Nelabai solidu šnekėti apie Sharpo rodiklį savaitės įvykių kontekste.

Jau parodei ir mokslą, ir mentalitetą.

Kuo baigėsi "Neo Finance" IPO?

Nieks neverčia naudoti mokėjimo įnicijavimo paslaugos, kur kažkodėl prašoma el. banko prisijungimo duomenis įvesti trečios šalies svetainėje. Man apskritai nesuprantama, kaip bankeliai toleruoja tokią saugumo spragą, kai jų klientų el. bankininkystės duomenys vedami pas trečias šalis. Man asmeniškai tokia praktika visiškai nepriimtina.

Tą pačią praktiką taiko ir Manogilė (ESO), todėl visad moku pavedimu per el. bankininkystę.

PSD2 direktyvos įgyvendinimas tai vienas dalykas. Techninis jos įgyvendinimas - kitas. Dabartinė implementacija, kai banko el. bankininkystės prisijungimo duomenys vedami pas trečias šalis, saugumo požiūriu, man yra visiškai nepriimtina praktika.

Taip pat nėra aišku ir nėra atskleidžiama, prie kokių dar duomenų prieina mokėjimo iniciavimo paslaugos teikėjai. Kaip ir nėra galimybės klientui savo banke pasirinkti, kokius duomenis jis atskleidžia paminėtoms trečioms šalims. Būtų įdomu sužinoti VDAI nuomonę apie šios paslaugos įgyvendinimą.

Trumpai sakant:
- vartotojas negali pasirinkti, kokia informacija bus dalinamasi ir su kokia įstaiga
- vartotojas nėra informuojamas ir nežino kokia jo informacija bus pasidalinta su trečia šalim
- dėl prieš tai paminėtų priežasčių galimai vyksta perteklinis informacijos pateikimas ir panaudojimas

Ir dar. Mokėjimo operacijai atlikti mokėjimo iniciavimo paslaugos tiekėjui visiškai nereikia matyti ir žinoti nei sąskaitų balanso, nei juo labiau istorinių operacijų ir dar velnias žino ko, kas prieinama per minėtą API.

Teisingai implementavus API viskas gali būtų matoma ir kontroliuojama. Kiekvienas duomenų gavėjas galėtų turėti savo atskirus prisijungimo kredencialus, kuriuos individualiai patvirtina prie el. banko prisijungęs pats klientas.

Taip PSD2/OpenAPI veikia Jungtinėje Karalystėje - kiekvienas tiekėjas turi savo atskira prisijungimą ir mato tik tuos duomenis, kuriais sutinka dalintis klientas. Negana to, kartą suteikus kažkokiai įstaigai priėjimą prie tavo sąskaitos duomenų, šį sutikimą reikia pratęsti kas 3 mėn, norint kad jis išliktų aktyvus.

Taip pat klientas turėtų galėti nustatyti prie kokių duomenų gali prieiti paslaugos teikėjas, bei kokias operacijas apskritai jis gali atlikti. Pvz. jei tiekėjui leidžiama atlikti mokėjimo operacijas, reikėtų galimybės nustatyti tokių operacijų limitus per dieną, savaitę, mėnesį.

Šiuo atveju tai, kaip dabar viskas realizuota Lietuvoje, arba bent jau kaip tai matosi iš išorės man kaip vartotojui, yra visiškas bankų aplaidumas ir grubus saugumo protokolų pažeidimas.

Kažin kieno naudai būtų sprendžiamas ginčas, jei su trečia šalimi pasidalinus prisijungimo duomenimis įvyktų nesankcionuota operacija? Tuo pačiu reikėtų pavartyti bankų elektroninių paslaugų sutartis, ten tikriausiai net gi rašoma, kad nevalia atskleisti prisijungimo duomenų trečioms šalims ir kad tai padarius atsakomybė už visas iš to kylančias pasėkmes tenka pačiam klientui.

Gal Pasklų klubas, kaip vienas iš pirmųjų šios paslaugos tiekėju, galėtų nušviesti, kaip yra viskas iš tikrųjų Lietuvoje?

Pati mintis įdomi, bet kaip tai spręs susikaupusias problemas? Ir apskritai, ar traders.lt be neršiančių pro-rusiškų trolių dar turi kažkokių problemų? Kokios tos problemos? Manau, reikėtų pradėti nuo jų įvardinimo.

Nepasisekė FundingCircle investuotojams.

https://www.cityam.com/funding-circle-share-crash-brutally-punishes-ipo-investors/

Tuo tarpu pas RateSetter irgi vyksta kažkokie dyvai.

Šiandien per pietus paprašiau atlaisvinti (Release) iš Rolling market'o dalį lėšų, tai iki šiol laukiu žvelgdamas į "Pending".

Panašu, kad sistemoje esama likvidumo problemų. Nors pagal Rolling pavedimų knygą, neturėtų būti jokių problemų suvedant naujus skolintojus ir norinčius išsitraukti savo lėšas. Juolab kai mano stumiama portfelio dalis išskolinta po 3,8-3,9%.

Didesnės palūkanos paprastai reiškia ir didesnę riziką. Valiutos rizikos šiuo atveju nėra.

Kodėl RateSetter? Dėl likvidumo. Kuris, panašu, šiuo metu yra sublogęs, dėl to atitraukinėju dalį kapitalo. T.y. bandau tai padaryti. Pakolkas vis dar žvelgiu į "Pending".

Kažką jie ten "verda". Prieš savaitę rašė apie technines problemas, kurias neva išsprendė. Bet dabar vėl kartojasi tos pačios problemos. Tiesa kažkur anapus, nes Rolling market'o palūkanos to niekaip neatspindi.

Kolegos, literaliai nukrypot į laukus. Jei norit padiskutuoti apie savo meilę žemės ūkiui ir investavimą į tai - susikurkit tam atskirą temą arba savo asmeninį dienoraštį.

Kapitalą RateSetter atlaisvino po 1.5 paros. Po dar paros įkrito į banko sąskaitą.

Todėl, kad pas RateSetter "parkuoju" laisvą UK įmonių kapitalą, kurių tiek pajamos, tiek sanaudos yra svarais.

Kaip ir nesuteikia optimizmo pastarųjų 12 mėn. Rolling rinkos "patobulinimai".

Anksčiau Rolling rinkos paskolų trukmė buvo 1 mėn. ir per mėnesį kapitalas padaręs ciklą pilnai grįždavo į sąskaitą ir būdavo galima reinvestuoti už bet kokią pageidaujamą palūkanų normą. Dabar gi Rolling tapo kažkokia pseudo-Rolling rinka, kai išdavus paskolą ji yra nebe 1 mėn. trukmės, o pvz. 47 mėn. trukmės. Tuomet visą konkretaus kontrakto trukmę gauni tą pačią fiksuota palūkanų normą, nepriklausomai kas tuo metu vyksta rinkoje.


Taip pat nebegalima Rolling paskolų grąžinimų nukreipti į Holding Account. Jei kontrakto trukmė ilgesnė nei 1 mėn., kapitalas automatiškai reinvestuojamas pagal pradines to kontrakto sąlygas, o ne tuo metu rinkoje esančias sąlygas ir palūkanų normą.


Naujausias pastarųjų savaičių "patobulinimas", tai kad nebegalima paprastai pateikti skolinimo pavedimo už pageidaujamą %. Anksčiau iki tokio pavedimo formos buvo vienas paspaudimas, dabar kokie 3-4. Realizuota viskas panašiai miglotai kaip pasirinkimas pas Ryanair ar nori konvertuoti valiutą "labai geru" jų siūlomu kursu. Norint pamatyti pavedimų knygą price discovery tikslais nuo šiol taip pat reikia padaryti daugiau paspaudimų.

Ilga istorija trumpai: viskas juda ne investuotojų naudai. Todėl nusprendžiau nuosekliai mažinti RateSetter investuoto kapitalo dalį.

Klientams su didesnėmis pajamomis kreditinė kortelė nėra vartojimo kredito produktas. Tai yra patogumo produktas.

Pratryniau aš, nes vyko nekonstruktyvi diskusija, jei tai apskritai galima pavadinti diskusija. Taip pat buvo naudojamas perteklinis citavimas.

Trumpalaikė spekuliacinė sidabro pozicija pasiekė tikslą ir buvo fiksuotas neblogas pelnas.

Ilgalaikė PM pozicija toliau augina portfelį. Sprendimas portfelyje konvertuoti auksą į sidabrą pagaliau pradėjo duoti naudą. Tikiuosi ši tendencija tęsis (XAU/XAG korekcija ar net krypties pasikeitimas).

Ne viskas gerai, nes sumaišomos rizikos draudimui skirtos lėšos su papildoma rizika. Jei kaupiasi per daug laisvų lėšų fonde, reiškia permokate už rizikos draudimą.

sliux, neveikia automatinis diskvalifikavimas statistikos neatnaujinus 20 kalendorinių dienų.

Dalyvio litsat statistika neatnaujinta 22 k.d.

Nenorėk. Sąžiningai pakonkuruosim iki metu galo, kai/jei neliks litsat ir kitų cheaterių "pagal taisykles".