Jei Prosas su tūkstančiais ratukų pirkdamas ir parduodamas nuvaro likučio balansą iki 0, tai jam nėra skirtumo ar fifo, ar lifo ar dar koks. Bet kas dalį laiko portfelyje ir dalį sukioja, tada prasideda strategavimas ar lifo geriau ar fifo.

Aš išskaičiau, kad 0.034 eur bus už 2019 ir 2020 metus, o už 2021 pelnas nebus skirstomas

Marža vienas 1 negali būti, nes vien kaina tarp degalinių skiriasi iki 10 centų, tai reiškia brangesnės degalinės mažiausiai 10 centų užsimeta.
Marža 1 centas, nebent kontraktams su stambiais klientais, kurie pilasi tonomis: geležinkeliai, aviacija, transportas...bet ir tai nearealu.
Prieš pora dienų ekonomistai sakė, jei nafta kainuos 170-180 usd, tai degalinėj pamatysim 2 eur. O 2 eur pamatėm prie naftos kainos 120 usd

Sveiki, klausimėlis dėl PDT rules (iki 4 day trade per dieną) per IB. Ar tiesa, kad ši taisykle negalioja Europos residentams?

Buy limit negarantuoja tokios kainos kokią nustatai. Čia tais atvejais kol suvaikšto orderis tai tavo išstatytas bid gali jau būti didesnis už rinkos ask, tai gausi geresne kaina nei norėjai pirkt, ir atvirkščiai pardavimo atveju.

Nėra problemos, didelė dauguma būtų su paskolom perkami ir parduodami. Norint parduot bankui užstatytą būtą reikia banko leidimo, o ten bus sąlyga, kad pirkėjas perveda pinigus pirmiausiai bankui, bankas atsiima paskolos likutį, gal dar mokestuką ir kas lieka perveda tau. Jei parduosi pigiau nei paskolos likutis, tai dar liksi bankui skolingas skirtumą.

Suma 2x didesnė tik sąlyginai, reiktų žiūrėti ir kiek vienetų už tą sumą gali nupirkti. Kažkada suma buvo 2x mažesnė, bet ir kaina buvo +/- 2 kartus mažesnė. Panašu, kad sab taikosi supirkti x vienetų ir pakilus rinkos kainai padidina ir sumą.

Pasiskaityk apie Dac6 direktyvą.

Labai teisingai parašei, praktiškai tiksli biografija mokesčių slėpėjų

Kalbant apie sab, ar pastebėjot, kad prieš naujus metus nebebuvo jau tradicija tapusio vadovybės išsipardavimo. Ar aš praleidau naujienas?

O gal tas mažasis supirkimas po 0.74 tebuvo kaip "test drive" prieš dydyjį

Nėra taip blogai su bankais, va Seb iškart padarė nemokamus pavedimus į Ukrainą:Seb nemokami pavedimai į Ukrainą

+10% jau buvo ir dar ryt bus +10%, tada balandžio 12-13 dieną dar +10% (čia sab ir ignelio akcininkai pasifiksuoja divus ir persimeta į apg) nu ir dar +10% kai patvirtins divus.

O kam ektrapoliuot, kai tiksliai paskelbta geguzės 12 d.

Gal kas buvot susidurę su panašia situacija. Jei parduodama pusė buto (1/2) nuosavybė. Tarkim rinkoje kainuoja 50 kEUR visas butas, pagal rinkos kainą pusė kainuotų 25 kEUR, bet pirkt po pusę buto nieks nenorėtų. Klausimas kiek protinga numušt kainą, kad parsiduotų pusė buto? Gal yra nusistovėjusi nerašyta praktika kaip pasiskaičiuoti kainą?

Vakar buvau Litexpo parodoje Super namai. Buvo Ignitis stendas. Užklausiau, kodėl Ignitis neduoda išsipirkti dalį vėjo jėgainės (kaip su saulės parakais). Tai pasirodo už poros nėnesių paleis vėjo jėgainės dalies nuomą. Sąlygų nežinojo, bet sakė sekti naujienas.

Tikriausiai jau šio ketvirčio rezultate pasimatys nuo liepos įsigaliojęs papildomo kapitalo rezervas: https://www.lb.lt/lt/naujienos/isigalioja-papildomas-2-proc-kapitalo-rezervas-busto-paskolu-portfeliui

Šį ketvirtį SAB galėtų parodyti gan neblogą rezultatą. Turėtų gerokai išaugti palūkaninės pajamos už kreditus, nes euriborai kyla, 6men euribor jau 1.67%, 12men apie 2.26%, kai dar pavasarį buvo neigiami, visa tai virsta palūkaninėmis pajamomis. Kai tuo tarpu už indėlius neskubama mokėti, indėlių palūkanos beveik nesikeitė, todėl palūkaninių išlaidų padidėjimo neturėtų nebūti. Gal tie euriborai stumtels ketvirčio rezultatą prie rekordinių?

12 men euribor pasiekė 2.3%. Būsto kreditas: marža + euribor jau beveik 4.6% pasiekė ir tai dar ne pabaiga. Mastau, kad reikia stabdyti reinvesticijas p2p ir nukreipinėti išanstiniams būsto kredito dengimams. Kaip sakoma geriau garantuotas sutaupymas 4.6% (žvirblis saujoj), nei svajojamas uždarbis 9-11% iš p2p (briedis miške).

Čia apie kompensavinus kalbos vis sukasi, kaip geriau kompensuoti ir panašiai. Vilnius pilnas by ir ru automobilių, reiškia čia trumpam ar ilgam apsistoję baltarusai, rusai, jie irgi yra elektros vartotojai, todėl kompensacija pasiekia ir juos. Kaip dabar mum jaustis, kai iš mūsų sumokėtų mokesčių jiems kompensuojama elektros kaina? Gal reiktų labiau smart kompensavimo modelio, kad kompensacija pirmiausia būtų pagalba lietuviams.