Mariau, tik nereikia užsiiminėti demagogija. Bet kokios naujienos turi įtakos.

Kai JAV buvusi FEDo narė, o dabar Iždo sekretorė pakomentavo, kad palūkanas reikia kelti, viskas nulėkė, ir akcijos, ir žaliavos, ir kripto. Paskui, kai tauta susigaudė, kad tai ne jos reikalas, viskas atsigavo.

Praeitos savaitės prakritimas dar buvo susijęs ir su tuo, kad buvo sustabdytas pagrindinis JAV naftos produktų vamzdis, kuris buvo nuhakintas, kai kas sako, kad Rusijos. Žala ekonomikai, vajė kaip baisu!

Kažkada 2006 metais pirkau pirmas savo akcijas. Tai buvo Mažeikių nafta (MNF), tai sekančią dieną rusai Družbą sustabdė. Drebančiais pirštais spaudinėjau parduoti!, parduoti!. Gerai, kad internetas tą dieną nulūžo. Galiausia MNF visgi paaugo... Antrą kartą vėl norėjau parduoti drebančiais pirštais, bet buvo sustabdyta prekyba. Tai buvo 2007, gal 2008 ti metai, kai tie patys MNF sprogo. Komentatoriai delfyje rašė, kaip Mažeikiuose aliuminiu lyja. Ir kaip gerai, kad buvo sustabdyta prekyba...

Su laiku, nusprendžiau, kad TA netikiu ir short term prekiauti nemoku, ir laiko tam neturiu. Ilgalaikėj perspektyvoj remiuosi fundamentika. Kripto valiutų atveju ji nuo pernai metų išlieka nepasikeitus. Sutinku, kad kainos dar gali sušokti CanCaną ir ne vieną. Neatmetu galimybės, kad viskas gali imti ir sudegti. Negali prognozuoti, kai nėra su kuo lyginti praeityje.

Mano galva, artimiausius kelis metus BTC išliks svarbus. Ar dominuos, nežinau. Manau, kad ETH išnaudos savo valdomos kriptovaliutos pranašumus ir atsirieks didelę rinkos dalį. ETH gali būti tuo, kuo BTC būti sunku, lanksčiais ir programuojamais pinigais. Manau, kad ETH gali išsirauti ir į pirmą vietą. Nžn, ką gali pasiūlyti kiti altcoinai, ko negali pasiūlyti ETH. Galbūt altcoinai gali atsidalinti rinkas. Pvz. ADA ir XRP dabar labai stipriai dirba su Afrikos valstybėmis. Gal įsitvirtins ten ir taip užsitikrins savo dalį rinkoje.

Jei kalbėti apie Muską, atrodo, kad per paskutines pora savaičių jis pasidarė neįkainojamos žalos savo reputacijai. Laiko klausimas, kada tai jam pradės grįžti bumerangu.

Turiu. Prieš pirkdamas pasiskaičiau. Valdymo ir vystymo idėjos pasirodė įdomios. Nusipirkau. Po to užklydau ant pagrindinio kūrėjo kanalo youtube. Kalba daug apie "geresnį pasaulį kripto dėka". Atrodo kaip komunistas, sektantas arba manipuliatorius. Tiek neįtikino, kad norėjau viską parduoti. Nepardaviau, padvigubėjo. Visgi, žiūriu atsargiai. Jei už manipuliavimo ir gražbyliavimo yra dar ir verslo planas,- gerai. Jei tik noras numelžti pirkėjus, - blogai.

O aš manau, kad esmė yra čia:
Paršiukui rekomenduoju pažiūrėti visą. Kitiems galima žiūrėti pvz. nuo 16:30. Visko esmė ten geriausia matosi. Manau, kad ir šiandien tai galioja.


P.s.
Dingo Paršiuko postas. Nespėjau pacituoti. Bet gal bus įdomu karybos mėgėjams.

Įdomu bus, kaip toliau vystysis ši istorija su kinais ir kitais ir valstybiniais žaidėjais. Įdomu, ar pavyks kam nors uždrausti kriptovaliutas kai tokie banginiai, kaip Visa ir MasterCard, pradeda ant jų perkėlinėti savo sistemas.
Visos valstybės bijo valiutos, kurios negali kontroliuoti. Bet Vakarų valstybės su veikiančiom rinkos ekonomikom gali lengviau prisitaikyti. Kinams bus gerokai sunkiau. Kalbos apie valstybines kriptovaliutas - paistalai. Nes jos niekaip negali skirtis nuo popierinių ar skaitmeninių valdiškų pinigų, kuriuos turim šiandien. Taip pat labai mažai tikėtina, kad kinai galėtų valdiškai kripto valiutai suteikti atsiskaitymų anonimiškumą. Tai prieštarautų šiuolaikinės Kinijos valdžios prigimčiai. Jei kriptovaliutos vystysis tokiu pačiu tempu kaip dabar, tai kinų sprendimas uždrausti kriptovaliutas gali būti tolygus sprendimui atsijungti nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemų, biržų ir kt, kas stipriai kirstų per visą ekonomiką. O kinai yra godūs ir moka skaičiuoti. Politbiurui gali tekti rinktis tarp dalyvavimo inovacijose finansų rinkoje ir pasaulio ekonomikoje ir atsirbojimo, ekonomiks smukimo, bet partijos įtakos ir valdžios atributų išsaugojimo. Demokratijos ir diktatūros takoskyra piniguose.
Kita vertus valstybės jau nebekontroliuoja ir savo popierinių pinigų. Svarbiausias svertas- palūkanų norma nebeveikia. Net minimaliai padidinus palūkanas krūva verslų ir bankų gali užsilenkti. Tas galioja ir Vakarams ir Azijai. Tik atvirai valdžioje niekas nedrįsta apie tai kalbėti.
Gyvenam įdomiais laikais...

Tačiau kripto rinkose artimiausiu metu galime apturėti šiokį tokį rudenėlį.

Trumpas skaitalas šia tema, kad susigaudyti, kas dabar vyksta. Faktai lieka faktais, bet sutinku ne su visomis čia išsakytomis nuomonėmis:

https://www.ft.com/content/c4c29bb3-c8ee-454c-a2dd-eac9f644007f

Masinis platformų užlūžimas. Kaip suprantu nedaug kas veikia. Gailiuosi, kad neperėjau į Binance. Prieš pora savaičių buvo tokių minčių...

Manau, kad ne tik panika. Greičiausia ir sistemos lūžta. Brokeriai ir biržos, gi, susiję, prisikūrę visokių robotų ir blockchainų arbitražui. Viskas dabar į šipulius, viskas stringa, stopus išmuša nes neagalima pasinaudoti arbitražu, margin calls dega ir pan. seklios biržos su mažesnėm apyvartom išvis užsidarė...

Lygiai taip, kai visi kalbės, kad jau nebėra vilties, kad kripto visiems laikams nuvertėjo ir niekada neatsigaus, bus laikas pirkti.

Įdomu, ką Muskas šiandien patweetins ?

Didžiausias mokesčių mokėtojas prieš kelis metus aplenkęs Mažeikių naftą šiuo metu yra Thermofisher (buvęs Fermentas). Viskas eina į užsienį. Pernai ir šiemet gamino komponentus Pfizer vakcinai.

1. Blockchain technologija egzistuoja nuo maždaug 1980ųjų. Jei ji būtų tikrai įdomi pati savaime, tai jau būtų seniai plačiai įdiegta. Finansų institucijoms įdomu žmonės ir jų pinigai. Nesvarbu ar tai BTC, ar ETH ar auksas. Jos eina paskui žmones ir paskui pinigus.
2. Nereikėtų įžeidinėti merginų kai tiesiog nori pasisakyti apie finansinį instrumentą. O jo vertė, kaip ir popierinių pinigų ar aukso yra mūsų galvose. Jei rytoj kas nors a-la Dalailama pasakys, kad bankam šakės, kils bank run, kokių yra ne kartą pasitaikę.
3. Netiesa. Pvz. DOG didelė dalis tikrai vienose rankose. BTC taip nėra. Mainingas tikrai perėjo į didelių korporacijų rankas, nes smulkūs jau nebepatraukia su naminiais kompais.
4. Auksas kaip universali valiuta gyveno tūkstančius metų. Fiatas yra praeito šimtmečio vidurio išradimas. Kripto naujiena yra galimybėje jį naudoti kaip programuojamus ir nesuklastojamus pinigus. Kai gali būti ramus, kad kuris nors politikas rytoj neprispausdins jų kiek panorėjęs.

Man BTC ir kitų haipas susiveda į tai, kad visi matom, kad valstybės susifeilino su popierinių pinigų ir skolų valdymu. Visi suprantame, kad net minimalus palūkanų pakėlimas subankrotins kai kurias valstybes ir šimtus korporacijų. Ir tai nebus naujiena. Kažkaip visa tai turės išsirišti. Įprastas sprendimas būtų pinigų nuvertėjimas. Prisiminkime vagnorkes, rublius, lenkiškus zlotus, baltarusiškus zuikius, Zimbabvės dolerius. Todėl matome tai ką matome NT ir visur kitur, kur galima mėginti apsaugoti pinigus. Tame tarpe ir kripto. Dėl naudos ir žalos valstybėms, tai nauda, mano galva, yra ten, kur generuojamos pajamos, keliamas gerbūvis ir daugėja inovacijų.

Kas bus su kriptovaliutomis ir šio amžiaus ekonomika nežino niekas. Kol kas kripto yra, veikia ir plečiasi.

1. 1980 metais pakloti blockchain pagrindai. Idėja yra tokia sena. https://medium.com/@tonytorome/blockchain-history-genesis-1980-2009-787d76a686ac
2. Aišku, kad galvose. Kai tik nustojam tikėti bėgam kitur. Pinigai tampa beverčiai. Kaip ir su svogūnėliais Olandijoj. Kol tikėjome brango. Paskui nubėgom kitur. Kaip sovietmečiu buvo medžiojami doleriai ir doičmarkės. Galiausia lygintuvai ar bet kokia prekė, kuri nenuvertėja taip greitai kaip pinigai.
3. Pasižiūrėk į turto pasiskirstymą šiuolaikiniame pasaulyje. 20 proc. amerikiečių valdo 85 proc. šalies turto... So what? Kiek yra tų BTC holderių? Kiek iš jų turi didžiausas laikytojas? Internetas sako, kad stambiausias valdytojas turi 3,113% BTC. Ir kiek jis gali primanipuliuoti? https://www.kevinrooke.com/bitcoin
4. Jei kalbėti apie alternatyvas, kurių imasi Kinija. Tai Venesuela jau seniai sukūrė savo kriptovaliutą ir viešai apsijuokė. Nes iš principo tokie pinigai negali skirtis nuo popierinių. Nei anonimiškumo, nei greitoveikos, nei decentralizacijos ten negalės būti. Tai prieštarauja Kinijos komunistų parijos prigimčiai. Pas juos net krtinis mąstymas dabar grėsmių radare yra įrašytas kaip grėsmė valstybei. Bet kinai yra godūs ir agresyvūs. Tad rinktis jiems bus sunku.

Vakarai yra daug liberalesni. Ypač JAV. Ir krtinis mąstymas ten yra vertybė. Ekonominė nauda yra oficiali ideologija jau kelis šimtus metų. Kaip ir demokratija.
Dar prie progos pasidomėk FED sudėtimi ir istorija. Tai iš esmės privati institucija. Tad privatus kapitalas kausis prieš privatų.

Kriptovaliutos ateityje yra. Tik niekas negali pasakyti kokia forma. Negalima paneigti ir to, kad dabartinė rinka gali būti tiesiog burbulas, kaip buvo su dot com burbulu. Bet internetas galiausia išplito ir sukūrė tokius gigantus kaip Google ir Amazon. Praeito amžiausi viduryje haipas buvo aplink lėktuvus. Visi rėkė, kad tai ateitis ir prigeneruos daug pelnų. Bet buvo sumerkta tiek kapitalo ir prikurta tiek oro linijų, kad tų pelnų buvo nekažkas. Bet aviacija rules ir šiandien. Tad kokia bus ta kriptovaliuta pamatysim tik nukeliavę į tą ateitį.

1-3 čia jau pradedi užsiimti demagogija. Šopenhaueris tai vadino eristika - menas nesąžiningai diskutuoti, ne ieškoti tiesos, o nukalti oponentą. Neatsakinėsiu į tai.

4. Valstybių politikos dabar leidžia egzistuoti ir vystytis kriptovaliutoms. Kol kas tai prieštarauja tik Kinijos komunistų partijos ideologijai ir politikai. Kiti bando suprasti ir galvoja, ką su tuo daryti. Visa ir MasterCard stato savo sistemas ant ETH. EIB, oficialus ES bankas, irgi pasinaudojo ETH skolindamas 100 mln EUR (visai ką tik, balandžio gale).
O tos didžiosios institucijos, kurios laiko milijardus BTC tai dėl technologijos? Aišku, kad ne, technologija yra nemokama, BTC mokamas.
Tam, kad kriptovaliuta būtų sėkminga ji neturi būti pinigu. Protingos valstybės pinigas gali būti daug sėkmingesnis jei sugebės įsilieti į šias technologijas. Todėl JAV ir Kinija gali sukurti labai smarkiai skirtingus savo elektroninius pinigus.

unix man atrodo, kad jau pamiršai, ką norėjai pasakyti.
Kokia tavo pagrindinė mintis apie kripto ir BTC konkrečiai?

Lietuviškas VMI dar 2010 metais pradėjo reikalauti, kad kriptovaliutos taip pat būtų deklaruojamos.
Rinkdamasis brokerius prekiauti kripto sąmoningai rinkausi tokį, kuris būtų po EU reguliavimu. Dėl darbo specifikos.
EU viena pagrindinių finansinių institucijų - Europos investicijų bankas naudojasi skolinimo sistema paremta ETH. Kaip ir VISA bei MasterCard. Kadangi mano kompas namie dieną naktį generuoja ETH, tai gaunasi, kad ir aš dalyvauju aptarnaudamas sandorius VISA ir MasterCard korteles, arbitražą tarp biržų pastatytą ant ETH ir dar velniai žino ką.
Coinbasse oficialiai reguliuojama birža. Tas pats banalus Revolutas, kur gali pirkti kriptovaliutas dabar jau yra bankas ir pilnai reguliuojamas. Pelnai visur matosi, už viską turi susimokėti mokesčius. Kanadoje oficialai registruotas pirmas kripto ETF, kurį gali pirkti ir pensijų fondai.
Viskas, kas ne darknetas seniai prižiūrima. Jei neketini užsakinėti narkotikų darknete, tai tas visai netrukdo. O ir pats BTC sunkiai laikytinas anonimišku, kai bet kas gali pamatyti visus sandorius, net ir tavo sąskaitos turinį. Reiktų sąmoningai ir nuosekliai slapstytis, kad pabėgtum nuo valstybės.
Drausti kripto valiutas demokratinėse valstybėse nėra pagrindo. Jei nori prekiauji bulvėmis, naudotais automobiliais, metalo laužu ar BTC. Tad draudimų neturėtų būti. O produktų ant blokchaino jau yra nemažai ir bus dar daugiau. Man įdomiausia šiuo metu atrodo sandorių aptarnavimas ir skolinimosi rinka, autorinių teisių pardavimas taip pat.
Utopijos apie anarchistų valstybes be mokesčių niekas neprognozuojama. Mokesčiai ir mirtis, tai du dalykai, kurių gyvenime nepavyks išvengti.

Beja, antras pagal dydį BTC valdytojas yra Kinijos vyriausybė...

Pas baltarusius buvo taip.


O pas ukrainiečius taip:


Vieni šiandien laisvi, kiti ne.

Partasevičius jau ligoninėj, kritinės būklės. Greitai susisuko tas jų KGB.

Jei pažiūrėti plačiau, tai matome naujos geležinės uždangos užsidarymą. Tik šį kartą mums pasisekė, esame teisingoje pusėje.
Belai sodina lėktuvus, disidentai išsilakstė arba sėdo kaliūzėn. Skrydžių į Minską uždraudimas tik viską dar labiau paryškins. Paaiškėja, kad rusai jau kelis metus nuodija savus ir europiečius, spec. daliniai Europoje sprogdina sandėlius. Šiais big data laikais greičiausia dar daugiau jų nuotykių bus ištraukta į paviršių. Nekalbant jau apie karus Gruzijoj ir Ukrainoj.

Viskas su tuo bizniu gerai. Tarsi nežinojo, kur eina, kokią riziką prisiima. Pažiūrėkit Lietuvos istoriją: po nepriklausomybės užsuko dujas ir uždarė rinkas, pasukom daugiau į Vakarus; 1998 metų finansinė krizė Rusijoje, dar labiau pasuko visus į Vakarus; narystė ES ir NATO dar labiau; Družbos užsukimas visumoje taip apt išėjo į naudą; karas prieš Ukrainą, dar labiau prablaivino, nekalbat apie tai, kad suformavo naują Ukrainos mentalitetą; šita situacija taip pat dar labiau prablaivins ir nusuks nuo Rusijos su visa jos korupcija ir agresija. Viskas tik į gerą. Apmaudu tik dėl baltarsių ir rusų. Nes juos galutinai uždarys už grotų ir plaus smegenis kaip sovietmečiu.

Nesuprantu, kodėl tai turėtų būti katastrofa? Atsidarai tavo paties įkeltą nuorodą ir matom, kad eksportas į Ru yra tik 13 proc. Greičiausia nemaža dalis dar ir reeksportas iš ES.
Niekaip nesuprantu naratyvo "jei ne Rusija, tai Lietuvai šakės, gyvenotjų neliks, visi bankrutuos ir nuskurs". Jau daug metų matom lygiai priešingus procesus. Nuo Rusijos tolstam, o gerbūvis ir pajamos auga. Jau pora metų ir gyventojų prieaugis yra teigiamas. Daugiau atvyksta nei išvyksta. Europoj, tame tarpe ir toj pačioj Rusijoj yra didelės demografinės problemos, gyventojų skaičiaus mažėjimas. Deja, nei jie, nei mes nesam išskirtiniai šiuo klausimu.

Taip pat nematau reikalo nutraukinėti kokius nors verslo ryšius. Tik tas verslas, kuris eina į Rusiją turi suvokti rizikas. Taip pat turi žinoti ir, manau, žino, kad nepasuks politikos pagal savo pinigų srautus. Ir ačiū Dievui su Rusija susijusio verslo įtaka politikai Lietuvoje nuolat silpnėja.

Idealu būtų, jei Rusija būtų normali valstybė. Bent jau nešaudytų į visus, ką pasiekia. Ir mūsų verslui ir patiem rusam būtų super. Tada ir mūsų geograinė padėtis būtų ne trūkumas, o privalumas ekonomikai. Bet kol kas matom kitą Rusijos trajektoriją. Deja.

Dėl "prochodnoj dvor", iliuzijų nereikia turėti. Aišku, yra kas Vakaruose daro, darė ir darys biznį. Tarp darančių bus ir krūva tokių, kaip Šrioderis. Bet kažin ar tai dauguma. Ir pas mus yra tokių ir bus. Skersai kelio neatsistosi, upės nesustabdysi. Klausimas, kiek ir kokios naudos galima iš to pasiimti neparduodant suvereniteto? O mes maži ir galim būti lankstūs. Galim būti ir pakankamai pikti, kad prie mūsų neapsimokėtų lįsti. Ir nereikia pamiršti, kad ta Rusijos ekonomika nėra tokia jau didelė. Kiek mažesnė nei Kanados (kur gyvena beveik keturis kartus mažiau gyventojų). Ta prasme, turime kur kompensuoti, ypač kai esam ES, didžiausios pasaulio rinkos, dalimi.

Sankcijos daro įtaką. Bet aš manau, kad didžiausia sankcija Rusijai yra Putinas. Netgi tiesiogiai, dėl visų jo įvestų atsakomų sankcijų daugiausia nukentėjo patys rusai. Taip pat Putinas dabar yra ir spastai Rusijai. Jis daro nesamones vieną po kitos. Pirmiausia politikoj. Po visų karų, nuodų, sprogdinimų ir bauginimo istorijų jis jau yra "nerukopožatnyj" civilizuotame pasaulyje. O mechanizmų, kaip jį taikiai pakeisti, nėra. Jis pats juos visus sunaikino. Rusijos trajektorija yra žemyn, reikia pokyčių. Bet jei bandysi keisti Putiną, stipriausi žaidėjai viduje turės kibti vienas kitam į gerkles. Visi tai supranta ir kenčia, laukia ir ruošiasi. Nes biologija galioja visiems ir tas sukrėtimas turės įvykti.

O tas klondaikas yra savotiškas Rusijos prakeiksmas. Nebūtų resursų, neturėtų pasirinkimo, turėtų kurti didelės pridėtinės vertės ekonomiką. O didelei pridėtinei vertei reikia daug gyventojų su daug smegenų. O tai yra labai nepalanki terpė diktatūroms.

Na, man Rusiją ir Baltarusiją lyginti su Bangladešu, kažkaip nesiklijuoja. Rusai ir baltarusiai yra daug labiau panašūs į mus nei į Bangladešą. Atrodo kaip mes, mąsto labai panašiai kaip mes, religija ta pati (krikščionybė), istorija, geografija, ryšiai su Europa. Tik sėkmės istorijos trūksta. O galėtų. Teko bendrauti su eurobiurokratais, kurie sakė, kad nepriklausomybės aušroj pvz. Baltarusija atrodė daugiau žadanti kandidatė nei Lietuva, iki Lukašenkos... Tas resursų pagrindas Rusijos atžvilgiu kažkodėl neveikia. Tačiau sutinku, jei valdymas būtų panašus į vakarietišką, tai būtų rimta. Dabar turi sistemą, kuri ėda tą pagrindą ir daugiau nieko nesugeba sugeneruoti.



Nikelis, ok, bet tai daugiau apie resursus, nei apie aukštas technologijas. Kas liečia kosmosą ir aviaciją, viskas, deja, būtuoju laiku. Rogozinas "Roskosmos" vadovu? APGAILĖTINA! Domiuosi tuo nuo vaikystės. Tiesiog įdomu. Prieš 20-30 metų Rusija buvo at the top of the top. Ne veltui amerikonai dar dabar naudoja rusiškus raketinius variklius, berods praeitą savaitę paleido dar vieną Atlas5 su rusiškais RD-180. Bet kada jie buvo sukurti? Prieš 30 metų ir seniau. Tam, kad valstybė galėtų turėti pažangias kosmines technologijas reikia metų metus investuoti, nuosekliai, kad viskas kauptųsi, ir infrastruktūra, technologijos, tradicijos, klientūra, rinka, teisingis reguliavimas, smegenų turinys. Rusijoje dabar 20 metų pertrauka. Pardavė variklius, paskraidino amerikiečius į ISS, uždirbo, bet nieko naujo nesukūrė. Dabar net nesugebėtų atkartoti visko, kas buvo daroma prieš 30 metų. Faktiškai reikia viską pradėti iš naujo. Aviacija, buvo pusė bėdos, kol sugebėjo būti pasaulinės rinkos ir tiekimo grandinės dalimi. Dabar, kai gavo sankcijas, suprato, kad net keleivinių lėktuvų sukurti ir gaminti nebegali. Nebegauna iš Vakarų elektronikos, kompozitinių medžiagų, o savų neturi. Jei pasižiūrėsi į aviacijos planus (kad ir to paties Sukhoi Superjet 100), pamatysi, kad viskas kasmet nusikelia. Tam, kad galėtų konkuruoti sankcijų aplinkoj, turi būti kietesni už visą pasaulį. Tačiau taip nebūna. Kad išlaikyti ir vystyti aviaciją ir kosmosą reikalinga stabili ir konkurencinga ekonomika, taikiai atsinaujinanti valdžia, daug draugų ir kuo mažiau priešų, ypač kaimynystėj. Deja, taip dabar nėra.


Yra ribos. Kai kam atrodo, kad galim dėl pinigų viską padaryt. Bet taip nėra. Nemokamas sūris tik pelėkautuose. Ir santykiai su Rusija to ryškiausias pavyzdys. Dabar paimsi brangiai, paskui prarasi viską. Ten jau buvom ir pakankamai ilgai. Vėl po to ant barikadų lipti. Geriau soti ir stabili Europos provincija.