Burbulai burbuliukai

Du kartus peržiūrėjau Lukjanovo video. Galvoju – ar tikrai gerai girdžiu?
Ankstesni jo įrašai buvo apie ekstremaliai rizikingą investavimą, lydimi „Freedom24“ nuorodų.
Žmonės, prisiinvestavę pagal tokias rekomendacijas, po pirmos rimtesnės korekcijos vargu ar dar norės žiūrėti į investavimą apskritai.

Dabar, po ilgesnio laiko, kai markus įkėlė nuorodą, vėl peržiūrėjau Lukjanovo video. Ir pabrėžiu – du kartus peržiūrėjau, kad įsiklausyčiau.
Rezultatas – begalė loginių klaidų.

Pagal Lukjanovo pasakojimą, Kinija sukūrė keityklą, kur galima nusipirkti aukso už rinkos kainą arba parduoti auksą už juanius.
Ir jis tai bando lyginti su JAV dolerio sistema iki Nixono laikų – kai auksas buvo fiksuotu kursu susietas su doleriu (1 uncija = 35 USD pagal Bretton Woods sistemą, iki 1971 m.).
Pabrėžiu – fiksuotu kursu.
Kosmosas.

Toliau – klasika. „Doleriui galas, o juanis – nauja pasaulinė valiuta.“
Suprask, Kinijos valstybinė keitykla iškart paverčia juanį pasauline rezervine valiuta.
Skamba pažįstamai, tiesa? Kiek kartų jau girdėta, kad „USD – viskas, žlugęs“?

Beje, pasidomėjau, kas stovi už „Freedom24“.
Tai platforma, priklausanti „Freedom Holding Corp.“ – finansų grupei, kurią įkūrė Timur Turlov, šiuo metu didžiausias jos akcininkas ir vadovas.
Turlov gimė Rusijoje, vėliau tapo Kazachstano piliečiu, o 2022 m. atsisakė Rusijos bei Šv. Kitsas ir Nevis pilietybių.

„Freedom24“ platforma garsėja savo milžiniška „affiliate“ programa – oficialiuose dokumentuose nurodyta, kad partneriai gali gauti iki 1 % nuo pritrauktų klientų indėlių vertės arba 100 – 300 € už klientą su įnešimu.
Todėl internete ir matome tiek „rekomendacijų“ bei „objektyvių analizių“, kurios baigiasi affiliate nuoroda.
Ne veltui forumuose rašoma, kad „Freedom24 moka neįtikėtinai didelius komisinius už naujus klientus“ – net iki keliasdešimt kartų didesnius nei dauguma kitų brokerių.
Tad „investavimo ekspertų“ entuziazmas šiuo atveju – labai paaiškinamas.

Grįžtant prie video – ten ir daugiau įdomių išvedžiojimų.
Pavyzdžiui, teigiama, kad JAV eina skaitmeninio turto linkme (suprask, „bitkoinas – JAV rezervas“), o Rytai (juanis) – į tūkstantmečius veikiantį „tikrą“ auksą.
Bitkoinas JAV mastu – mažos grupelės entuziastų burbulas, o jis bando JAV finansinę sistemą, kurią remia ekonominė, karinė ir politine galia, prilyginti kripto rinkos svajonėms, sudarančioms 0,000000000000...1 viso JAV turto.
Ir tada rimtu veidu užduodamas klausimas: „kas laimės – auksas ar algoritmas?“
Suprask, auksas (ar juanis) tūkstančius metų atlaikęs išbandymus, o algoritmas – laikinas žaislas (usd).

Ir viskas pateikiama taip rimtai, kad net sunku patikėti, jog auditorija nemato, kiek ten loginių posūkių, manipuliacijų ir klaidinančių paralelių.

Na, man tiesiog sunku klausytis.

Ar ir kiti jo video tokie tapo?
Ar jį kažkas finansuoja, ar tiesiog per daug laiko praleidžia rusiškuose YouTube kanaluose?

Auksas nuo senų laikų laikomas ne tik turtų ir galios simboliu, bet ir vertės bei pastovumo matu. Jo spindesys traukia akį, o patvarumas – žavi protą. Šiandien, kaip ir prieš šimtmečius, auksas išlieka saugios investicijos ir amžinos vertės ženklu.

Tegul šis taurusis metalas mums primena, kad tikrosios vertybės slypi ne vien spindesyje, bet ir patvarume, pasitikėjime bei išmintingame pasirinkime.

Prašau, gerbiamieji, grįžkime prie temos – kalbėkime apie auksą.

BRKB per pastaruosius metus pajudėjo nedaug.
Cash sukauptas rekordinis kiekis.
Bafetas pasitraukė.
Abelis atėjo.
Atrodo, ne Bafetas. Ar parodys bent panašius į Bafetą rezultatus?
Iš kitos pusės – daug metų šalia Bafeto. Sakyčiau turėjo labai geras galimybes mokytis.

Kokios mintys?

Dalykai, kuriuos atsimenu:

Warrenas Buffettas, įskaitant jo paaukotas labdaros sumas, yra daugiausiai per gyvenimą uždirbęs investuotojas planetoje.

Buffettas dešimtmečiais lenkė indeksą (S&P 500).

Atrodo Buffettas buvo paskelbęs iššūkį: bet kuris fondas, kuris per 10 metų aplenks indeksą, gaus 1 mln. USD premiją. Laimėtojai neatsirado (nors dažnai sakoma, kad „daug kas indeksą aplenkia“).

Kalbant apie bendrovių atrinkimą „po vieną“, yra keli svarbūs momentai:

99% kompanijų, kurios egzistavo 1931 metais, šiandien jau nebėra.

Kiek iš dabartinių žvaigždžių liks po 20 metų?

Kiek bendrovių per tą patį laiką nukrito beveik iki nulio? Apie sėkmės istorijas visi kalba, bet apie tuos, kuriems nukrito 90–99% – beveik niekas.

Kai žiūri atgal į istoriją — viskas atrodo lengvai paaiškinama.
Tačiau bandant prognozuoti ateitį – viskas keičiasi. Smegenys dažnai parodo tik tai, ką nori matyti, ir išlikti objektyviam yra labai sudėtinga. Mintys visada sakys: „Aš žinau, kas bus ir mano sprendimas teisingas“. Bet…

Tik 1–2% fondų ilgalaikėje perspektyvoje aplenkia indeksą.

Maždaug 80% treiderių praranda pinigus ilguoju laikotarpiu.

Nenoriu nieko teisti — tiesiog siūlau įsivertinti visą savo rezultatą per 10 metų, o ne atskirus pataikymus. Visi rasime pavienių labai gerų sprendimų, bet koks bus realus vidurkis?

Ir man labai patinka ta lentelė — kartais pasižiūriu, kad nepamirščiau. Atkreipkite dėmesį kur average investor.

Grafikas 2001–2020
Šiandien REIT'ai underperformina, palyginti su indeksais.
Ir jeigu žaliavos kils (kam aš pritariu), ar nekilnojamasis turtas neis iš paskos?
Aš manau, kad infliacija stums tiek komoditus, tiek nekilnojamąjį turtą aukštyn.
Tik NT turi vieną labai gerą privalumą – jis generuoja nuomos pajamas, ko komoditai neturi.