O kai gauni algą ir pinigai įkrenta į banko sąskaitą, tada jie irgi tampa nemokami?

Ką galvojo tie kas vakar Lhv teisę pirko po 32 eur? Spėju, su šiom teisėm akcijų jau nebenorės pirkt dar už 34 eur.

Ignitis

Man neveikė AndrisK89 linkas, pridedu veikiantį.

Nėra taip viskas baisu.

Jei vidutinė įmoka 250 eur, tai grubiai 125 eur dengiasi kreditas ir 125 eur palūkanos. Jei palūkanos padidės 2x, tai bus 125+125x2=375 men įmoka. 500 eur įmoka bus jei palūkanos padidėtų 3x, 125+125x3=500. Palūkanos didėja 3x, o įmoka padidėja tik du kartus.
Dabar ką reiškia 3x palūkanos, tai vietoj vidutinių 2-2.3% taps 6-7%. Sakykim banko marža 2%, tai euriborui lieka 4-5%. Tokio dydžio euriborai per didžiausias krizes išbūdavo vos kelis mėnesius, o po to vėl krisdavo. Taigi blogiausias scenarijus kas gali nutikti: euriboras pakyla nuo beveik 0 iki 5%, palūkanos bankui tampa apie 7%, įmoka padvigubėja nuo 250 iki 500 eur, ir tai tesiasi tik kelis mėnesius.

Vyrai, susitarkit kas yra darbas, o kas yra chaltūra.
Tunks, bet kaip gali būti meistrui tie patys pinigai? Darbe juk mokesčiai 40% paima, dar darbo vietos kaštai, tai žiūrėk ir vos 50% belieka. O chaltūroje viskas į kišenę lygiai 100%. Tai sakyčiau chaltūroje 2x gaunasi.

Jei viskas tvarkingai apskaitoma, tai pvm neturėtų pradingti galutiniam vartotojui, pirkėjas (fizinukas) vistiek susimokės pvm. O dėl kitų argumentų sutinku.

Eimis, kaip suprantu nori būti Enefit ambasadoriumi šioje grupėje? Daliux jau yra Ignitis ambasadorius, beje labai puikiai pateikia analizes ir įžvalgas. Kažko panašaus iš Tavęs tikimės Enefit temoje.

Kolkas neaišku ar Enefit turi savo Daliux ar labiau Florida.

Pirmas, tai pirmas, bet tai nėra blogai.
Taip, teisingai, papildomas kapitalo rezervas kažkiek kainuos.
Nt bankas užskolina max 85%, (bet vidurkis spėju apie 60%) tai jei pigs nt, tai pirmiausia kentės savininkas, jei pigs daugiau nei 40%, tik tada bankui reiks susirūpinti. Bet realybė tokia, kad jei nt atpigtu 5 ar 10%, tai tą pačią dieną spekuliai nuneštų tokius. Nes nėra kur dėti eurų.
Dėl palūkanų. Dabar yra tam tikras gapas, kai indėliai bankams kainuoja, nes yra minusiniai, bet pagal civilinį kodeksą negali bankas iš fizinukų imt mokesčio už indėlį. Todėl kai pakils palūkanos visų pirma bankui nebekainuos indėlis, o kai smarkiai pakils palūkanos, tada ir indėlininkui net primokės. Kad pakils, tai bankui tik gerai nuo to.
Kreditai, kai pakils palūkanos, tai bankas iš kliento gaus ne tik mažą, bet ir euriborą, dabar gauna tik maržą. Tai bankui vėl gerai.

Manau, kad LT gyventojų skaičius čia nesvarbus, tą parodo ir skaičiai, kad gyventojų mažėja, o nauji nt dygsta. Jei yra laisvų eurų, tai nebūtina pagimdyti vaiką, kad nusipirkti antrą butą. Spėju paskutinius metus išjudino rinką, kad buvo perkami nebe pirmi šeimos būstai. Ne pirmam būstui bankai prašo daug didesnio pradinio, taip susimažindami riziką.
Beje technologijų progresas pareikalavo papildomo nt, pvz booking ar airbnb, speju Vilniuje yra tūkstančiai butų laikomi vien dėl šių dviejų technologijų. Realiai iš niekur atsirado tūkstančių nt poreikis.

Įkals vieną, antrą, n-tą nt mokestį, bet tai Europoje tokie mokesčiai jau seniai egzistuoja. Įvedus mokesčius ne tai, kad pablogins situaciją, bet tiesiog labiau suvienodins su europietiška. Pvz olandijoje perkant būtą valstybei reikia atsegti 3%, ir nieko sandoriai vyksta. Užsienyje mokesčiai nt burbulo nestabdo, ten kitais būdais bandoma kovoti su nt kainų burbulais: Berlyno atvejis, dabar jau ir UK vis garsiau apie tai kalbama. Tas pats arba panašiai ir pas mus bus.

Sorry, kad į sab temą.

Su tais procentais slidus reikalas. Prieš kelis mėn fb investavimo grupėje chebra sugalvojo pasimatuoti kas daugiau procentų virina pozicijose. Pradėjo kelti screenus iš revoliut, buvo ten 60% ar 40%, visokių variantų buvo. Kas juokingiausia, tai pozicijų dydžiai buvo 6 eur, 2 eur, 17 eur,...daugiau 20 eur gal net nebuvo. Tokia realybė kurie virina ne procentais, o kartais.

Per tv paskolų klubas reklamuojasi "žmonės skolina pigiau". Ar čia nėra vartotojų klaidinimas, nes realiai žmonės sufinansuoja tik dalį paskolos, o kitą dalį pats paskolų klubas arba institucinis. Tai gaunasi kaip ir suklaidina, nes paskolos gavėjas tikisi, kad visą paskolą žmonės sufinansuoja. Būtų idomu išgirst pk nuomonę ar čia viskas ok su šia reklama.

Čia etaloninė frazė kai vyksta karštinė.

Iš šono man labai keistai atrodo brangimo išdėstymo idėja lyginant ką dar siulo valdžia. Jei pensininkui el sąskaita per mėn padidės 10 eur, tai jau reikia 5 metų išdėstymo, bet tuo pačiu siulymai įvesti 300 eur mokestį seniems automobiliams, kurį pensininkai neva lengva ranka galės susimokėti.

Tikrai taip, jei perkama ne dėl to, kad turėti kur gyventi, o dėl to, kad ryt jau bus brangiau ir dar pridedama, kad gali nelikti jei nepaskubėsi.

Deklaravimas maža bėda, svarbiau, kad būtų pelno kurį reikia deklaruoti.

Pfizer premarkete +9%, bus smagu

Aha, ir per tas nuolaidas kuo dauguau išleidi, tuo daugiau sutaupai

Aš kitokios nuomonės apie estus, manau, kad kaip ir pas mus didžioji dalis liaudies apie investavimą girdėjo tik per tv. Bet visai kas kita kalbant apie juridinius asmenis, jie turi ir tam tikrų mokestinių lengvatų, jei pelnas reinvestuojamas. Manau, kad tuo ir skiriamės nuo estų, kad mūsų daug, bet mes fizinukai-smulkūs investuotojai, o estų mažai, bet jie stambesni žaidėjai. Jie galėtu vienu ypu pvz sab kainą pakelt 5 centais, o mūsų liaudžiai tas pavyktų nebent suorganizavus sutelktinio investavimo savaitę.
Bet ir kai reiks ištraukinėti investicijas, tai mes ištraukdami centus, tikriausiai minimaliai sujudinsim kainą, bet kai pradės estai atitraukinėti, tada kaip smagiai kilo, taip smagiai smigs žemyn.