Justinas Martakevičius

Kurvilijos kronikos

Kurvilijoj saulė teka pro miglas,
Kur mokesčiai auga – kaip kirmėlės žarnos.
Žiurkių nuodytojas laiko sostą,
O žemaplintusaitis čia drožia postą.

Komuniagos sapnuoja senas dorybes,
Apie brolybę – bet slepia kyšines spygas.
Ruzkiai už tvoros – bet štai paradoksas:
Kai kurie čia savi, tik slepiasi po rožėm.

Tautos dvasia – dar gyva, bet dūsta,
Kai melas kaip smogas ant jos užplūsta.
Bet širdys plaka, net kai viltis šąla –
Lietuva nemirs, nors puola ją šmėkla.

Raudonosios Laštingalos Testamentas

„Mirtis – tik metafora be parašo.“
(po Brodskio)

Sniegelis liūdi – kaip senas opričnikas
sušutęs prie paskutinės katės.
Jis bučiavo lūpas – ne meilės,
o tarnystės ženklu,
kaip tai darė Petras Kurmelis,
dirbęs Ochranoje,
kol širdis suskilo per Kijevą.

Putinėlis raudonasis
beldėsi į stalinę dūšią –
ten buvo anūkas,
žaidžiantis su Lenino kaukole,
kaip su laiko taupykle.
„Investuok, – sako, – į save,
tik neliesk obligacijų,
nes karas visada grąžina
tik mirtį.“

Šatrijos ragana
užlipo ant forumo stogo –
ten naktį rėkė raudonoji laštingala,
jos balsas virpino
žemąsias palūkanas ir AMB sąskaitas.

Algis lėtai suko šaukštą arbatoje,
kol laukinis kapitalizmas
greitai nustekeno žmogiškąjį kapitalą.

Imperijų nekrologas
(parašyta ranka, drebančia nuo amžiaus)

Caras yra iliuzija,
palaidota tarp marmurinių citatų
ir paminklo, kurį niekas neprižiūri,
bet vis tiek laisto lietus.

Caras nukryžiuotąjį pakorė –
ne iš pykčio,
o iš teisinės būtinybės.
Kryžius neatitiko standartų.
Virvė buvo pigesnė.
Tikėjimas – užsikrėtęs metaforomis.

Nėra imperijų, kurios negriūtų.
Yra tik tos, kurios dar neturėjo progos.
Civilizacija –
tai sapnas, kuriame šūkauja
tūkstančiai atsilupėlių
be veidrodžio, kuriame dar likęs veidas.


Derzhava nasha šnabžda
pro reklaminį plakatą
su nuskusta galva ir
pilku veidu.
Jo akys – pilnos ritualo,
bet ne prasmės.

Spengleris rašė,
kad kultūros žydi tik kapinėse.
Užkalnis atsako:
„Daugiau sviesto, mažiau istorijos.“
Ir abu yra teisūs.
Vienas – su lavonu,
kitas – su įdaru.

„Toks žmogus kaip dievas“,
– sakė mergina su ig aureole –
bet jos dievas buvo
TikTok'e peržengęs milijoną peržiūrų,
o žmogus –
dar kartą apipjaustytas
dėl higienos ir lojalumo.

Aukojimas be smilkalų –
tik technologinė procedūra.
Kraujo testas.
Kliedesiai – išrašyti kaip receptas
nuo metafizinio nuovargio.
Dabar geriamas su vandeniu,
kurį palaimino algoritmas.

Ir vis dėlto:
rašom, kalbam, deklamuojam –
tarsi eilių švinas laikytų dangų.
Bet dangus seniai išnuomotas.
Dievas nebegrįš.
Jis nebespėja.

Skylė vietoj saulės
(manifestas iš socialinių griuvėsių)

Kai pas mamą gyvenau –
buvo tai anarchija,
trys taburetės ir vienas Dievas,
kuris rūkė „Prima“ balkone
ir klausėsi „Grazhdanskaya Oborona“
pro plyšį sienoje
tarp virtuvės ir ideologijos.

Tada dar tikėjo –
kad komunizme viskas pagal planą,
kad atsargų kaupimas išgelbės
nuo bado ir nuo tiesos.

Dabar?
Subinė ružkiams bučiuota
už minimalų pensinį pažadą.
Už galimybę tyliai sėdėt,
kai Lenino anūkas
iš balkono meta plytas
į liberalią demokratiją
ir šaukia:

„Tai nekomunizmas, tai marketingas,
blyad’!“

Virtuvėj dar kabo metodička,
su brėžiniu, kaip mylėti Tėvynę
ir nesusipist dėl geografijos.
Bet net ten –
marginalija parašyta krauju:

„Akcininko evangelija
– tai brošiūra apie tikėjimą,
kuris moka dividendus.“

O mano pusbrolis –
dabar akcininkas,
turi sklypą,
kur anksčiau buvo kapinės.
Sako: „Nekilnojamasis, blyad, augimas.“
O kitas – pašalpinis,
su skylėta striuke
ir Skylė vietoj Dievo.

Šita dirbtinio intelekto karta
gamina tekstus greičiau nei kūnai pūva.
Bet jie nekvepia.
Ir nemoka keiktis.
Ir nepyksta –
tik „remiasi duomenimis“.
O duomenys sako:

„Tau – reklama apie laimę.
Tavo draugui – kreditą.
Tavo miestui – karą.“

Skylė vietoj saulės.
Skylė vietoj žmogaus.
Skylė vietoj vilties.
O virš visko – parašas:
„Validated by AI“

Aš paėmiau AI etf, per Trumpo "duobę".

CK sekretoriams dovanodavo medžioklės ginklą, o dabar net meškeres nepadovanojo, medžioklę pakeitė žvejyba, nusigyvenom
Įdomu, karpiai buvo tikri?
Nauja karta neperima autentiškų tradicijų

https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/sovietines-medziokles-ypatumai-be-svetimu-ausu-bet-su-netikrais-kiskiais-n1030678