Naujo vadovo CV gražus. Gal jis ir geriau už Masiulį. Su Masiuliu labai daug pašalinio triukšmo, o normalus vadovas turėtų dirbti tyliai.

Reikia skirti norus ir galimybes/realybę. Pavyzdžiui, tu nori, kad PST akcija kainuotų 2 eurus. Ir kas iš to? Nieko. Taip ir PZV gali daug ko norėti, bet jų galimybės daugiau negu ribotos, kai įmonės uždirbamas pelnas sukasi apie 0.

Tavo atveju šiemet laimės APG, o ilgesniame laikotarpyje turbūt statyčiau už SAB.

Mane stebina tokios išvados. Kokia prasmė daug prasiskolinti ir vėl pinigus sumerkti į tą patį krizinį pienininkų sektorių? Blaiviai mąstant, dabar geriau jau pinigus investuoti į kitas sritis, tuomet galima gauti tiek didesnę grąžą, tiek diversifikavimą.

Kas realiai parašyta pirminiame šaltinyje? Kad "bendrovės grynosios skolos ir EBITDA santykis šių metų pabaigoje sieks 2, tad „Pieno žvaigždės“ įsigijimams galėtų skirti apie 20 mln. Eur skolintų lėšų”. Tai yra, analitikai tiesiog paėmė ir abstrakčiai palygino pienininkų prasiskolinimo lygį. Bet iš to, kad prasiskolinta dar nelabai daug, nevertėtų daryti išvados, kad skubiai reikia prasiskolinti iki maksimalios ribos ir viską sumerkti į tą patį sektorių.

Mano pagrindinė mintis, kad investuoti reikia į tai, kur matai perspektyvą ir augimą. Kas iš mūsų mato perspektyvas ir augimą pieno produktų rinkoje? Aš šiuo momentu nematau. Galima tikėtis, kad tai ciklinis verslas ir kažkada vėl viskas bus daug geriau, bet nebūčiau tuo labai tikras. Dalį problemų sukelia būtent masiniai perinvestavimai ir kartais geriau būtų susilaikyti neinvestuojant.

Vienas ketvirtis man mažai įdomu, nes tame daug atsitiktinių svyravimų. Aš bandau prognozuoti maždaug 1 metų laikotarpį, nes per tokį laiką atsitiktinių svyravimų įtaka sumažėja ir daug svarbesni tampa fundamentalūs dalykai. Padidėja tikimybė laimėti. O daugiau nei 1 metų irgi nelabai žiūriu, nes ten jau per daug neprognozuojamų dalykų būna.

Jei jau taip sakai, tai pasakyk, kiek metų sudaro ciklas ir kada bus nauja viršūnė?
O po to pažiūrėk ilgesnę istoriją ir pamatysi, kad ne viskas taip paprasta. Pasaulis pasikeitė, pigūs pinigai deformavo rinką, ES paramos deformavo rinką. Pienas yra nesveikas produktas, o karvės leidžia CO2. Todėl aš niekaip nesiryšiu prognozuoti naujo ciklinio piko, bet su susidomėjimu norėčiau sužinoti tavo prognozę.

Ei, bet juk pagal tavo duomenis pikas turėjo būti 2018-19 metais! Tai kur jis?

Kad "herdini", tai čia viskas aišku. Bet jei jau tam prisidenginėji argumentais, tai pagrįsk juos - kur tu čia matai konkurencijos didėjimą? Lietuvoje Mokilizingo nebuvo anksčiau? Kiek procentų nuo visos rinkos sudarys tie planuojami paskolų ir indėlių portfeliai?

Kalbant apie vieną produktą jau gana neaišku, o kas bus pažiūrėjus į kelis produktus?

Šiemet SAB IT išleido 48% daugiau nei pernai, jei teisingai pamenu skaičių iš ataskaitos.

Ypač turint omenyje naujai paleistą gamyklą, kuri privalo padidinti pardavimus, nes jau padidino kaštus.

Ši naujiena ("aktyviai dirba, kad Lietuvos kryptis baltarusiams būtų įdomi") gali reikšti, kad Lietuva jau sumažino tarifus baltarusiams.

Naujiena teoriškai gera, bet reikia jos praktinio patvirtinimo. Pavyzdžiui, prisuks rusai baltarusiams "pigios naftos" kvotą ir sumažės eksportas nepriklausomai nuo baltarusių norų.

O kuo čia būtų blogas variantas? Nes paimti turbūt gali tik išsimokėdama dividendus?

Dėl naftos šioje situacijoje batka neturi atsiperkančių alternatyvų rusiškai naftai. Dėl to ir sėdi jau 20 ar 30 metų Putino kišenėje. O dabar iškilo grėsmė, kad Putinas vardan savo apribotų kadencijų prezidento poste gali apjungti Rusiją su Baltarusija, o batką išmesti kaip musę iš barščių. Ir batka nieko negali padaryti, tik nervingai rėkauti. Nes pats šalį privedė prie to, kad nelabai yra kitų pasirinkimų.

Tai žinoma, kad pasaulis sugrius, jei netyčia VLP "Price/Earning TTM -12.44" iš neigiamo taps teigiamu ir lygiu kokiems 30.

Brangus estiškas kooperatinis bankelis.
Turbūt pagal apimtis kažkuo panašus į mūsų kredito unijas.

Kalbat visokius niekus apie kainą, o neaptariate svarbiausio dalyko - tikrosios priežasties, kodėl staiga jie nutarė trauktis iš biržos. Mano kukliu supratimu:
1) visos jų vardijamos oficialios priežastys yra nulio vertos ir tai tik melas į akis, dūmų uždanga;
2) tai dėl ko jie traukiasi? Man į galvą ateina tik viena mintis - tokiu būdu jie taps neviešais ir mažai kam įdomiais. Tai matyt to ir siekia, nes vieša kritika internete žeidžia prastų vadovų savimeilę ir ego.

...dėl Bendrovės akcijų išbraukimo iš prekybos... dėl šių priežasčių:
1. Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje yra viešai prekiaujama nedideliu Bendrovės akcijų skaičiumi, atitinkamai prekyba akcijomis nėra aktyvi;
2. Bendrovės akcijų vieša prekyba reguliuojamoje rinkoje nesuteikia pridėtinės naudos Bendrovei, tačiau reikalauja papildomų dubliuojamų išlaidų, susijusių su listinguojamoms bendrovėms keliamų reikalavimų vykdymu, kurie taip pat yra ir bus užtikrinami UAB „Ignitis grupė“ lygmenyje dėl listinguojamų žaliųjų obligacijų emisijų AB Nasdaq Vilnius ir Liuksemburgo vertybinių popierių biržose;
3. Bendrovė neturi tikslo pritraukti papildomo kapitalo vykdydama viešus savo akcijų ar kitų vertybinių popierių siūlymus Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje;
4. Bendrovės patronuojanti bendrovė bei pagrindinė akcininkė UAB „Ignitis grupė“, kartu su jos akcininko teises įgyvendinančia Lietuvos Respublikos finansų ministerija planuoja analizuoti UAB „Ignitis grupė” įmonių grupės ilgalaikio finansavimo alternatyvas, tarp kurių galėtų būti tiek skolos, tiek akcinio kapitalo pritraukimas nacionalinėje ir tarptautinėse kapitalo rinkose. Šiai dienai jokių konkrečių sprendimų nėra priimta.

Kadangi mes rimti žmonės, tai panagrinėkime pateiktas delistingavimo priežastis:
1. Teigiama, kad prekiaujama nedideliu Bendrovės akcijų skaičiumi ir atitinkamai prekyba akcijomis nėra aktyvi. Tokią problemą sprendžiant adekvatus sprendimas būtų padidinti biržoje prekiaujamų ESO akcijų dalį valstybei parduodant daugiau ESO akcijų. Toks sprendimas siūlytas jau daug kartų ir jis, beje, leistų šiam nevykusiam seimui išspręsti problemą, iš kur gauti pinigų rinkiminiam biudžetui be naujų kvailų mokesčių įvedimo. Antras nusiskundimas dėl mažo aktyvumo iš esmės niekam nėra problema, tai apie šią dalį galima būtų net ir nekalbėti. Bet ji taip pat išsispręstų panaudojus pirmą sprendimą ir padidinus rinkoje cirkuliuojančių laisvų akcijų skaičių.
2. Pirmas teiginys, kad listingavimas nesuteikia pridėtinės naudos Bendrovei yra neteisybė/melas. Listingavimas reikalingas siekiant užtikrinti potencialiai neefektyvios valstybinės įmonės veiklos skaidrumą, kontrolę, efektyvumą. Mūsų tokios kritinės diskusijos apie ESO išties yra gėris bendrovei, kuriuo remdamasi ji galėtų eiti į priekį. Bet panašu, kad energetikų klanai ilgisi senųjų laikų, kai jie elgėsi kaip vietiniai monopolistiniai karaliukai ir patyliukais darė, ką norėjo, o jų veiklos beveik niekas nematė ir nekontroliavo.
Antros šio punkto dalies nesupratau. Jie sako, kad mums per brangu ir mes norime delistinguotis, bet dėl žaliųjų obligacijų vis tiek visas tokias pačias išlaidas patirsime? Tai kam tada kalbėti apie delistingavimą iš viso?
3-4. Turbūt vėl kažko nesuprantu. Trečiame punkte sako, kad jiems papildomo kapitalo nereikia, o ketvirtame - kad planuoja analizuoti kapitalo pritraukimą ir sprendimų dar nėra. Jei pagal ketvirtą punktą dar nėra nei analizės, nei sprendimų - tai apie ką kalbama trečiame punkte?!

Pateiktų priežasčių analizė rodo, kad:
1) nėra nurodytos nė vienos tikros svarios priežasties, dėl kurios vertėtų delistinguoti bendrovę;
2) nelogiškas aiškinimas ir paminėtoms problemoms spręsti siūlomos neadekvačios priemonės liudija, kad tai tik akių dūmimas ir tikrosios tokio siūlymo delistinguoti priežastys yra visiškai kitos;
3) susidaro įspūdis, kad siūlytojai pamiršo/nežino, kad valstybinių įmonių listingavimo pagrindiniu tikslu visada buvo deklaruojamas veiklos skaidrumas, kontrolė, efektyvumas, o ne kažkas kito. Privatus verslas turi vidinį motyvą veikti efektyviai plius dar konkurencija neleidžia atsipalaiduoti, o tuo tarpu valstybinis ir ypač monopolistinis verslas tokio motyvo neturi ir be išorinės kontrolės jis yra linkęs išsigimti, tai yra pradėti veikti neefektyviai, neekonomiškai, neskaidriai. Todėl būtina tokias valstybines įmones listinguoti, net mažo akcijų kiekio buvimas biržoje jau duoda efektą. O jei kažkam tas efektas atrodo per mažas - tai reikia padidinti akcijų dalį biržoje ir į bendrovės valdybą įsileisti mažųjų akcininkų atstovus!

Bandymas delistinguoti yra 10-20 metų žingsnis atgal. Tai panašiai barbariškas veiksmas kaip kad ką tik naujas ministras atleido Lietuvos pašto valdybą nepareiškęs nei jokių motyvų, nei paaiškinimų. Su valstiečių koalicija staiga valstybė ėmė visiškai degraduoti. Negaliu patikėti, kad tokie dalykai kaip delistingavimas gali įvykti. Jie mažai ką reiškia piniginiu atžvilgiu, bet tai yra esminių vertybių išdavimas, dėl ko man be galo gaila. Jei delistingavimas įvyks, tai Šapoką nurašysiu į istorines šiukšles. O laikiau jį vienu iš padoriausių ministrų.

Disclaimeris: ESO akcijų neturiu ir šie galimi pokyčiai jokių mano piniginių interesų neliečia.

Liūdnasis jumoras tebesitęsia:
Buvusi „Lietuvos pašto“ valdyba išplatino antrą viešą laišką: mes nebedirbam, o ministras mums teberašo įsakymus

Man šioje vietoje keisčiausia, kad niekas nesustabdo tokio artisto.