cos, manot, kad tiek daug bus norinčių parduoti, kad parduos už 0,75 tik dalį pateiktų akcijų nei bus pateikta parduoti?

Tai kokie čia gali būti komentarai, daro viską ką gali, kad pakelti akcijos vertę ir sunkiai sekasi, tiesiog Lietuva yra per didelės investicinės rizikos zonoje. Ignitis vykdoma RES plėtra pradės daryti įtaką akcijos kainai jeigu i. elektros kaina pabrangs, mano nuomone tai turėtų įvykti po sinchronizacijos ii. nei vieno ruso kareivio neatsiras ant žemės, o Ukrainoje karas baigsis. iii. dėl Jūrinio vėjo antrojo konkurso vertinimų dar neturiu, bet iš principo jei jie žada tikrai dalyvauti ir laimėti, o Valstybė naujų jungčių iki tol nesukurs, tai kaip ir nereikia parko nei pirmojo, nei antrojo, nes Nacionalinis elektros energijos vartojimas praktiškai nedidėja, arba didėja tiek nedaug, kad 2030 NENS numatytiems tikslams darytų prielaidų nepasieksime. O tada jei ir vidinio vartojimo nėra ir eksportas negalimas, tai turėsime daug Hardware, kuris generuos tik OPEX'ą. Tikiuosi visi neigiami dalykai neįvyks

Na, o šiaip laukiam dividendų, lauksiu ir sekančių.

Man with Shorts, dėkui.

MARISIMO, šiais metais rugsėjo 9 dieną vartojimas vidurdienį buvo 1394 MW, čia visą dieną kai elektra praktiškai nekainavo, o tokia elektra turėtų padidinti vartojimą. Peržvelgus tą patį laiką tik skirtingais metais nuo Gaminančių vartotojų schemos atsiradimo 2015 metų Lietuvos suvartojimas Rugsėjo 9 dieną 12 valandą buvo 1300 MW (Vartotojų 1,6 mln.), 2018 irgi 1300 MW (1,7 mln. vartotojų), prieš metus Rugsėjo 8 dieną tik 1150 MW. Tai aš labai pritariu Jums, tačiau momentiniai galiai GV turi įtakos kelių šimtų MW įtaką. Tas pikinis vartojimas didėjo, bet kartu didėjo ir vartotojų skaičius. Toks augimas nėra pakankamai spartus darytoms prielaidoms keliant tikslus 2030 NENS'e . Kol kas tų Gaminančių vartotojų sudaro 6-7 procentai bendrame vartotojų kiekyje.

Jūrinio parko elektra didesnė už Švedišką elektrą. Jūroje vėjas spręstų Base-line su savo didesniu stabilumu, tačiau tai kas eskaluojama apie CfD aukciono rėžius yra kur kas didesni nei on-shore+balansavimas. Ekspertų lygmenyje kalbama, kad projektą įgyvendinti numatytu laiku bus sudėtinga ir praktiškai neįmanoma.

Elektromobilumo elektrifikacijai reikia didelių subsidijų (o jų viešam ir privačiam sektoriui paleista https://apvis.apva.lt/ ir www.ena.lt) tačiau panaudojama labai vangiai dėl prisijungimų kainos hot-spot taškuose. Be kita ko elektromobilius metas apmokestinti už kelių infrastruktūrą, nes dabar nemoka ;).

Mūsų kaimynai nemiega, ten plėtra vyksta taip pat, tad Neturint jungčių vienintelė išeitis perteklinę elektrą vartoti tam pačiam H2 ir jį transportuoti "neegzistuojančiais vamzdžiais" į Vokietiją, bet jei nėra vamzdžių ir Jungčių aš matau, kad su tokiais tempas ir aplinkybėmis vartojimas nepasieks planuojamų tikslų darytų prielaidų dydžio 2030.

Norėčiau, kad Ignitis Elektrėnuose, Ignitis Gamybos pastatuose, taptų pirmoji H2 sintezės gamykla. To ir tikiuosi, bet apie tai po rinkimų kai pamatysime kas formuos didžiąją daugumą.

Protingi turėtų Enefit Green'ą parduoti ir pirkti Ignitį. Kažkaip pradedu tikėti apie artėjantį Igničio vertinimo renesansą.

MARISIMO, grįžtu aš prie Perteklinės elektros eksporto ir Off-shore vėjo.

Robertosas anskčiau pasidalino interviu su Litgrid CEO https://www.ziniuradijas.lt/laidos/persona-grata/kada-energetikos-kainos-mums-neberupes?video=1 , kuris teigia, kad po Sinchronizacijos LitPol'ink bus naudojama sinchronizacijai ir labai minimaliems komerciniams srautams, kitaip tariant per jungtį nuo 2025 vasario komercinė prekyba nevyks. Kad ji vyktų reikia Harmony Link'o ir/ar LitPolink II. Nei vienas anksčiau 2030 nei teoriškai nei praktiškai atsirasti neturi jokių šansų.

Šiandien Ministras praneša, kad Lietuva jau 2028 metais savarankiškai apsirūpins visu elektros kiekiu https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2363450/kreivys-visiskai-savarankiskai-apsirupinti-elektra-lietuva-gales-2028-m . Primenu, kad Off-shore vėjo parkas I planuojamas pastatyti ne anksčiau 2030 (maždaug 2031), Vėjo parkas II dar tik bus skelbiamas aukcionas. Vadinasi net tas pats Vėjo I parkas yra perteklinis Nacionaliniam vartojimui ir be eksporto galimybių jis tik didins rinkos kainą, kadangi On-Shore vėjas yra pigesnis, tačiau Jūrinis stabilesnis.

Nebent per balansą ir disbalansą kompensuosis, tačiau klausimų logikai kyla.

Galiu, PET'uose suskirstytais prioritetais dėl Gamintojų eilės ribojimų.

Sekančiose žinutėse rašote TWh, viskas gražu tol kol yra gražu. Įvardikyme kW ir matysime, kad jis neauga tiek kiek NENS'e numatyta, o apie H2 elektrolizer'ius lengva kalbėti kol jų nėra ir jų dar nebus 2030, tad vartojimo augimas NENS'e numatytas be H2, o ką jau kalbėti apie eksportą.

Šiai dienai turime:
1. Tikslus kai vartojimas augs kartais
2. H2 kurių nėra ir bus
3. Perteklių kurio nėra ir bus
4. Pralaidumą kurio nėra bet bus

Klausimas, kiek biržos kaina gali būti pigi, kad Igničiui apsimokėtų Offshore vėją generuoti į perteklinę rinką?