Argi čia kažkas sako, kad NT turėjo nereaguoti į infliaciją? Žinoma, reagavo, kaip ir visa kita, ką čia išvardinai. Eina kalba apie tai, ar NT ne per toli pabėgo? Ar tikrai Palanga 6000-8000 eur/kv. yra new normal? Nes kaip ir pats įvardinai - prekės (tame tarpe ir NT) grandinėje pučiamos orinės kainos. Tai ar tikrai protinga tai laikyti tvariu reiškiniu ir tuo remiantis projektuoti 3-5 metų perspektyvą? Čia smėlis tarp pirštų, rizika didesnė į apačią nuo šių lygių. Ir beje, mes nekalbam, kad iš inercijos dar kainos gali pajudėtį į viršų 5-10%, viskas ok su tuo, įdomesnis yra kainų nusistovėjimo lygis 5-10 m. perspektyvoje, kai artimiausiu metu tikėtina gausim gerą krizę, kaip rodo daug signakų.

Galiausiai tavo objektyvumas abejotinas, nes kainoms krentant, reikštų, kas tavo špekuliavimas su mediena irgi užsidarytų Tad esi stipriai suinteresuotas..

Low įperkamumas (wording).
Bet ir naivumas tavo. Algos kelis metus paaugo po 10%, būstas 50-100%, kai kur net keliais kartais ir daugiau (Palanga - atskiras topic'as), ir čia tipo viskas gerai, lietuviai praturtėjo, todėl gali mokėti bet kiek. Gi visi supranta, kad visas šitas augimas neekonominio pagrindo. Nes jei būtų ekonominio - tai NT kainų augimo tempas būtų labai artimas algų augimui. Viskas gerokai virš to tempo kelia rimtas abejones dėl tvarumo. Galim pažiūrėt istoriją, NT kainų koreliacija su algom bus matyt >90%. Tad baikim tas sapaliones.
Žinoma, ta sprandžina gali išsitęsti laike, aš tikrai neatmetu, kad dar metus kitus galim augti artimu 10% tempu. Bet pagrindas labai trapus, pastatytas iš esmės vis dar ant bendro infliacijos naratyvo ir avių noro spėt į traukinį, apsaugot savo nuvertėjančius indėlius. Vilkai jau žiūri kaip parduoti, tuo pačiu freezina suplanuotus naujus projektus. Jau pasirodė ne vienas toks pranešimas. Žinau kelis atvejus, kur keli close-end fondai jau sustabdė obligacijų emisijas, kurių lėšom turėjo finansuoti naujus NT projektus. Signalų yra, kad viskas perkaitę. Atsipeikėkit. Čia karšti pinigai sukėlė tą isterinį pirkimą. Kai jie atsitraukia, paprastai palieka daug "išdegusių plotų" ir daug ašarų.

Tomy, komercinių bankų atstovų analizės gal neimkim už pagrindą, nes jie visada analizę pasuks taip, kaip jiems patogu. Gi nesakys, "NT perkaitęs, nebeimkit iš bankų paskolų". Jie niekad to nesako. Net prieš 2007 m. krizę ir toliau masiškai dalino NT paskolas į kairę ir dešinę. Nesakau, kad jų argumentai makes no sense, tik turiu galvoj, kad jie pasakys A (kas jiems patogu), bet nebūtinai pasakys B.

Susivedžiau duomenis ir matau taip:
DU bruto metinis pokytis% (iš statistikos depo duombazės) /
Būsto kainų metinis pokytis% (būstui paėmiau tavo LB šaltinį):
2016: 8.7 / 9.5
2017: 6.5 / 6.9
2018: 9.7 / 7.4
2019: 8.6 / 6.5
2020: 12.3 / 9.4
2021: 10.2 / 18.9
2022: 8.6* / 17.5 (I ketv. metinis pokytis)
2023*: 5.3 / ???
2024*: 4.7 / ???
* FinMin prognozė

Dar iliustratyviau atrodytų, šalia pridėjus infliacijos skaičius. Kol bendra infliacija nesikandžiojo, tol matyt lengviau buvo galima buvo leisti pinigus ne pirmo būtinumo vartojimui, ilgalaikėms investicijoms (tame tarpe NT). Dabar kai infliacija jau viršija DU augimo tempą, tai dažnas pilietis matyt pradės skaičiuoti ir susilaikyti nuo ilgalaikių pirkimų. Bent jau ekonominė logika visada tokia buvo.

Taigi matom, kad normaliom sąlygom, kai ekonominiai procesai neforsuojami, NT kainų pokytis vidutiniškai nežymiai atsilieka nuo DU augimo tempo. Kas matyt yra normalu, nes NT - ne alus, neini iškart pirkti, gavęs didesnę algą. Bet va 2021-2022 jau beveik dvigubas atotrūkis. Apie visokias Palangas net nekalbu. Ten FOMO įsisukęs kaip reikiant ir atotrūkis nuo realybės visai baisus.
2023-2024 m. prognozuojamas apie 5 proc. DU augimas. Bet kas ketvirtį prognozės vis peržiūrimos, ir čia dar gali būti visko, nes jau vis garsiau kalbama apie artėjančią krizę, ekonominiai indikatoriai (global) irgi rodo pirmas kregždes. Taigi kažkada turės įvykti konvergencija link istorinio vidurkio, stebuklų nebūna. Algų augimas per krizes nelabai kaip skamba. Tad.. Nežinau iš kur čia traukiat non-stop būsto brangimą 10-20% kasmet in the foreseeable future. Pasiimi va metų pradžioje DU kitimo prognozę ir daugmaž žinai, ko galim tikėtis iš NT. Pastarieji keli metai dėl visiems žinomų priežasčių labiau išimtis iš taisyklės. Bet išimtys būna laikinos, todėl ir išimtys. Taigi gal nenutolkim nuo realybės, kad ir kaip norėtųsi vieno ar kito.

Nesigilinau į įperkamumo rodiklius, jų metodologiją, vistiek ten lygina pajamas su NT kainom, tai nieko naujo neturėtų būti. Matyt daugiau pajamų įvertina, net tik DU, bet neturėtų būti principinių skirtumų.

Kodėl 2007? Taigi lentelėj parodyta, kad (lyrinis) nukrypimas nuo tikrovės įvyko tik post-covid. Iki tol NT brango pagal pajamų tempą kaip ir priklauso normaliam pasauly normaliom sąlygom. Kaip ir Hackeis parašė, apie 20% buvo nueita į šoną per šiuos kelis metus. O žinant, kad 20% korekcija nuo 36% augimo (18.9+17.5) grąžintų tave į 2022 metų pradžios kainų lygį (vertinant iš 2023 m. pradžios perspektyvų, jei tarkime 2023 m. NT kainos kristų 20%), tai nematau čia jokios tragedijos.

Kas dėl išteklių tai nelygink obuolio su apelsinu. NT perkant su paskola 30 metų būsi priklausomas nuo savo pajamų, nes reikės paskolą išmokėt. Tai šiuo atveju tavo algos dydis ir jo perspektyva yra svarbiausia. O išteklius gali nuspirkti ir iš santaupų, kad ir kiek jie subrango (unless pats namą statysi?), juk indėliai bankuose lipa per kaminą, žmonės turi pinigų ne tik juodai dienai. Va šitam reiškiniui ir priskirčiau tą didelį dabartinį NT kainų atotrūkį nuo žmonių pajamų, nes žmonės matyt sukruto, kad jų indėliai praranda vertę per tokią infliaciją, tai suskubo įdarbinti. Kol infliacija buvo proto ribose, tie indėliai nelabai ir buvo judinami būstui pirkti. O lietuviai investavime gudrumu nelabai pasižymi, NT visada buvo pirma opcija. Čia gali būti kita reikšminga priežastis, dėl ko pasitaiko tokių NT kainų šuolių. Bet tokius pinigus laikyčiau karštais, nes jie "sudalyvauja" tik tada, kai prispiria reikalas. Fiestai praėjus, karšti pinigai taip pat greitai atitraukiami (neretam su nuostoliu, nes dažniausiai perkama tada, kai jau to nereikėtų daryti), nes juk nesigirsi kaimynui, kad atvėsus aistroms, 30 kv.m. butukas, kurį Palangoj pirkai už 300K eur, dabar vertas tik kokius 75K.

Nieko normaliai neparodo tas įperkamumo indeksas. Pažiūrėk ką jis rodė istoriškai, kai buvo NT kainų pakritimas arba augimo sulėtėjimas 2011-2012, 2014-2015 ir 2017-2018 m. Irgi tais laikotarpiais šiek tiek ūgtelėjo arba judėjo šonu. So?
Dėl "kosmoso" nesikabinėk, kai NT kainos dvigubai lenkia algų augimą, tada yra tikrų tikriausias kosmosas

Net ir tas, kuris seniai pastatytas ir stumdomas antrinėje rinkoje?

Nebūtinai, bet tikrai ne vienas prie vieno.

Jau buvom ten

Treidinime prasimuša tik tie, kurie suvokia, kad ne cash ar dip buying is the KING, o stop-loss. Visa kita yra savęs apgaudinėjimas kelionėje į bedugnę. Bet kuris top treideris, praėjęs tą visą ciklą nuo sąskaitų deginimo iki finansinės nepriklausomybės, pasakys, kad be risk management'o esi eilinis statistinis vienetas pilkoje masėje ir jokio rimto proveržio su treidinimu nepadarysi.

Niekas nesako, kad stop-loss reikia iškart dėti po įėjimo. Kad brokeris neišmušinėtų, gali tiesiog uždaryti poziciją at market, kai breachina tam tikrą lygį, arba ten atidaryti analogišką priešingą poziciją. Daug įvairių būdų. Esmė - greit cutinti nuostolį, o pelną trailinti. Dauguma daro atvirkščiai.

Jei SL -50%, tai akivaizdu, kad jokios sistemos nėra, jokio risk management. Čia tada ne treidinimas, labiau pasyvus hodlinimas arba ruletė. Nes po -50% reikės su kaina atgroti 100%...

O stocks'ai -30% YTD visai nieko neįskaičiavo? Sutinku, kad dar kilimui per anksti, bet nereiktų užsižaist, kad kils tik tada, kai ekonomika vėl pradės gražų augimo ciklą. Stocks'ai lenkia ekonomiką bent pusmečiu. Tad ekonomikoj gali būti gili šikna, o stocks'ai pradėję kelionę į viršų. Prisiminkim kad ir 2020 kovo galą.

Trapped bears, kai gaunam bear market raliukus.

Čia matyt pagr klausimas, kiek vis dar per aukštai yra stocks'ai. Nes visgi nuo 2020 galo indeksai padvigubėjo (Nasdaq beveik patrigubėjo).

Bet tuo pačiu retai kas kirviu krenta. Tai čia opcijų yra į abi puses treidinti, turint gerą risk management. Nes vien bear market raliukų būna su ~10% augimu.

VIX dar turi daug erdvės į viršų, vis dar neįveikė 35 resistance, nors indeksai nuo atitinkamų lygių gerokai pakrito. Matyt treideriai betino, kad meškų raliukas gegužės pabaigoj tęsis. SPX priartėjo prie weekly EMA200 (3638), gal gausim pullback'ą. Pagal EW irgi galimai esam birželio mėn. kritimo 5 bangoj.

Kol kas peilio gaudymas, SPX turi bent jau įsitvirtinti >3720.

Manau ne visai taip. 50 metų turbūt yra formali fondo galiojimo trukmė, bet po lock-up periodo (gali būti 3-5 metai, skiriasi tarp fondų) gali būti vykdomi daliniai savanoriški išpirkimai (iki 10%). Čia jau reiktų tiesiai su INVL sukontaktuoti.

M42, kiek zinai sekmes istoriju, kai finansinio aktyvo kaina nuo topo nusileidzia 70-80%? Jei ziuret i kokia akcija su tokiu performance, tai matyt iskart nurasytum be variantu? Man rodos tu painioji blockchain perspektyva ir tam tikras jo panaudojimo galimybes su BTC. Lygybes zenklas cia nesideda. Del to matyt tiek nesusikalbejimo.

Ir ka tai duoda? Netikiu, kad tokie klipukai sutrauktu pulkus aviu ir stipriau pajudintu kaina. Galetu nebent maklerines taip reklamuotis, bet matyt yra teisiniu kliuciu.