Va čia ir yra kapitalizmo esmė Todėl žiauriai juokingai atrodo, kai skundžiamasi, kad Lietuvoje puodelis kavos kavinėje yra brangus

Spėčiau, kad apie corporate finance girdėjote Kiyosakio knygoje ir super duper investavimo influencer'io vlog'e ar podcast'e? Ar žinote, kuo skiriasi enterprise value, equity value, debt value? Kaip manote, kuris iš šių dydžių yra 5x EBITDA? Ir kuris iš šių dydžių yra prekiaujamas biržoje APG atveju?

Duosiu gyvenimišką pavyzdį. Yra 2 broliai šaunuoliai, su tokiu pačiu išsilavinimu, darbu, atlyginimu ir perspektyvomis, t.y. jų būsimos pajamos, išlaidos ir pan. yra identiškos. Bėda tame, kad vienas jų anksčiau turėjo ydą ir prasilošė 1 mEUR, kurį dabar dengia mėnesinėmis įmokomis. Tai ar tikrai abiejų brolių šiandieninis kapitalas yra vienodas (nes jų būsimos pajamos tai tikrai vienodos)?

Šitas mokestis - dar vienas frankenšteinas. Net ir būdamas liberalios ekonomikos palaikytoju, galiu surasti argumentų už visuotinį NT mokestį (visi moka už viską). Dabartinis siūlymas (nors velnias žino, ar čia siūlymas, nes mačiau tik Bilkštytę kudakuojančią pavydžiu balsu apie 7k nepilnamečių, turinčių turto už 130 mEUR, nors kai padalini per galvą, tai net po parkingo vietą neišeina) yra dar vienas iškrypimas, kai norima užsmaugti sąžiningus ir palikti krūvą landų vertelgom. Kas keisčiausia - kad dabartinis išsigimęs NT mokestis net atrodo racionalesnis ir aiškesnis nei siūlomas "progresyvus". Dar keisčiau, kaip tokias nesąmones gali siūlyti dešiniųjų vyriausybė? Suprasčiau Blinkevičiūtė ar Paleckis...

"Marijos žemėj" didžioji dalis gyventojų tinginiai, todėl jie geriau mokės "kosmines kainas", nei pajudins užpakalį ir atveš "pigios" medienos. Čia kaip pašalpiniai - vietoj to, kad eitų dirbti, verkia, kad mažos pašalpos Jau prieš šimtus metų raštingi žmonės suprato, kad kainą nustato pasiūla ir paklausa, o ne moralė ar prekybininko noras daryti gerus darbus.

Pagrindinė žmonių takoskyra - vergo mentalitetas. Vergas visada visų bijo, savo nuomonę visada pasilieka sau, nedrįsta nieko siekti, nes visada yra besipriešinančių ir dažnai siekiams nelemta išsipildyti. Yra maža dalis žmonių, kurie nebijo judėti į priekį. Nesvarbu, kad ne visada tas pavyksta. Kartais nugriūna, gauna guzą ar šašą, bet vistiek juda pirmyn, nes guzas ir šašas reiškia pamoką, kaip nedaryti.

Bėdavojimai, kad nesakykime Putinui, kad jis dalbajobas, labai primena alkoholiko žmoną, kurią kartas nuo karto vyras padubasina, bet ji visada turi pasiteisinimą, kodėl gavo... Ai, ir dar visi kiti kalti, kad ji gauna. Ukrainos atveju, net vakarų pasaulis nėra tikras, ar su Putinu nenori draugauti. Ironiška, bet kuo arčiau Europos valstybė Rusijos sienos, tuo labiau nemėgsta Putino, ir atvirkščiai.

P.S. Avių armija, vedama liūto, laimi prieš liūtų armiją, vedamą avies. Ir gera žinia ta, 5% lyderių paskui save gali tempti likusius 95% visuomenės.

Recesija nelygu recesijai. Vakarų visuomenei recesija yra tada, kai negali nusipirkti naujo iPhone'o kasmet, naujos Teslos kas 3 m. ar atostogauti šiltuose kraštuose kelis kartus per metus. Dėl to per "recesiją" tiesiog sugrįšime į normalų gyvenimą, kuris buvo prieš pradedant mėtyti pinigus iš sraigtasparnio. Spėčiau, kad labiausiai kauks hipsteriai, nes jie pinigus pratę gauti, o ne užsidirbti.

Trečiojo pasaulio piliečiams, tai velnias žino. Spėčiau, kad labai didelė dalis priklauso nuo šūddarbių turistams, tai gal šitiems ir bus rimta recesija, kai reikės galvoti, kaip galą su galu sudurti.