Tu negirdi, ką sakiau - efektyviausia, kai vienas žmogus, gavęs rezultatą, juo pasidalina, o ne kai trys šimtai žmonių kartoja tą patį algoritmą, kad gautų tą patį skaičių. Ir aš nesiunčiau tavęs ieškoti, aš paklausiau, ar gali pasidalinti tau jau žinomais skaičiais.
Na, bet kokiu atveju dėkui.

Dar pastebėjimas-klausimas gerbiamiems ESO akcininkams (ir neakcininkams):
Atsiverčiu ESO 10 metų investicijų planą:
Ir jame (15 psl.) matau, kad "šiame priede pateikiamas 2018–2027 m. investicijų plano poveikis elektros ir dujų skirstymo tarifams. pokytis vertintas kaip skirtumas tarp bazinio investicijų lygio (kuris prilyginamas 2016 m. investicijoms) ir 2018–2027 m. investicijų plane numatyto investicijų lygio. Įvertinus 2018–2027 m. investicijas, elektros skirstymo tarifas gali didėti iki 0,11 ct/kWh, dujų – 0,59 EUR/MWh (lyginant abu scenarijus). skaičiavime vertintas tik investicijų poveikis tarifui. skaičiuojant bendrą elektros ir dujų tarifą vertinamos ir kitos dedamosios: energijos suvartojimo kiekio augimas, viršpelnio korekcijos, efektyvumas ir pan." Grafike pažiūriu tarifo augimą konkrečiai 2020 metams ir matau 0,05 ct/kWh prieaugį. Kaip tai suprasti lyginant su ką tik nustatytomis elektros energijos skirstymo paslaugų kainų viršutinėmis ribomis 2020 metams, kurios auga net 0,21-0,22 ct/kWh?

Nustatytų ribų padidinimas grindžiamas taip:
Elektros energijos skirstymo paslaugos viršutinės kainos augimą lemia Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatai, įsigaliosiantys nuo 2020 m. sausio 1 d. Juose numatyta prievolė įregistruoti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas tais atvejais, kai žemės sklypuose yra įrengti Bendrovės įrenginiai reikalingi elektros energijos skirstymo veiklai vykdyti. Skirstymo paslaugos viršutinei kainai įtaką daro ir Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. patvirtintų žemės servitutų vienkartinių kompensacijų mokėjimo ir administravimo išlaidos.
Taip pat viršutinės kainos ribos didėja dėl didėjančios reguliacinės turto bazės, kurios išaugimą pastaraisiais metais reikšminga dalimi lėmė didėjančios naujų vartotojų prijungimo investicijos bei reguliuotojo taikomas investicijų į tinklo atnaujinimą finansavimo modelis, makroekonominių rodiklių pokyčiai (darbo užmokesčio augimo ir vartotojų kainų indekso), kurie yra įvertinami kasmet nustatant leistinas Bendrovės veiklos sąnaudas.

Ar gali būti toks skirtumas - vietoje 0,05 net 0,21 būti paaiškinta išlaidomis servitutų kompensacijoms? Pasak Senuko - ne. Tai kuo tai paaiškinti?

Šiaip gal viskas netgi dar sudėtingiau. 0,05 ct/kWh prieaugis turėtų būti lyginant su 2016 m., o 2019 m. lyginant su 2016 m. turėjo būti 0,04 ct/kWh prieaugis, tai 2020 m. lyginant su 2019 m. dėl investicijų turėjo būti tik 0,01 ct/kWh prieaugis.

Pagal tavo žinutę gaunasi, kad dabar bankas paskolas vertina mažiau konservatyviai nei gautųsi pagal ECB metodiką? Ar tikrai taip yra ir kodėl taip yra, jei taip yra?

Hidroakumuliacinės minusas, kad ją galima įrengti tik specifinėse vietose prie vandens telkinių su dideliais aukščio perkritimais. O tokių vietų beveik nėra. Pvz., Kruonio HAE aukščių perkritimas mažame atstume viršija 100 metrų.

Kruonio HAE nėra toks saldainiukas sistemai kaip kalbi, nes jos esami keturi agregatai gali būti įjungiami tik pilna galia, negali įjungti tiek mažai galios, kiek reikėtų sistemai. Dėl tos priežasties vis ir kalbama apie naujo KHAE agregato statybą, kad su nauju agregatu būtų galima lanksčiau reguliuoti, nes jį būtų galima įjungti ne tik pilna galia, bet ir mažesnėmis dalimis.

Kažkaip nelabai girdėti, kad KHAE apsimokėtų gaminti pikinę energiją prieš tai sukaupus energijos iš nepikinės energijos. Nežinau kaip paskutiniu metu, bet seniau skelbė, kad kainų skirtumai sumažėjo tiek, kad jie iš tokios veiklos nebegali uždirbti.

Plytinio pliusas būtų, kad galima statyti vos ne bet kur, o dar jei iš tikrųjų būtų toks didelis efektyvumo koeficientas.

Aš, kaip mažai žinantis, pagal tavo žinutės duomenis padaryčiau išvadą, kad SABas tokioms pat paskoloms atideda 3 kartus daugiau nei SEBas.
Reikia arba kažkokio speco komentaro, arba laukti ir žiūrėti, ką ataskaitos rodys. Kol kas ataskaitos blogų tendencijų nerodė.

Bitcoinų kasimu užsiimk. Tai pati beprasmiškiausia veikla, blogesnės nesugalvosi.

Man dar vienas kvailas klausimas iškilo, o kodėl šiuose aukščiau pabrauktuose skaičiavimuose nematau ESO dujinės dalies? Kokią dalį ESO versle sudaro dujinė dalis? Dujinį WACC jau davei, o koks dujinis RAB?

Šiaip gerai pagalvojus, tai Lietuvos CB taiko vienodus kriterijus prižiūrimiems bankams ir jų paskolų portfeliams, todėl neturėtų būti jokių pokyčių vien dėl to, kad SAB formaliai patektų į trejetuką.

Momentas is busimo OLF VAS:

Kadangi mano target price planuota kitą vasarą ir dabar, savaime suprantama, nėra pasiekta, tai aš net negalvojau stumti.
Džiugu tave matyti mūsų gretose, bet gal galėtum atskleisti savo argumentus? Kodėl dabar? Taigi krizė, bankus tuoj apmokestins, visas verslas užsilenks, visi lietuviai emigruos, net ukrainiečiai atgal išvažiuos, o tu investavai į ką? Į banką???

Aš tikiuosi pagrįsto, o ne spekuliacinio kainos pakilimo po rezultatų paskelbimo (po 2 savaičių). Bet po to pakilimo iššokti taip pat neverta, nes po sekančių rezultatų skelbimo bus sekantis žingsniukas į viršų...

Mano propaganda suveikė... po 3 mėnesių...

Jei teisingai suprantu, tai tu nori sukurti ESO alternatyvų tinklą, kuris nebus sujungtas su ESO tinklu ir kuris nenaudos jokių ESO paslaugų, bet prie kurio bus prijungti kiti vartotojai, kuriems teiksi komercines paslaugas. Kol kažką tokio darai sau - tol tu mažai kam įdomus, o jei imsi teikti komercines (!) paslaugas kitiems, tuomet tau atsiras daugybė reikalavimų.
Mano nuomonė, kuri remiasi ne teisės aktų išmanymu, o bendromis idėjomis:
1) manau, kad niekas nedraudžia įsirengti ne tik elektrines, bet ir su jomis susijusius mikrotinklus;
2) klausimas iš esmės net juokingas. Gali prisistatyti kiek nori kokių nori skaitiklių, kas tai gali drausti?
3) kai iškyla klausimas apie elektros pardavimą kitam asmeniui, tai man iškart iškyla susiję klausimai - kas atsakys už tinklu tiekiamos elektros kokybę/ atitikimą standartams, kas užtikrins tinklo veikimo kokybę, kas užtikrins elektros gamybos kokybę, kas už visa tai, įskaitant galimas žalas dėl neatitikimo, prisiims atsakomybę? Šitas klausimas gali būti labai komplikuotas ir teisiškai nepritaikytas tavo norams (atskiriems uždariems lokaliems mikrotinklams), o pritaikytas tokiems tinklams kaip ESO.

Tu labai gerai išvardijai pavyzdžius, kada kuriami salos principu veikiantys tinklai. Turbūt pratęsiant mintį sutiksi, kad tai ne mūsų - Lietuvos - atvejis. Todėl pas mus turbūt neverta galvoti apie alternatyvaus tinklo kūrimą, turbūt efektyviausia naudotis turimu ESO tinklu ir pastangas nukreipti į elektros generavimą ar kažkokias kitas inovacijas.

Socializmas - Rusija, išsivystęs socializmas - Baltarusija, komunizmas - Šiaurės Korėja. Tau mes į ką panašiausi?

Nieko sau krizė Lietuvoje ir pramonės stojimas:
Apdirbamosios gamybos apimtis rugsėjį palyginti su 2018 m. rugsėju, išaugo 7,6%, o neskaičiuojant rafinuotų naftos produktų – 10,3%.

Yra dar lietuviškas projektas, kuris dirbtinai neapsimetinėja, kad pats tą elektrą turi naudoti:

INDIVIDUALŪS INVESTUOTOJAI

Šiuo metu „SIG“ siūlo investuoti į vykdomus projektus Lenkijoje, kurių minimali bendroji galia - 1MWp.

Tai - saugi investicija, stabili pelno grąža, „Tier 1 equipment“ įranga ir iškart generuojamas pinigų srautas.

„SIG“ turi pilnai veikiantį paketą, kuris susideda iš:

- Pardavimo metu prie tinklo prijungtos saulės jegainės;

- Eksploatacijos ir techninės priežiūros („O&M“) 25-iems metams;

- Turto valdymo (energijos pardavimų, draudimo, saugos, apskaitos ir t.t.);

- Ilgalaikės banko paskolos struktūrizavimo.

Europos Komisijos sprendime detaliai parašyta, kaip mistiškai "sumažinami" išlaikymo kaštai:

(17) The intended reduction of the LNG Supplement would amount to EUR 12.5 million in 2019, EUR 25 million per year from 2020 to 2023 and EUR 23 million in 2024, totalling at EUR 135.5 million.

(18) This reduction of the LNG Supplement and corresponding reduction of the State aid awarded in 2013 will be replaced by a loan of the same amount (EUR 135.5 million). The loan will be paid out in six instalments strictly corresponding to the reduction of the LNG supplement described above in recital (17): EUR 12.5 million in 2019, EUR 25 million per year from 2020 to 2023 and EUR 23 million in 2024. This loan will be paid back by UAB SGD Terminalas („SGD Terminalas”) from 2025 to 2044 in yearly instalments.

Perskaičiau tavo duotą straipsnį ir manau, kad mus klaidina naudojami terminai. Pirma kalbėjome apie "salos principu veikiantį tinklą". Tai yra visiškai kitas dalykas nei kitur minimi "mikrotinklai". O iš pateikto neišsamaus straipsnelio susidariau įspūdį, kad Siemens jokių alternatyvių tinklų išvis netiesia, ji tiesiog kuria informacines, apskaitos ir valdymo sistemas esamo (ESO) tinklo lokalioms dalims.

Kalbant apie elektros tiekimą galima sakyti, kad ypatingų problemų Lietuvoje nėra. Pirmiausia visiems kyla elektros kainos klausimas. Ir tik toliau gilinantis iškils tiekimo užtikrinimo klausimas. Man neaišku, ką galima būtų pasiūlyti geriau, ypač kalbant apie mikrotinklus. Va makrotinkle galima pigiau įsigyti elektros susidarius atitinkamoms sąlygoms iš Skandinavijos ar Baltarusijos (AE ). O mikrotinklo sąlygomis generuosi truputį saulės ar vėjo energijos, o jai nesant turėsi gaminti brangią elektrą ir būsi nekonkurencingas su savo kainomis. Savos elektros pigumo iliuzija atsiranda tik tada, kai savos elektros savikainą lygini su ESO tiekiamos elektros kaina. Tačiau ESO tiekiamos elektros kainoje elektros savikaina sudaro mažiau nei pusę kaštų.

GX, neatidžiai perskaitei savo cituojamą straipsnį. ;)