## UCITS ETF savaitės apžvalga — 2026 m. spalio 2 d.

**Svarbiausias pokytis:** obligacijų išpardavimas sustiprėjo. JAV 10 metų iždo obligacijų pajamingumas savaitės pabaigoje siekė apie **5,22–5,25 %**, o 30 metų – **5,53 %**, aukščiausią lygį per daugiau kaip 20 metų. Todėl ilgos trukmės obligacijų ETF rizika padidėjo, bet kartu gerėja naujai investuojamų pinigų ilgalaikės grąžos perspektyva.

### Kas pasikeitė ir kodėl svarbu

| Sritis | Pokytis | Reikšmė EUR portfeliui |
|---|---|---|
| Ilgos JAV obligacijos | 10 m. pajamingumas pakilo iki ~5,22–5,25 %, 30 m. – iki 5,53 % | Dideli kainų svyravimai išlieka; ilga trukmė dar nėra „saugi“ |
| Obligacijų būsima grąža | JAV obligacijų indekso pajamingumas šiemet padidėjo apie 1,2 proc. punkto | Nauji pirkimai turi geresnę pajamų bazę |
| EUR–USD draudimas | FED norma 3,75–4,00 %, ECB indėlių norma 2,50 % | USD investicijos apdraudimas į EUR orientaciškai kainuoja apie 1,25–1,50 % per metus prieš bazę ir fondo sąnaudas |
| Kredito rizika | Kreditų skirtumai vis dar gana maži | Už papildomą įmonių riziką atlygis ribotas |
| Akcijų grąžos prognozės | „Vanguard“ sumažino JAV akcijų 10 m. prognozę | Brangios JAV akcijos mažina tikėtiną ilgalaikę grąžą |

### Faktai

„Vanguard“ skaičiavimu, JAV bendro obligacijų indekso pajamingumas 2026 m. iki rugsėjo 24 d. padidėjo apie **120 bazinių punktų**, o bendra grąža buvo maždaug **–2,5 %**. Valdytojas pabrėžia, kad aukštesnis pradinis pajamingumas suteikia didesnes einamąsias pajamas ir apsaugos rezervą nuo tolesnio palūkanų kilimo.

Naujas Federalinio rezervo tyrimas rodo, kad JAV iždo obligacijų rinka tapo jautresnė pasiūlai: modelyje papildoma **100 mlrd. USD** pasiūla penkerių metų pajamingumą pakelia maždaug **3 baziniais punktais**. Tai struktūriškai palaiko didesnę trukmės premiją, kai valstybės skolinimosi poreikis didelis.

ECB indėlių norma tebėra **2,50 %**, o FED intervalas – **3,75–4,00 %**. Todėl EUR investuotojas, visiškai apdraudžiantis USD obligacijas, netenka nemažos JAV pajamingumo persvaros. Tikslus konkretaus ETF rezultatas priklauso nuo draudimo termino, valiutos bazės, fondo vykdymo ir sąnaudų.

### Prognozės, o ne faktai

Naujausia „Vanguard Capital Markets Model“ versija prognozuoja:

- JAV akcijoms: **4,2–6,2 %** vidutinę metinę nominalią grąžą per 10 metų, sumažintą nuo 4,9–6,9 %.
- Išsivysčiusioms rinkoms be JAV: **4,5–6,5 %**.
- Besivystančioms rinkoms: **2–4 %**.
- Aukštos kokybės obligacijų prognozės pagerėjo nežymiai, o papildomas atlygis už kredito riziką tebėra ribotas.

Tai modeliniai intervalai, apskaičiuoti pagal 2026 m. birželio 30 d. rinkos būklę, todėl jie nėra trumpalaikės rinkos prognozės.

### Mano išvada jūsų portfeliui

- **Trumpalaikiam pinigų parkavimui:** EUR pinigų rinkos ir ultratrumpų obligacijų UCITS ETF, tokie kaip jūsų nagrinėti XEON ar ERNX tipo fondai, tebėra racionalesni už ilgos trukmės fondus. Trukmės rizika minimali, nors pajamingumas seks ECB normą.

- **Vidutinės trukmės obligacijoms:** galima pradėti pirkimus dalimis. Dabartiniai pajamingumai jau patrauklesni, bet dar vienas 0,5 proc. punkto šuolis maždaug 7 metų trukmės ETF kainą galėtų sumažinti apie **3,5 %**.

- **Ilgos trukmės JAV obligacijoms, EUR hedged:** dar neskubėčiau skirti visos numatytos sumos. Maždaug 17 metų trukmės fondas, pajamingumui pakilus dar 0,5 proc. punkto, teoriškai prarastų apie **8,5 %** kainos. Tinka tik etapiniam pirkimui ir sąmoningam statymui, kad infliacija bei pajamingumai vėliau kris.

- **Akcijoms:** vien tik dėl palūkanų kilimo EUR hedged akcijų ETF nekeisčiau. Tačiau sumažėjusi JAV ilgalaikės grąžos prognozė palaiko platesnę regioninę diversifikaciją ir etapinius, o ne vienkartinius pirkimus.

### Ką verta perskaityti

1. [Vanguard: aukštesni pajamingumai gali paruošti dirvą stipresnei obligacijų grąžai](https://corporate.vanguard.com/content/corporatesite/us/en/corp/articles/how-2026-may-set-table-stronger-bond-returns.html) — naudingiausia šios savaitės portfelio analizė.

2. [Federal Reserve: Treasury pasiūlos ir paklausos poveikis pajamingumams](https://www.federalreserve.gov/econres/ifdp/estimating-yield-impacts-of-treasury-demand-and-supply-changes.htm) — kokybiškas pirminis tyrimas apie struktūrinę ilgų obligacijų riziką.

3. [Vanguard ilgalaikės turto klasių grąžos prognozės](https://corporate.vanguard.com/content/corporatesite/us/en/corp/vemo/vemo-return-forecasts.html) — naudinga strateginei akcijų ir obligacijų alokacijai.

4. [BlackRock savaitės rinkų analizė](https://www.blackrock.com/corporate/insights/blackrock-investment-institute/global-weekly-commentary) — trumpalaikis obligacijų išpardavimo ir kredito rizikos vertinimas.

E. Švenčionienės byla (2024 m.) Kauno apylinkės teismas paliko galioti 700 eurų baudą už socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotą SSRS vadovo V. Lenino atvaizdą su šlovinančiu prierašu. Teismas atmetė argumentus, kad tai buvo daroma „švietėjiškais tikslais“.

1. Pirmasis paskatos atsiradimas (2013 m. reforma)

Pirminį pasiūlymą įvesti valstybės skatinamąją įmoką iš biudžeto parengė ir įteisino Andriaus Kubiliaus vadovaujama konservatorių ir krikščionių demokratų Vyriausybė (2008–2012 m. kadencija).
• Kontekstas: Po 2008 m. finansų krizės valstybė stipriai sumažino „Sodros“ pervedimus į privačius fondus. Siekiant kompensuoti šį praradimą, buvo sugalvotas naujas skatinimo modelis (pavadintas „2+2+2“), kuris įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d.
• Esmė: Žmogui, kuris sutiko papildomai prisidėti savo lėšomis (tuomet 2 % nuo algos), valstybė pirmą kartą pasiūlė paskatą – papildomus 2 % nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU) tiesiai iš valstybės biudžeto.

2. Dabartinis modelis „3 + 1,5%“ (2019 m. reforma)

Dabartinę paskatos schemą, kuri galioja ir šiandien, pasiūlė bei priėmė Sauliaus Skvernelio vadovaujama „Valstiečių ir žaliųjų“ (LVŽS) Vyriausybė (pagrindinis reformos architektas buvo tuometinis finansų ministras Vilius Šapoka).
• Kontekstas: Ši reforma visiškai atskyrė antrąją pakopą nuo „Sodros“ biudžeto. „Sodros“ pervedimai į privačius fondus buvo visiškai panaikinti, o sistema pertvarkyta iš esmės.
• Esmė: Nuo 2019 m. buvo nustatyta formulė, kuria remiantis gyventojas moka 3 % nuo savo atlyginimo, o valstybė prideda 1,5 % paskatą nuo šalies VDU. Būtent prieš šį modelį (valstybės biudžeto pinigų pervedimą privatiems fondams) dabar aktyviausiai ir kovoja kairiųjų pažiūrų politikai, tokie kaip Algirdas Sysas.

Meska [2026-10-07 10:29]:


Iki tada buvo kita paskata - iš sodros, po to - iš valstybės biudžeto. Beje, paskatą iš sodros būtent Kubilius ir sustabdė, bet juk nelebai kuo skiriasi Kubiliaus ir Kirikilo komunistai.

Bokštas [2026-10-08 16:22]:
Reiktų atskira poskiltį padaryti mediniams bairiams. Čia blogiau negu orlausko anikdotai apie antrą gala