patapo trash'u. Visi ieško būdų kaip apsaugoti santaupas nuo infliacijos, bet panašu, kad ekonomikoje nėra tiek daug pasiūlos ar alternatyvų, tai brangstam toliau.

Šventasis kulega, ale žiūriu realia ekonomika tai nelabai domitės. Bene šiandien JAV mediena šovė į viršų 11 proc. iki 634 USD už tūkstantį pėdų. Išvertus į europinį matavimo vienetą m3 turėtume apie 270 USD/m3. Mūsų girinkijos siūlo pušį po 140 EUR/m3 be PVM. Toliau išvadas palieku darytis jums, kas ką ir kur vežtų.

Įvesti didesnius NT mokesčius gviešiasi kiekviena valdžia po Seimo rinkimų jau 30 metų. Viskas baigiasi šnypštu, nes sukyla statybininkų ir žemdirbių lobis. O pastarieji siūlymai tai aplamai šios srities nekompetencija atsiduoda. Ištuštėję kaimai, jaunimas masiškai bėga į didžiuosius miestus arba emigruoja, darbuotojų kaimuose nebelikę. Žinau ne vieną pavyzdį, kur užsidarė žemės ūkio bendrovės, nes paprasčiausiai nėra kam dirbti fiziškai. Skirtingai nuo to, ką peza šita šviežiai iškepta viceministrė ES visokiom lengvatom verčiasi per galvą, kad išlaikytų žmones kaime, o ne apdėtų naujais mokesčiais. Tegu daugiau pasigooglin'a, gal dašils iki kadencijos pabaigos.

Kolega, ale jūs pats suprantate, ką rašote. Fiskaliniai pinigai ar monetariniai yra nusispjauti. Kalba eina apie jų KIEKĮ, paleistą į apyvartą. Jis rekordinis ir toliau kyla kaip ant mielių. Cash ir obligacijos patapo šiukšlėmis, o vis dėlto tai tokia pati turto klasė kaip akcijos, metalas ar NT. Dar Marksas rašė, kad kapitalas yra Vakarų ekonomikos stuburas. Tai kai cash is trash, tai apie kokį kapitalizmą eina kalba? Turim ekonominę anarchiją, kuri geruoju niekam nesibaigs, nes sistema įsirėmė į savo galimybių ribas. Hyperis neišvengiamas ir net nepadės visokie dirbtiniai grybeliai, išauginti ant kapitalizmo kūno kaip antai bircoin'ai, kurie turėtų susiurbti perteklinį pinigą kaip papildomas saugiklis sistemoje pagal jų kūrėjų sumanymą. Šūdas yra šūdas ir plačioms masėms jo neįsiūlysi kaip kažką vertingo. Vakarai lėtai merdėja, ekonominė sistema braška per siūles, leakindama tai šen tai ten, kiek jūs ją begintumėte. Nuoširdžiai sakau, neprisimenu tokių laikų, kad doleris būtų šūdas. Istoriškai to niekada nėra fiksuota. Buvo brangus, bet niekada šūdas.

Kolega Šarlatanai, jūs supaprastintai viską pateikiate. Bondai nebūtinai turi būti valstybiniai, tai gali būti bet kokie bond'ai. Pvz., 2008 m. prileisti bond'ai su padengimu NT paskolų rinkoje sukėlė pasaulinę krizę. Bond'ų šaltinis - patys bankai. Visą šią toksiką susiurbė FED mainais paleisdamas šviežią cash'ą. Dabar stengiamasi šios "klaidos" nekartoti, todėl bond'ai susiurbiami advance'u per QE. Mūsų laikais tik reto durnumo finansininkas negebėtų monetarinių pinigų paversti fiskaliniais. Bet pats didžiausias infliacijos šaltinis - pati valstybė. FED finansuoja rekordinį valstybinį deficitą ir šitie pinigai keliauja tiesiai į ekonomiką per einamasias išlaidas, viešojo sektoriaus atlyginimus ir valstybinius užsakymus.

Kolega JuliusG, prieš rašydamas kokią nors nesąmonę, bent pasidomėkite aprašomu dalyku.

2021-08-20
"Stambiesiems šalies ūkiams už toną natūralaus pieno perdirbėjai liepos mėnesį mokėjo 331,8 eurus, arba 14,6 proc. daugiau nei prieš metus 2020 metų liepą. Neįprastai didelę žaliavos kainą šių metų šiltuoju sezonu nulėmė augusi pieno produktų paklausa Europos Sąjungoje, JAV ir Kinijoje“, - sako Pieno centro vadovas E.Simonis. Jis taip atkreipia dėmesį, kad pieno pramonė susiduria ir su kitais iššūkiais. „Eksportuotojai šią vasarą papildomai susidūrė su pieno produktų logistikos problemomis dėl laivybos krovos sutrikimų uostuose“, - sako E.Simonis.

Kolega, ale žiūriu žemės ūkyje nieko neraukiate. Karvė negali žiemą duoti tiek pieno, nes lauke nėra žolės. Todėl pienas žiemą brangus, vasarą jis natūraliai pinga. Dabar iš trijų kartų bandome atspėti, kas būna su pelningumu, kai žaliavos kaina šauna į viršų.
Š. m. sausio mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 0,7 proc. didesnė, palyginti su 2020 m. sausio mėn. (2020 m. sausį ji buvo 308,2 Eur už t).
Š. m. birželio mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 21,8 proc. didesnė, palyginti su 2020 m. birželio mėn. (2020 m. birželį ji buvo 247,3 Eur už t).

Jums asmeniškai, kolega, nebandau nieko įrodyti, nes esate sektos pavadinimu VLP pasekėjas. Likusiems kolegoms (blaivos proto) bandau perduoti žinią, kad šių metų vasarą žaliavos kaina šoko į viršų, kas atsilieps pelningumui. Šiame sektoriuje perdirbėjams žiema paprastai sugeneruoja lengvą minusą, vasarą su kaupu atsigriebiama. Šių metų ypatumas - vasarą žaliavos kaina nepakrito dėl potvynių Vokietijoje ir Vakarų Europoje, nereikėtų iš pienininkų laukti gerų rezultatų. Mano asmeninis pastebėjimas - LT sparčiai mažėja pieno žaliavos, nemažai pieno ūkių keičia veiklos pobūdį dėl generuojamų nuostolių, uždaro pieninkystės verslą kaip nerentabilų, nežiūrint pakilusių žaliavinių kainų. Aplamai netoli 80 proc. LT žemės ūkio dabar užima grūdiniai. Tai pieno perdirbėjams bad news, nes tenka vis daugiau žaliavos importuoti, kas didina spaudimą žaliavos kainai.

Ir ką tai man sako apie pelningumą? Žiūrėkite, jamam 0,7 pabrangimą sausio mėn. ir 21,8 proc. birželį, dalinate iš dviejų ir gaunate vidurkinį 11,2 proc. pabrangimą. Šitą pusmetį ir po to VLP moka brangiai už pieną, t.y. visą vasarą mokėjo tiek pat, kiek anksčiau mokėdavo viduržiemį ir varydavo į minusą.

Ui, kolega, kam tas perdėtas dramatizmas. Kinija - uždara ekonominė sistema, gerokai proficitinė. Svetimų ten nėra, viskam diriguoja partija. Finansinius srautus ir bankus taip pat kontroliuoja partija. Default'as bus tada, kai partija leis tam atsitikti. Sumažino technikų akcijų įverčius, užlipo ant Alibabos dėl kišimosi į politiką, dabar Evergrande. Ar neįžvelgiate nuoseklumo? Realiai jūs gi nežinote, kas ten vyksta. Mažiau skaitykite geltonosios spaudos ir daugiau naudokitės savo pilkąja mase.

Ui, kolega, kam tas perdėtas dramatizmas. Kinija - uždara ekonominė sistema, gerokai proficitinė. Tai ne rinkos ekonomika, svetimų ten nėra, viskam diriguoja partija. Finansinius srautus ir bankus taip pat kontroliuoja partija. Default'as bus tada, kai partija leis tam atsitikti. Sumažino technikų akcijų įverčius, užlipo ant Alibabos dėl kišimosi į politiką, dabar Evergrande. Ar neįžvelgiate nuoseklumo? Realiai jūs gi nežinote, kas ten vyksta. Mažiau skaitykite geltonosios spaudos ir daugiau naudokitės savo pilkąja mase.

Kolega, atleiskite, bet kliedite atvirom akim. Kinija nėra ir niekada nebuvo rinkos ekonomika. Planinėje ekonomikoje gerokai kiti dėsniai. Kas įvyksta Kinijoje lieka Kinijoje. Nepamirškite, kad Evergrande skolos koncentruotos pačioje Kinijoje juaniais, tai neturės didesnės įtakos Kinijos USD rezervams. Kinija - pasaulinis fabrikas, jo įtaką pajutome globaliai ekonomikai, kai kinai užsidarė lockdown'ui dėl koronos ir sutrūkinėjo tiekimo grandinės.

Kolega AIPT, jūsų klausia, kur už Kinijos ribų juanis dar yra naudojamas. Rezervinė valiuta turi savo apibrėžimą, ji negali būti pasauline ar rezervine, jei naudojama tik kilmės šalyje kaip ir rublis.