OT: džiaugiuosi, kad mane prisimeni ir apie mane galvoji, Baltas.

Jei jau apie mane kalbi, tai atvirai pasakysiu, kaip dabar vertinu savo investicijas, žvelgdamas atgal, ir ką buvo galima padaryti geriau. Pernai pertvarkiau portfelį: pardaviau GRD ir pagrinde pasipildžiau SAB. Dalį SAB turėjau jau daug metų, bet pernai SAB poziciją patrigubinau. Dar turiu NHCBHFFT, bet jo dalį pasididinau nedaug, galima sakyti simboliškai. Plius atsikračiau vieno nelikvido. Tokie mano veiksmai buvo pernai. Ką dabar daryčiau kitaip, žiūrėdamas į praeitį ir būdamas "protingesnis"? Ogi beveik nieko nekeisčiau, aš ir dabar sakyčiau, kad pernai reikėjo lygiai taip pat susipirkti SABą, vienintelis dalykas, kad pernai per agresyviai nusimečiau turėtą nelikvidą, reikėjo jo pardavimą ištempti laike ir tai turbūt (bet nėra garantijos) būtų padėję gauti geresnę kainą. Nelikvido atsikračiau praradęs tikėjimą jo perspektyvomis plius norėdamas pafiksuoti nuostolį, kad sumažinti pelno mokestį.
Rezultate 2020 metus pradėjau su SAB ir NHCBHFFT portfelyje bei turėdamas portfelyje daugiau grynųjų, nei paprastai. Pradžioje SAB gražiai kilo ir jau vasarį iš esmės buvau pasiekęs savo metų tikslus. Tada ėmė artėti korona krizė, kuri pradžioje atrodė kiniška ir gęstanti krizė. Jai artėjant turėjau visokių pasvarstymų. Tikėjausi, kad Lietuvoje susirgs daugiau žmonių. Žiūrint statistiškai, kad Lietuvoje kasdien miršta apie 110 žmonių, tai koronaviruso poveikis yra nulio vertas. Manau, kad Lietuvoje daugiau žmonių mirė ne tiesiogiai nuo koronaviruso, o dėl to, kad per koronakrizę Lietuvoje nustojo dirbti sveikatos apsaugos sistema ir ligoniai nebegavo įprastinių paslaugų. Pavyzdžiui, buvo vieno gydytojo žinutė, kurios dauguma turbūt nepastebėjo, kad per šią krizę nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė 50 kartų daugiau žmonių nei nuo koronaviruso. Tad pats koronavirusas sveikatos prasme Lietuvoje turėjo labai mažą poveikį, bet ekonomiškai jo poveikis buvo netikėtai, net sakyčiau neadekvačiai didelis. Ir to aš neįvertinau, ar neatspėjau. Žiūrėdamas atgal ar aš kaltinu save, kad to neatspėjau? Ne. Yra tokių rizikų, kurių negali numatyti, negali išvengti, ir todėl tokį atsitikimą laikau pakankamai normaliu. Kitas klausimas, kurį keliu - kodėl toks mažas sveikatos pokytis davė tokį didelį ekonominį poveikį? Vienintelė ateinanti idėja yra tai, kad mes nežinojome, kas tai yra, nemokėjome su tuo optimaliai tvarkytis ir dėl to mėtėmės į kraštutinumus. Pvz., dabar, jei kils antra viruso banga, kuri dydžiu būtų ne mažesnė už pirmąją, galima būtų išvengti visuotinio karantino, tiesiog naudoti kaukes, laikytis socialinių distancijų, riboti masinius renginius, valdyti židinius ir pan., o rezultate situaciją suvaldyti su daug mažesniu poveikiu ekonomikai.
Dalį savo portfelyje turėtų pinigų investavau vasarį-kovą, pvz., jau paskelbus pasiūlymą dėl SAB divų pasiskaičiavau, kiek man liks pinigų sumokėjus pelno mokestį ir kiek man trūksta akcijų, kad gaučiau apvalią divų sumą, ir jas įsigijau. Likus 1 dienai iki divų patvirtinimo VASe ECB primygtinai rekomendavo jų nemokėti. Tai dabar laikau neoptimaliu dalyku, geriau man būtų buvę investuoti anksčiau metų pradžioje, o visų geriausia buvo tai padaryti vėliau krizės dugne.
Artėjant virusui, buvo idėjų, kad viskas gali stipriai atpigti, svarsčiau tokią versiją ir turėjau mintį parduoti trečdalį portfelio su pagrindine idėja, kad vėliau bus galima pigiau atpirkti, buvau ant ribos, bet to nepadariau. Kodėl? Gal dėl to, kad per daug galvojau apie galimą poveikį sveikatai ir neįvertinau, kad poveikis ekonomikai gali būti neadekvačiai didesnis.
Pradėjus viskam staigiai kasdien kristi nieko nebedariau. Portfelyje rodyti keliasdešimt tūkstančių pelno tapo lygiai tokiais pačiais tūkstančiais nuostolio. Tiesiog simetriškai maksimalus rodytas pelnas atitiko maksimalų rodytą nuostolį. Laikiau savo pozicijas per daug nuvertintomis ir jų nepardaviau. Dar turėjau grynųjų pinigų, bet jų nebegalėjau investuoti į tokias nuvertintas pozicijas, nes kiek gi galima didinti riziką, kai rinka elgiasi taip neadekvačiai ir neprognozuojamai? Galėjau išsigąsti ir parduoti, bet to nepadariau.
Prieš kelis metus galvojau, kad tegu ateina ekonominė krizė, nes ji duoda puikių progų uždirbti. Ši korona krizė taip pat davė tokių progų, bet ji įvyko ne taip, kaip vyksta ekonominės krizės, ji buvo man netikėta ir aš neišnaudojau jos teikiamų progų papildomai uždirbti. Savo klaida laikau tai, kad neįgyvendinau savo idėjos parduoti trečdalį portfelio artėjant krizei, kam jau buvau ant ribos. Ir tik tiek. Nerealu viską idealiai numatyti ir gauti maksimalų įmanomą pelną. Dabar mano portfelis rodo truputėlį pelno ir į ateitį žiūriu visai optimistiškai. Per krizę neišnaudojau galimybių, bet taip pat nepadariau kažkokių galimų didelių klaidų, pvz., nenusimečiau portfelio dugne. Todėl rašau sau kokius 7 iš 10 balų už veiksmus per paskutinius 12 mėnesių.

Kai aš galiu ramiai laukti kelis metus, tai man mažai svarbios emocinės bangos ir neįvertinimo laikotarpiai. Visa tai anksčiau ar vėliau praeis, pasikeis (blyn, darausi kažkiek panašus į DėdęRokulį ).
O rimtai kalbant apie SAB perspektyvas, tai yra dalykų, kurie didina SAB pelną lyginant su pernai metais - įsigytas paskolų portfelis, renovacijos paketas su EIB, TITRO paskola, paskolų pratęsimas klientams, masiškas pinigų dalinimas skatinant atsigavimą po krizės... Labiausiai man neaiškus dalykas yra atidėjimai - ar dabar atlikti atidėjimai atspindi realią situaciją, ar vėliau po moratoriumo ar dėl antros bangos dar gali būti svarbių pokyčių? Gana drąsiai sakyčiau, kad jei atidėjimai žymiai neaugs, tai pelnas per ateinančius ketvirčius gali būti didesnis nei pernai. Šiuo atžvilgiu SAB nėra pasaulinių tendencijų įkaitu, nes jo rinka tik vietinė ir rezultatai gali esmingai skirtis nuo pasaulinių.
Disclaimeris: Šiuo klausimu nieko įtikinėti neplanuoju, diskusijas galėsime pratęsti paskelbus sekančių ketvirčių rezultatus.

Pamąstymui - Telia ir SAB dabar generuoja panašų pelną akcijai, Telia augimas ribotas, SAB gali augti ir augo greičiau, Telia kaina dabar 1,55 euro, o jūs pasiruošę SAB atiduoti už 0,58?

OT: aš nedingau, tik nustojau daug pliurpti. Anksčiau čia praleisdavau daug laiko pliurpdamas, bet iš esmės tai (pliurpimas) yra nebūtinas ar net nereikalingas dalykas ir tai neveikia investavimo sėkmingumo. Tik tiek. Rezultatą duoda veiksmai, kurie užima sekundes, o sprendimų priėmimą nulemia informacija, kurios sužinojimui užtenka minučių. O valandos pliurpimo - nebent kaip pramoga, bet, deja, dažnai tai išsivysto į kažkokius ginčus su, pavadinkime, nepozityviai nusiteikusiais dalyviais. Dabar nepliurpiu ir neturiu niekam aiškintis, kodėl turiu vienas ar kitas akcijas.

Tame ir esmė, kad nematau jokios prasmės nei įkalbinėjimuose, nei "5% up" per savaitę.

Sumažėjo pajamingumas ir neaišku, ar jis atsistatys iki buvusio lygio.

Nuo sukūrimo iki globalaus panaudojimo dar gali daug laiko praeiti.

Darom klaidą, kai galvojame, kad kažkas turėtų grįžti prie kažko senesnio. Gyvenimas keičiasi ir ateityje turėsime kažką naujo, gal ta nauja situacija gali priminti seną, bet nebūtinai. Pvz., va įdomus rezultatas - po karantino kas penktas prekybininkas nebegrįžta prie fizinės prekybos.

Mano nuomonė dažnai neatitinka rinkos nuomonės ir, turbūt, daugelio investuotojų nuomonės. Daug kas sako, kad teisi tik rinka. Bet aš taip nemanau. Pagal savo vertybes, norus ar skonį renkuosi man labiausiai patinkančius dalykus ir man nusispjauti, ką galvoja kiti.
Grįžtant prie akcijų man patinka įmonės su geru P/E, su augimą demonstruojančiais rodikliais. Investuoju ilgam, tai yra neturiu jokio numatyto termino, tiesiog laikau investavęs į kažką, kol atsiranda kažkoks kitas geresnis variantas. Ir tuo viskas pasakyta apie mano investavimą, toliau liktų tik kartotis, pvz. buvo GRD-GRD-GRD, vėliau tapo SAB-SAB-SAB. Tiesiog nuobodu. (Norite "action" - stebėkite Prosą. ) Ir dėl ilgo laikymo man neturi jokios prasmės 5% pasikeitimas per savaitę į vieną ar kitą pusę. Aš laukiu potencialo realizavimosi, kuris pasireikštų P/E pablogėjimu.

Imho, valstybinis bankas nereikalingas ir jo nebus.

Paskaičiau KNF ataskaitą ir eilinį kartą prajuokino tuščiagarbiškas tikslas tapti didžiausiu pasaulyje SGD terminalų operatoriumi. Jie neturi tikslo uždirbti maksimalią ar bent kokią grąžą akcininkams, jų tikslas - tapti didžiausiu operatoriumi. Pasižiūrėjau toliau ataskaitoje, kaip jiems sekasi siekti šio tikslo. Anksčiau vis kalbėdavo, kad dalyvauja tarptautiniuose konkursuose, investuoja, bet kai laimės - tada jau bus grąža. Dabar kas mėnesį ataskaitose rašo, kad iš tarptautinių projektų gavo pajamų, kurios šimtais ar tūkstančiais procentų didesnės nei pernai. Tačiau pažiūrėjus pelno eilutę matosi, kad komerciniai SGD projektai kaip generavo nuostolį - taip toliau generuoja, niekas iš esmės nepasikeitė...

Novaturas turi didesnius šansus nei žmogus praeiti kiaurai sieną , nes be kvantinės teorijos yra ir kitų teorijų, o ir žmogaus atveju nevertėtų jo visų dalelių laikyti nepriklausomomis.

P.S.: Novaturas dar nebuvo pasiekęs tikslinės kainos - pi/2, tai yra 1,57.

Man valstybinio banko kūrimas yra degradacijos požymiu. Kas tiki, kad valstybinė įmonė gali veikti efektyviau už privačią? Jei sako, kad trūksta konkurencijos, tai tegu stengiasi sudaryti geresnes sąlygas konkurencijai, o ne kuria banką, kuris nebūtų konkurencingu ir todėl nepadidintų konkurencijos, bet atneštų daug išlaidų/nuostolių mokesčių mokėtojams.

Ignitis išleidžia IPO už maždaug 666 mln. eurų ir po po ministerijai priklausys 66.66% akcijų - ne be reikalo visada įtariau, kad čia kažkas ne taip...

Prašau diskutuoti argumentuotai. Su kuriuo mano teiginiu apie KNF nesutinkate?

OT.: Manęs Anglo nuomonė nedomina, bet, jei, Angle, nori tiek aiškinti apie mano portfelį, tai atvažiuok pas mane, prisijungsiu prie portfelio ir galėsi pasinagrinėti, ką turiu ir kokias operacijas dariau.

Ir kur tu čia įžvelgi "valstybės išsicashinimą į biudžetą"?

Kadaise GRD akcijos buvo parduodamos aukcione, tai T+2 nepraėjo, tiko tik realiai sąskaitoje gulintys pinigai. Sužinojau tai po aukciono.

"Išvada. Jeigu trumpai, „Ignitis“ IPO procese parduodamas monopolinis pelnas, kurį Lietuvos vartotojai suneša per tarifą. Šis IPO nėra būtinas ir jis daromas neatlikus strateginio vertinimo ir netinkamu metu, o kaina yra naudinga pirkėjams (instituciniams investuotojams), o ne pardavėjui (Valstybei). Prioritetas nėra skiriamas Lietuvos mažmeniniams investuotojams, nors būtent jie ir turėtų būti pirmieji naudos gavėjai. Deja, bet visas šis asmeninėmis ambicijomis paremtas skubotas, brangus ir nevisiškai skaidrus IPO projektas, kurio tikslas yra „spėti iki rinkimų“, dar kartą iliustruoja kaip lengva žaisti ne savo pinigais (ypač kai jie yra Valstybės, t.y. mūsų visų), ir pigiai parduodant (IPO), brangiai pirkti (įsigyjami žaliosios energetikos projektai)."

Iš esmės pritariu straipsniui, bet dėl vieno momento net Misiūnas klysta, kas yra labai keista. Jis rašo "Sprendimas daryti IPO buvo priimtas remiantis Finansų ministerijos sudarytos darbo grupės slapta analize." Bet juk iš tiesų ta darbo grupė buvo sukurta jau po to, kai Ignitis paskelbė apie priimtus sprendimus, akcijų išpirkimą ir delistingavimą ir dėl to kilo didelis triukšmas. Darbo grupė buvo skirta tik pateisinti jau priimtiems sprendimams, todėl ir jos analizė liko slapta. Jei tai būtų buvusi reali skaidri argumentuota analizė, tai kam būtų reikėję ją slėpti? Ją paslėpė tik todėl, kad jos skaičiai ir išvados būtų neatlaikę argumentuotos kritikos.
Tad reikia liūdnai konstatuoti, kad šis IPO projektas paremtas neaišku kieno asmeninėmis ambicijomis (kas tas "herojus"? tauta turi žinoti savo "didvyrius"), skubotas, brangus ir visiškai neskaidrus.

LNA per 3 metus dividendų išmokėjo 3 centus. Man toks įspūdis, kad įmonė gera jos savininkams, gal dar darbuotojams, bet ne smulkiesiems akcininkams.
O kalbant apie kąsnį svarbiausia ne jo didumas, o kaina, kurios nežinome.

Žiūrint iš šono "100% alokacija už mažiausią kainą" reiškia, kad prisipirkote akcijų, kurių nereikia net instituciniams, kuriuos tenkina maža grąža.