Kad jau nori lyginti vienodai, tai atsižvelgite ir į investuojamą sumą. Kiek eurų reikia norint pradėt investuot į butus ir kiek į akcijas? Na ir jei jau lyginti stmbius su stambiais, tai paargumentuok kodėl prisipirkti būtų už 5 mln eur yra saugesnė investicija nei investuoti į vėjo jėgaines?

O kas čia palankaus statybininkams? Jei žiūrėti į pliką skaičių gali atrodyti palanku. Bet šiuo infliaciniu laikotarpiu tas 3.6% atrodo kaip paguodos prizas.

Va prašom.
Tarkim paskola 100k eur, terminas 30 metų, anuitetas.
Pradinės palūkanos 2 proc, kai dar buvo neigiamas euribor:
Procentai / įmoka / kiek kartų padidėja įmoka
2 % / 369.62 eur.men / 1 (atskaitos taskas)
3 / 421.6 / 1.1
4 / 477.42 / 1.3
5 / 536.82 / 1.5
6 / 599.55 / 1.6
7 / 665.3 / 1.8
8 / 733.76 / 2.0
9 / 804.62 / 2.2
10 / 877.57 / 2.4

Esmė, kad imokos neauga taip greit kaip augtų palūkanos. Pvz, jei palukanos paauga 4x kartus ( nuo 2 iki 8 %), tai įmoka paauga tik du kartus.

Tomy, prie 5.4% gaunasi 561.53 eur įmoka arba 450 eur palūkanų dengimas ir 111.53 eur kredito dengimas. Negali sakyt, kad prie tokių palūkanų lieki ant nulio, nes tas 111.53 eur padidina tavo nuosavybę, realiai prarandi tik 450 eur.

Tomy, aš tą patį ir turėjau minty, kad tik palūkanų įmokas reikia skaičiuoti.

P.s. pasitaisiau savo skaičių, buvo klaidelė.

Jau kaip minėju, kad palūkanoms pakilus nuo 2% iki 8% įmoka padidėja tik 2 kartus nuo 369 eur/men iki 733 eur. Bet yra ir kita medalio pusė, kad lėčiau amortizuojasi kreditas, prie 2% amortizuojasi 203 eur/men ( tiek sumazeja paskola), o prie 8 % amortizuojasi tik 67 eur/men. Kas reiškia, kad sekantį mėnesį palūkanos skaičiuosis nuo didesnio likučio, nei būtų prie 2% amortizacijos. Taigi ne tik padidėja palūkanos, bet jos skaičiuojamos ir nuo didesnio likučio. Į verslo planą tą irgi reikia įsitraukti.

Shtudent, Vilniuje per paskutinius 10-15 metų prie nt paklausos ir kilimo prisidėjo ir paslaugų centrų atėjimas į Lietuvą. Suvažiavo jaunimas dirbti, vieni pirkosi būstus, kiti nuomavosi. Sukilo nt paklausa ir kainos. Ir jei vieną dieną paslaugų centras sakys, kad LT jau nebėra pigi darbo jėga, o ir elektra čia 10x brangesnė nei Švedijoje ir iškels ofisą į Stokholmo pakraštį ir jaunuoliai perskikraustys į Švediją. Užtektų vieno kito tokio atvejo ir nt kainos nudardės ten kur ir turėtų būti.

Tie 70% (jei čia ne iš piršto laužtas skaičius) tai čia greičiausiai per paskutinius 1 ar 2 metus, nes gelbėjo eurus nuo infliacijos. Pakilus palūkanoms ir nukritus infliacijai, kažin ar tie 70% tebepirks nt. Jei pažiūrėsi LB statistiką, tai pamatysi, kad jardai paskolų, ir dabar sakyt, kad padidėjusios palūkanos neturi įtakos - truputi naivoka. Jei paskolinių situacija prastės, jei pradės kristi nt kainos, tai kai turčiai gelbėjo eurus nuo infliacijos, tai tuomet pradės gelbėt savo eurus nuo nuvertėjančios nt investicijos. Ir gali prasidėti sniego gniužtės ridenimasis nuo kalno. Pasaulije jau krenta nt kainos.

O kodėl galvoji, kad 7 mln per ketvirtį, gal čia per mėnesį, tada dar geriau pelnai atodytų
O jei rimtai, tai čia tikriausiai metinis efektas, nes palūkanos metinis dydis.
Neklausiau to pranešimo apie 7 mln, bet jei taip sakė, tai greičiausiai apie palūkanines pajamas ir tai skamba gana logiškai. Bet nepamirškit, kad yra ir antra eilutė - palūkaninės sąnaudos. Kylant palūkanoms šios sąnaudos irgi auga. Sab gerai uždirbti gal ir galėjo, nes paskolos pabrango (palūkaninės pajamos padidėjo), o indėliai nebrango (palūkanų išlaidos nepadidėjo). Ryt bus ataskaita ir pamatysim ar taip ir buvo.

Jei žiūrėti tik į pliką skaičių, tai taip gali atrodyti. Bet reikia žiūrėti kas darbo rinkoje darosi. Paleisi darbuotoją, kad rasti į jo vietą panašaus lygio specialistą reiks atseikėt +30 ar +40%. Aplamai dabar ne darbdavys diktuoja sąlygas.
Blogesnis variantas jei darbo užmomesčio eilutė nekiltų, kai aplink infliacija ir algų kėlimai dviženkliai, tada labiau reiktų susirūpinti dėl sab ateities