Tai čia klausimas ar terminas "biudžeto skylė" yra tinkamas turint omenyje dvigubą fed mandatą. Infliacija ir bedarbystė.

Nes praeitą kartą, kai jie subalansavo, tiksliau biudžetą suformavo perteklinį, o tai buvo Klintono administracijos metu, panardino šalį į recesiją ir susprogdino dot-comą. Tai aš nežinau, kaip fiatinėje sistemoje "neskylėtas biudžetas" yra suderinamas su šalies ekonominės politikos tikslais turėt pilną užimtumą.

Japonija kitas neblogas egzempliorius anglosaksiškos sistemos. Tipo su "skylėtu biudžetu", "kosmine skola", amžina kova su defliacija ir pilnu užimtumu.

Taip kad. Tokios tokelės.

Japonai turi milziniskus rezervus, kuriais gali tas skolas sudengt, jei labai reiktu. Bet koks tolkas ta daryt, jeigu uzvarai nauju jenu ir sistema veikia.

Tai tik dar karta patvirtina jog pinigai atlieka tepalo funkcijas ir nieko daugiau. Gali but to tepalo kiek nori, bet jeigu jis nepatenka ant variklio, tolko nulis. QE butent ta ir daro, uzmeta tepala ant variklio. O kist pinigus - shuduvos prikurta kiek tik nori. Siais laikais isleist pinigus kaip du pirstus apmyzt.

Bliamba, kaip pasaulis sukosi iki 2008 metų, kai QE nebuvo?

Palukanu normos buvo t.y. naturali skolos reguliacija. QE yra uzbegimas uz akiu, ir pinigu papurskimas prievarta i sistema, nes kaip rodo praktika, naturali reguliacija veikia chujovai, ypac kai skolos per defliatoriu pradeda posket.

Buvo baimiu kad sistema gali nesusitvarkyt su infliacija, del tu priezasciu ivyko anas zaliavu burbulas, ~2011 metais, ar kada ten.

Bet susitvarke.

O i dabartini QE kas atreagavo labiausiai tai auksas, kas dar ten kilo. Sidabras nekilo nes Grand nusipirkes, gal ir tas butu nauja topa ispaises.

Šiaip jau QE idėjiškai gimė Japonijoje po 90ųjų kolapso. Tik nebuvo atliktas švariai. Bernanke šiek tiek patobulino idėją.

Taip kad monetarinės politikos idėjiniame lauke, čia nebuvo kažkas super novatoriško.

kur tu cia nusipuliavai, apie skiepytus neskiepytus nei puse zodzio nebuvo. kai vaikai i mokykle ejo skiepytu is vis dar labai negaud tebuvo. kalba ejo apie bobas, kurios supanikavo kad vaikam pagaliuka i nosi kis. reiks rasyt 3 zodziu sakiniais, nes nekurie ilgesniu sakiniu prasme beskaitydami pameta ir soka i akis. kaip pirmokas ...

Tas tiesa, japonai sita vieta senai uzleadino.

Demografinio kolapso ausys kyso. USA iki dabar dar sugeba issprest, kol kas. Bet pasivys juos irgi

7 tonų akmeninė moneta buvo gera idėja. Gauni popiergalį, kad ta moneta priklauso tau ir keitiesi popiergaliais. Visi žino, kad tas 7 tonų akmuo yra tavo ir tokių lengvai nepridauginsi. BTC atveju įrašuose visi žino, kad tas BTC priklauso tam ar anam adresui, žino kada ir kur keliauja. BTC modernių laikų išradimas. Ir daug lengvesnis nei 7 tonos.

Visa esmė 7 tonų akmenų, aukso luitų ir BTC yra panaši. Kad būtų sunku padauginti, prispausdinti ir t.t.

Čia apie mechanikas galima rašinėt ir grybaut į valias. Yra teorinis lygmuo ir realybė. O realybėje matom kainų augimą ir valiutų perkamosios galios mažėjimą. Ir eiliniai žmonės nesigilina kaip ten kas vyksta, kas ten ką spausdina, perka, skolina ar kitaip machinuoja. O machinuoja taip, kad kiek ekonomistų ir galiausiai niekas nieko padoriai nesupranta ir kol bando suprasti už alų LT pajūryje nušiurusioje palapinėje, iš plastiko, su savitarna reikia mokėt 4,5€. Ir tada pasidaro visiškai px, visos mechanikos, chujanikos, bondai, chujondai, CPI, bybai. Nes ateina realybės pojūtis, kad moki 3x brangiau.

Bus infliacija, tada defliacija, paskui vėl infliacija ir vėl defliacija. Tik nepamiršt reikia pasižiūrėt bent jau 100 metų trendą ir paaiškės, kad visgi žiauri infliacija yra non stop. O short term tai tik būrimas iš tirščių.

Antraščių topai yra old news. Sėsk du.

... šiandien labai panašu, kad turime stagfliacija, o ne infliacija . Stagfliacija – situacija, kai tuo pačiu metu yra aukšta infliacija bei aukštas nedarbo lygis.
Trūksta tik ekonomikos nuosmūkio, kad pasakytumėme, kad TAIP - 100 proc stagfliacija. Palaukime rudens - kai bus biudžeto perspektyvos 2022 m. Ir jei tai su konsolidacijos horizontu, turėsime visas prielaidas stagfliacijai.

Kas per terminas? Kazkoks ekonominis feik'as.

Ne feikas. Tiesiog būsena kai neina kitaip apibūdint nei dviejų terminų mišiniu.
Ir taip, visai panašu, kad galim būt panašioj būsenoj. Ypač jei žaliavos ir toliau raus tokiais tempais ir į viršų.

... manau ne akademiniai visuomenės daliai yra daug ekonominių terminų, kurių jie nežino. Ekonomistams šis terminas nėra nei naujas, nei svetimas. Taip pilna apimtimi stagfliacija ekonomikoje retas reiškinys. O žurnalistai dažnu atveju rašantys apie ekonomikoje esančius įvykius ir reiškinius, dažnai net nelabai supranta ką rašo. Todėl natūralu, kad dalis visuomenės, kuriai aktuali ekonomika, nesusipažįsta su ta terminologija.

Stagfliacija pilnai gali būti, bedarbystė didėja, prekių ir žaliavų trūkumas darosi, o kaina ir infliacija didėja nes trūkumas. Nemanau, kad viskas remiasi į monetarinę politiką. Visi dirba mažiau ir kelia kainas, kad dengti einamas išlaidas.

Nera jokio prekiu ir zaliavu trukumo. Tai tik trumpalaikis efektas su pasipinigavimo galimybemis. Stebekit grafikus. Ypac medienos. Dumblas irgi pasieke savo virsunes. Laukite rugpjucio. Idejinis tikslas -40/..

Dėl Stagfliacijos. Kažkas ekonomikoje pasiūlos pusėje turi smarkiai sulūžti. Ta prasme, dabar mes savanoriškai pasistriginome reikalus dėl atsako į virusą. Mokame to kainą. Bet. Sulūžti turi realiai, lužis turi būti fundamentalus ir pemanentinis. Įsipliekst koks karas, embaragai, tarifai, kainų reguliavimai, protekcionistiniai monopoliai-oligopoliai ir pan. kas sutrukdytų pasiūlai dinamiškai "atreaguoti" į stimulą. Ta prasme, situacija yra tokia, kad gamybiniai pajėgumai nesugriauti, darbo rankos sveikos gyvos, nors ir nepilnai darbingos, neretai ir dėl iškreiptų paskatų dirbti vs nedirbti. Pinigų kaip matom irgi papilstė.


Taip kad, pakol rinkos jėgos pramuš "korką", poteriaukim kad niekas nesulūžtų ar kokia nauja viruso variacija ant sniego neparklupdytų.

Galite būti ramūs, mumis jau pasirūpino. Laukite rudens.

Ačiū, Kapitone Akivaizdusis. Tai aišku, kad bankinė sistema pinigus sukuria iš kreditų.
Tik va bėda, "kreditas" yra tik buhalterinis terminas skaičiuojamas pinigais. Nors gali vadinti pinigus kreditu, reikalo nesugadinsi, aš suprasiu.

Ir taip, M2 yra privačiojo sektoriaus pinigai. Valstybės pinigų ten nėra.

O dėl "daliklio', sakau tau, rašyk mokslinį darbą, nes čia naują dalyką atradai. Nobelis kabo, paskubėk.

Jo, gali kažkas tokio atsitikti. Tik neaišku kas, nes embargai, tarifai, kainų reguliavimai, protekcionistiniai monopoliai-oligopoliai buvo visada ir yra. Va jei jie dingtų, tada tikrai kažkas atsitiktų. Va tada tai būtų. Bet, manau, kad į gerąją pusę. Nes rinka moka geriau susitvarkyti nei politikai.
Visi tie apribojimai verslui atsiranda dėl nesąžiningų verslų, mafijos ir panašiai. Dėl to kenčia ne verslai, o eilinis vartotojas. Plius yra lobizmas. Tame tarsi nieko blogo nėra, tačiau bet kokį politinį sprendimą apmoka eilinis vartotojas. Kuo daugiau politikai reguliuoja verslą, tuo labiaus sukasi infliacinė spiralė.
Va čia ir gali būti tas lūžio taškas, kai dėl politinių sprendimų niekas jau niekur negalės judėti. Čia bus sprogimas. Nereikia jokio karo.