Parašė | Tema | Žinutė |
siaipzvejys | Lietuva be šešėlio | #675226 2021-05-09 15:31 |
C# [2021-05-04 10:41]: Seshelis cielam yra daugiau blogis, nei geris. Vakaru salyse pamegink nesumoket mokesciu, atsisest gali uz tai. Ir neveltui, nes tai dalykas kuris kasasi po normalios solidarios valstybes pamatais. Šešėlinės ekonomikos mastas ir įtaka šalies ekonomikai yra mažesnis, kuriose santykinai žemi mokesčiai, mažiau įstatymų ir teisės aktų, nusistovėjusios teisės normos. Ekonomikos nuosmukio metu, augant nedarbui ir mažėjant užimtumui, didėja suinteresuotų piliečių susirasti darbą šešėlinėje ekonomikoje. Šešėlinė ekonomika tampa svarbus pajamų šaltinis, o tai skatina bendrųjų pajamų augimą oficialiai apskaitytoje ekonomikoje, atitinkamai didėja pajamos į biudžetą iš vartojimo mokesčių ir tai teigiamai ir stabilizuojančiai veikia šalies ekonomiką. Jeigu reikia mokslininkų pavardes galiu išvardinti... C# [2021-05-04 10:41]: Siaip sita tema biski juokinga, man asmeniskai kyla toks ispudis kad ji sukurta nuramint siaipzvejys sazine Šešėlinės ekonomikos reiškiniams nagrinėti atidaviau 10 metų akademinėje aplinkoje. Apsigyniau ir bakalaurą, ir magistrą. Po temos ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS ĮTAKA ŠALIES EKONOMIKOS STABILUMUI: LIETUVOS ATVEJIS , gavau pakvietimą ruošti šį darbą mokslų daktaro laipsniui apsiginti. Mano akademinės žinios ir perpintos praktinėmis žiniomis. Dirbant su klientais nuo Japonijos iki Amerikos, vis labiau įsitikinu, kad : šešėlinę ekonomiką šiuo požiūriu – tai žalingas ir nepageidaujamas reiškinys, slepiama nuo šalies institucijų ekonominės veiklos dalis: 1) kurianti pridėtinę vertę; 2) duodanti pelną ; 3) didinanti apyvartą; 4) mažinanti sąnaudas; 5) vykstanti legalioje, nelegalioje ir neformalioje ekonomikoje; 6) išsauganti verslumą; 7) daranti teigiamą įtaką darbo rinkai; 8) išlaisvinanti kūrybiškumą ir išradingumą; 9) priemonė vengti mokesčių; 10) „maitinanti“ įvairaus sunkumo baudžiamus nusikaltimus, kuri būtų apmokestinama arba uždrausta, nes vykdoma ne pagal šalies įstatymų visumą. Apibendrinant šešėlinės ekonomikos pasekmes, daugelyje visuotinai pripažintų teiginių šešėlinė ekonomika siejama su neigiamomis pasekmėmis ekonomikai, nors vertinti šešėlinės ekonomikos poveikį šalies ekonominiam stabilumui vien neigiamomis pasekmėmis, yra veikiau būdas išvengti diskusijos apie teigiamas pasekmes ekonomikos stabilumui, ko aš ir siekiu. |
||
siaipzvejys | Lietuva be šešėlio | #675230 2021-05-09 16:56 |
tunks [2021-05-09 15:44]: kaip tai skandianvai nelabai isipaiso i sita modeli, bet ten seseliui nelabai yra ka veikt ... ar tikrai ? Švedai jau prieš gerus 20 metų išmokino mane gyventi, kai nežinai kur dėti gautų pajamų . Neturi jokių išlaidų ... Lietuvoje tai įvardinama, kaip akcininko pajamos natūra arba asmeninių poreikių tenkinimas. Bet Švedijoje, Suomijoje į tai žiūrima kaip į normalias verslo sąnaudas. Didelė Švedijos namų ūkių turi po įmonę, kuri gauna pajamas ir apmoka su veikla susijusias išlaidas. Pietūs kavinėse, namuose elektrą, dujas, automobilių lizingus, kurą, remontą ir namų remontą ... Kiek mano klientų vykdydami statybos darbus Švedijoje privačiame sektoriuje gauna už darbą grynais, nes be sąskaitos pigiau. Kiek Suomijos klientų perka darbuotojų darbo valandas už grynus, papildomiems atsitiktiniams extra darbams (nes tai ženkliai pigiau ir nereikia aiškintis profsąjungoms). Kiek Skandinavai gavę pajamas grynais pinigais juos parodo buhalterijoje, o grynais gauna iki 30 proc prekyboje smulkusis verslas ... Stambus verslas ramiai per minkštų paslaugų sutartis įmonių lėšas persimeta į atskiras įmones, kurios paskui apmoka įmonių vadų pramogas, keliones, baudas ir t.t. Mažiaus klausykime propagandos, daugiau matykime plačiau. Nors sutinku, kad matyti reikalingos žinios Skandinavų šešėlio (be narkotikų, ginklų, prostitucijos ir pan.) ekonomikos šešėlio dydis apie 15 proc ir tai labai sveikas rodiklis. Nes gautos pajamos šešėlyje išsaugo darbo vietas apskaitomojoje ekonomikoje ir sukelia didesnes šalies prekių ir paslaugų visumines apyvartas. |
||
siaipzvejys | Lietuva be šešėlio | #675234 2021-05-09 17:28 |
Phantoom [2021-05-04 10:48]: ar žvejys siūlo užsiimti mokesčių nemokėjimu? šiaip retorinis klausimas tada - kodėl vieni verslai, piliečiai ir t.t. mokesčius moka sąžiningai, o atsiranda kažkokių veltėdžių, kurie nusukinėja sau į kišenę. Tai tada tegul būna tokie protingi ir pvz. nesinaudoja mokesčių mokėtojų pinigais sukurta infrastruktūra pvz. keliais, medicina, galite savo gaisrinę turėti - čia pavyzdžių galybės yra. Ir aš jau nekalbu apie tokį dalyką kaip konkurencijos iškraipymą. Niekada niekam nesakau ir nesakysiu nemokėti mokesčių. Tik visada pasakysiu, kad ypač graužti save arba kitų nereikia, jei pavyksta juos kažkuria dalimi apeiti. Iš Valstybės biudžeto už mūsų mokesčius, bei paskolas gautas Lietuvos vardu, mums visiems, valstybinės ir privačios įmonės, valstybės vardu, teikia viešąsias gėrybes ir paslaugas. Tik vieni prie tų paslaugų ir gėrybių labiau ir/ar plačiau prieina, kiti už tai kas priklausytu, turi papildomai susimokėti arba negauna visai. Ar bandėte kada skaičiuoti, kiek valstybės vardu yra išvaistoma ? Ir ar bandėte skaičiuoti kiek jūsų šeima (truputi plačiau įskaitant tėvus, senelius, brolius, seses...) kasmet išleidžia už "nemokamas paslaugas ir viešąsias gėrybes". Valstybės vardu surenkama labai daug lėšų į šalies biudžetą, bet didžioji dalis jų tiesiog iššvaistoma. Korupcija, ne kompetencija, atsakomybės baimė, ne veiklumas, nepotizmas, tiltai į dangų ir t.t. yra didesnės sumos, nei tos lėšos namų ūkių, išvengusios dalies mokesčių, kurios vėliau per vartojimą buvo apmokestintos. Ar bent pagalvojote tokia kryptimi iš kur verslas gauna eurų finansuoti korupciją ir kodėl turi gauti , nes ...? |
||
siaipzvejys | Lietuva be šešėlio | #675235 2021-05-09 17:33 |
artas71 [2021-05-09 17:16]: siaipzvejys [2021-05-09 16:56]: Nesuprantu šio modelio: LT LEGALIAI su IDV pasamdžius statybininką susigrąžini 15% arba 20% (priklauso kokios pajamos - DU ar investicijų, nuomos ir pan). Nematau prasmės. Win-win situacija - asmuo/statybininkas turi OFICIALIAS pajamas, paslaugas teikiantis asmuo SUSIGRĄŽINA GPM P:s susigrąžinau 500 EUR už 2020 metus. Labai paprastai PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESTIS. 45.000 eur riba, paprastai labai lengvai įveikiama suma, dirbančiam statybininkui su IDV. Atitinkamai jis sąskaitas namų ūkiui turi išrašyti su + PVM. Kad išvengti PVM, tik daliai kuri prisispaudžia išrašo, o kitai daliai nerašo, nes pasako bus pigiau. Ir žmonės perka KAINĄ šiandien. Jie nenori laukti sugrąžinimo kitų metų gegužės mėnesį. PVM yra daugiau nei susigrąžini 15% arba 20% ... Turiu klientą, kuris turi velnišką konkurenciją statybos rinkoje kurioje vaikšto vien gryni. Rinka kuriai reikia sąskaitų yra nepakankama, kad verslas būtų pelningas, o rinkos dalis kurioje šešėlis yra toks, kad gali tą verslą nuskandinti dėl savo neapskaitomumo. |
||
siaipzvejys | Infliacinė spiralė | #681168 2021-07-17 11:12 |
NuLošiam [2021-07-17 10:48]: Bus infliacija, tada defliacija, paskui vėl infliacija ir vėl defliacija... ... šiandien labai panašu, kad turime stagfliacija, o ne infliacija . Stagfliacija – situacija, kai tuo pačiu metu yra aukšta infliacija bei aukštas nedarbo lygis. Trūksta tik ekonomikos nuosmūkio, kad pasakytumėme, kad TAIP - 100 proc stagfliacija. Palaukime rudens - kai bus biudžeto perspektyvos 2022 m. Ir jei tai su konsolidacijos horizontu, turėsime visas prielaidas stagfliacijai. |
||
siaipzvejys | Infliacinė spiralė | #681171 2021-07-17 12:02 |
Grand [2021-07-17 11:51]: Kas per terminas? Kazkoks ekonominis feik'as. ... manau ne akademiniai visuomenės daliai yra daug ekonominių terminų, kurių jie nežino. Ekonomistams šis terminas nėra nei naujas, nei svetimas. Taip pilna apimtimi stagfliacija ekonomikoje retas reiškinys. O žurnalistai dažnu atveju rašantys apie ekonomikoje esančius įvykius ir reiškinius, dažnai net nelabai supranta ką rašo. Todėl natūralu, kad dalis visuomenės, kuriai aktuali ekonomika, nesusipažįsta su ta terminologija. |
||
siaipzvejys | Lietuva be šešėlio | #723608 2022-08-24 13:30 |
... ir,
Valstybė rinkdama mokesčius, mums suteikia viešąsias paslaugas ir gėrybes. Mes kaip ir perkame jas iš jos. Kiek mes turime žmonių, kurie gauna tinkamos kokybės viešąsias paslaugas ir gėrybes tą apimtimi, kiek valstybė deklaruoja. Kuo daugiau uždirbti tuo mažiau lieka laiko ir atvirkščiai. Atitinkamai kuo mažiau laiko, tuo mažiau viešųjų paslaugų ir gėrybių. Nes jas reikia išsireikalauti. Neimkime gydymo, paimkime Policijos. Kiek jaučiamės saugiai ? Jei policija negali atvykti į vykstantį smurtinį nusikaltimą, nes nėra ekipažų. Ekipažų nėra, nes reikia taupyti etatų skaičių, kad galėtų sumokėti kažkiek daugiau tiems kas dirba. O tie kas dirba, padaro tiek kiek spėja. Pas mus už mokesčius surenkamus gerai gyvena "valdiški" pastatai, jiems negali sutaupyti. O toliau kiek liko. ... dėl algų - kažkas gi turi daryti, tai samdys už kiek pavyks. Nesistebėkime. O našumo valstybinėse įmonėse nebuvo ir nėra, nes kam jis toks reikalingas... |
||
siaipzvejys | Lietuva be šešėlio | #723609 2022-08-24 13:33 |
youngcat [2022-08-24 13:19]: Mokescius moka ir darbuotojas ir darbdavys. Mokesčius ir algas moka - paslaugos pirkėjas / užsakovas. Darbdavys tik paskirsto savo kompetencijos ribose, o darbuotojo apskritai niekas neklausia |
||
siaipzvejys | Infliacinė spiralė | #736308 2023-01-23 20:54 |
Nourielis Roubini, Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos ekonomikos profesorius emeritas, dar žinomas kaip „Daktaras Doom", prognozuoja, kad pasaulis artėja prie stagfliacijos „Didžiojo nuosaikumo era baigėsi, mes įžengiame į didžiąją stagfliaciją", – sakė 2008 m. finansų krizę numatęs N. Roubini.
Stagfliacija yra sustingusio ekonomikos augimo laikotarpis kartu su nuolatine aukšta infliacija ir didžiuliu nedarbo padidėjimu. siaipzvejys [2021-07-17 11:12]: NuLošiam [2021-07-17 10:48]: Bus infliacija, tada defliacija, paskui vėl infliacija ir vėl defliacija... ... šiandien labai panašu, kad turime stagfliacija, o ne infliacija . Stagfliacija – situacija, kai tuo pačiu metu yra aukšta infliacija bei aukštas nedarbo lygis. Trūksta tik ekonomikos nuosmūkio, kad pasakytumėme, kad TAIP - 100 proc stagfliacija. Palaukime rudens - kai bus biudžeto perspektyvos 2022 m. Ir jei tai su konsolidacijos horizontu, turėsime visas prielaidas stagfliacijai. ... dar 2021 metais parašiau ... tai, kas daug kam buvo visai net neaišku Išmintingi girdi, nes klausosi. Kodėl taip svarbu mūsų šalyje ? |
||
siaipzvejys | NT rinkos pulsas | #736310 2023-01-23 21:15 |
Kai vieni mato rinkoje griūtį ir neviltį, aš matau galimybes. Tikriausiai net 95% NT net arti nėra šalia racionalios ekonominės kainos. Bet pagaliau atsiranda tie 5% kurie nuteikia ramiam darbui...
... šiandien perku prekybinį NT su 3,1% marža + 3 mėn Euribor. Max total 6% lubos ne daugiau. 36 mėn 95% palūkanų kompensavimas. Paskolos terminas 120 mėn. Turto nuolaida minus 37% dėl situacijos rinkoje. Kvadratas 241 eur su nuoma 48 eur + PVM metams. Nuosava dalis 25%. Puikus laikas. Senai tokių gerų pirkinių nebuvo (paskutinis tokio lygio 2020 m. 450 eur kvadratas su 96 eur + PVM nuoma ir turto +100% pabrangimas dėl išaugusios dvigubai likvidžios kainos - tai ne rinkos kaina o minus 30% nuo jos ). Plotai nuo 1000 m2. |
||
siaipzvejys | Lietuvos ekonominė krizė | #740615 2023-02-19 21:44 |
Krosneles.eu [2023-02-19 21:31]: Ta prasme 1000 usd uždirbti per mėnesį nebuvo jokių problemų. Ir trečdalis Lietuvos uždirbdavo 1000 usd per mėnesį. Geri laikai buvo, duok dieve Lietuvai tokius laikus. ... ir niekas nemokėjo nuo 1000 usd mokesčių. PVM buvo tik naujiena Lietuvoje ir gryni maišais. Bet kuriame banke galėjai sąskaitą atidaryti. Valiutinį pavedimą norint padaryti, reikėjo sugaišti apie valandą banke renkant parašus ... Valstybinės paslaugos tik išrinktiems... Buvo laikai, kai žmonių dalis, kurie sukosi turėjo ir buvo milžiniška dalis, kuri neturėjo nieko - bet jie buvo prie tokio skurdo pripratę. Dabar Lietuva išgyvena politikų apsaugomą monopoliją ir oligopoliją. Kur verslas patenkantis ten uždirba kosminius pelnus, net nesuvovokdami pinigų verčių. Ir vėl didžioji dalis Lietuvos, kuri yra ne monopolijoje ar oligopolijoje - finansiniame skurde. Tik jau ateinančios kartos, negali pakęsti finansinio skurdo ... Viskas spirale, viskas spirale ... Stebėk kur esi |
||
siaipzvejys | NT rinkos pulsas | #754297 2023-06-18 20:57 |
Tropnas [2023-06-16 18:57]: ... o ką manote apie investavimą į komercinį arba gyvenamojo tipo REIT šiuo metu, nes jau turbūt didžioji korekcija įvyko... Iš savo praktikos... Yra daug komercinių objektų, bet pirkti nėra ką, nors tu ką... Į rinką ateina objektai su pertekliniais lūkesčiais kainai. Pakaboję pusmetuką, mažina, bet ne tiek, kad būtų ekonomiškai patrauklu. Greitas mano skaičiavimas yra toks - jei objekto energetinis naudingumas žemiau B klasės, tai už 5 eur nuoma su 60-70 proc apkrova - galima mokėti iki 500 eur už kvadratą (priklausomai kiek reikia investicijų pastatui ir panaudojimo diversiškumo). O dabar pilna rinka 1000 - 1400 eur ir daugiau kvadratas, o nuoma 5-7 eur. Tai reiks laukti 50 proc NT kainų kritimo. Objektai kur nuoma 1-2 eur kvadratas, apskritai be logikos, tik investicijos nulinimas. Nebent ateini su nauja idėja, keisti. Toks įspūdis, kad ekonomikos sulėtėjimas sužadino galvojančius išmesti į rinką savo NT pardavimui, bet atsiradusi pasiūla pardavimų nesuskatino. Jei objektas ir pasitraukia iš pardavimo, dažniausiai ji išnuomavo ir pardavimas atidėtas kuriam laikui. Yra vis dar didelis skirtumas tarp noriu ir tvaru. P.S. A ar A+ energetinio naudingumo nesu valdęs, tai kainos nežinau. |
||
siaipzvejys | Saulės jėgainės | #758212 2023-08-01 22:14 |
Turiu keturias saules jėgaines ant stogų. Dabar esu suplanavęs penktą. Galia 46KW . Apie kokią kainą 1KW reali pirkti su visais montavimo darbais ?
|
||
siaipzvejys | Saulės jėgainės | #758215 2023-08-01 22:26 |
SOLG [2023-08-01 22:18]: Kaip visada viskas priklauso į kokios kokybės įrangą esi nusitaikęs... Plius neaišku kas per stogas... stogas lygus, tai kaina gali būti tarpe... visiško š nesinori, bet ir kažko merso lygio nereikia. Realiai racionaliai. Trys elektrinės yra su moduliais Trina Vertex S 400W ir viena Risen RSM40-8 385-405W ... visos dirba. |
||
siaipzvejys | Lietuva be šešėlio | #782033 2024-03-09 14:01 |
Šešėlinės ekonomikos dalis 2023 metais Lietuvoje siekia apie 20% - didžiausia Europos Sąjungoje kartu su Bulgarija ir Rumunija.
Akcizinių prekių įperkamumas (pajamų ir akcizinių prekių kainų santykis) Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (mažesnis yra tik Bulgarijoje). Spiritiniai gėrimai Lietuvoje santykinai yra patys brangiausi visoje Europos Sąjungoje lyginant su gyventojų pajamomis.Kai valdžia pamiršta Laferto kreivę, normalu, kad: 62% Lietuvos gyventojų toleruoja šešėlinę prekybą. Nelegali spiritinių gėrimų rinka siekia 36% Nelegali tabako rinka siekia 35% Nelegali degalų rinka siekia 15-20% Dėl šešėlinės akcizinių prekių rinkos Lietuvos biudžetas kasmet netenka apie 1,3 mlrd. litų pajamų (akcizo ir PVM)... ... kai taip viešai ir nebaudžiamai "švaistoma" mokesčių mokėtojų sumokėtus pinigus stadionui, tikėtintis politikams, kad politikų iššvaistyti mokesčių mokėtojų pinigai ir/ar naudojimas jų korupciniams tikslams, sumažins visuomenės pasitikėjimą vyriausybe. Tai dažniausiai sukels piliečių abejingumą politiniam procesui ir sumažina jų dalyvavimą rinkimuose... Tai šešėlis nei gėris, nei blogis - tik priemonė pasiekti visuomenės grupėms savitų tikslų. Ne daugiau kas... |
||
siaipzvejys | Lietuva be šešėlio | #782049 2024-03-09 16:04 |
MartaI [2024-03-09 14:30]: Turėtų būti atvirkščiai, kiekvienas Tėvynė mylintis žmogus eiti į rinkimus, kalbinti draugus, gimines ir bičiulius kad dabartinė valdančioji šušara būtų išmestą į politinį sąvąrtyną... ... turėtų ir YRA, net ne lygiagrečiai einantys procesai, DEJA ... |
||
siaipzvejys | Lietuva be šešėlio | #782050 2024-03-09 16:17 |
youngcat [2024-03-09 14:59]: Seselio sprendimas yra vienas is lengviausiu klausimu. Tiesiog imi ir ji panaikini per savaitgali arba ne. Ty per savaitgali panaikini grynuosius, dar geriau tai padaryti kartu su kaimynais. Is tikruju keista, jog vis dar egzistuoja grynieji pas mus. ... tikrai ?? Jei įsigilinsime iš kur kyla šešėlis, tai ne iš grynųjų pinigų Grynieji pinigai niekaip nesusiję su šešėlinės ekonomikos dinamika. Švedija beveik nėra grynųjų, šešėlinė ekonomika apie 15 proc. Nebus grynųjų, bus 1000x būdų kaip atsiskaityti ir apeiti... Šešėlinę ekonomiką augina: ekonominiai, politiniai, teisiniai administraciniai, darbo rinkos, edukaciniai, demografiniai, antropologiniai (žmogiškieji) ir socialiniai-psichologiniai veiksniai. Ekoniminiai - mokesčių įmokų našta, per aukštas mokesčių lygis, ekonomikos atvirumas, ekonominės sistemos neelastingumas, cikliškumas ir verslo ciklų dydis, struktūrinės paskirstymo problemos, disbalansas prekių ir paslaugų rinkoje, įmonių siekis rinkoje įgyti konkurencinį pranašumą, tarpininkų grandžių tarp mažų gamintojų ir didelių perdirbėjų egzistavimas, būtinybė mažinti sąnaudas, komercinių patalpų aukštos kainos, didelė dalis grynųjų pinigų, skolų problemos, pinigų bazė ir bendro gamybos veiksnių produktyvumas, silpnai išvystyta bankų sistema, mažos galimybės prieiti prie finansinių išteklių, infliacija, perteklinė žemės ūkio produkcija... Politiniai - Viešųjų paslaugų kiekybė ir kokybė; silpna socialinės apsaugos sistema, piliečių suvokimas, kad jų interesai (lengvatos) yra tinkamai atstovaujamos politinėse institucijose, ribotu šalies biudžetu, finansuojama daugybę valstybės funkcijų, socialinės gerovės siekis, politikos stabilumas ir reformos... Teisiniai - valstybinio reguliavimo intensyvumas, konkurencijos ribojimas, konkurencinių sąlygų iškreipimas, įvedant mokesčių lengvatas ir apribojimus, korupcijos lygis šalyje, rinkos suvaržymai, neaiški ir neskaidri įstatyminė mokesčių bazė, teisės aktų spragos, dažna teisės aktų kaita, valstybės institucijų darbuotojų nesąžiningumas, vyriausybės įgyvendinamos biurokratijos ir teisėtvarkos kokybė... Socialiniai psichologiniai - oficialios ekonomikos padėtis, valstybinio biudžeto skaidrumas, nepasitenkinimas šalies valdžios vykdoma veikla, nepasitikėjimas šalies vyriausybe, nepasitenkinimas valdžios institucijų darbo kokybe; verslą supanti šešėlinė aplinka, šešėlinių neekonominių santykių plėtra (lobizmas), šešėlinės visuomenės formavimasis, neigiami gyventojų lūkesčiai dėl šešėlinės ekonomikos sumažėjimo, valstybės piliečių palankumas šešėlinei rinkai, šešėlinės veiklos identifikavimo baimė, transformacijų įtaka, gyventojų mentalitetas, kultūriniai ypatumai... Antropologiniai (žmogiškieji) - žmonių siekis gauti didesnę naudą, naudojant mažiausias pastangas, mažos namų ūkio pajamos, tikslas tik apyvarta ir pelnas, rizikos vertinimas ir prisiėmimas, pajamų nelygybė... Darbo rinkos - nedarbo lygis, darbo rinkos asimetrija, darbo jėgos aktyvumas, darbo paklausos ir pasiūlos nesuderinamumas, žymus vidutinio ir minimalaus šalies darbo užmokesčio atotrūkis, legalių darbo santykių ribojimas, darbo rinkos reglamentavimo specifiškumas; nuolatinis atlyginimas, savisamdos lygis rinkoje, juodoji darbo jėgos rinka, turto ir nedarbo santykis... Edukaciniai - informacijos ir žinių apie mokesčių sistemą stoka, mokesčių administravimo sudėtingumas, nelankstumas ir neefektyvumas, nepakankamas švietimas ir informavimas mokesčių klausimais, neadekvati šešėlinės ekonomikos prevencija... Demografinių veiksnių - demografiniai veiksniai, kaip amžius, lytis, šeimyninė padėtis, pajamų, nacionalinio identiteto lygis, kurie įtakoja mokestinių pajamų surinkimą... |
||
siaipzvejys | Lietuva be šešėlio | #782051 2024-03-09 16:23 |
Krosneles.eu [2024-03-09 15:17]: Šešėlis yra viskas nuo ko šalies valdžia negauna mokesčių... Siūlau, pažvelgti į šešėlinę ekonomiką šiuo požiūriu – tai žalingas ir nepageidaujamas reiškinys , slepiama nuo šalies institucijų ekonominės veiklos dalis: 1) kurianti pridėtinę vertę ; 2) duodanti pelną ; 3) didinanti apyvartą ; 4) mažinanti sąnaudas ; 5) vykstanti legalioje, nelegalioje ir neformalioje ekonomikoje ; 6) išsauganti verslumą ; 7) daranti teigiamą įtaką darbo rinkai ; 8) išlaisvinanti kūrybiškumą ir išradingumą ; 9) priemonė vengti mokesčių ; 10) „maitinanti“ įvairaus sunkumo baudžiamus nusikaltimus ..., kuri būtų apmokestinama arba uždrausta, nes vykdoma ne pagal šalies įstatymų visumą. Šiuo požiūriu, šešėlinė ekonomika yra ir teigiamas, ir neigiamas ekonomikoje reiškinys, kurį šalies vyriausybė gali naudoti kaip priemonę, galinčią veikti šalies ūkį tiek teigiamai, tiek neigiamai ... |
||
siaipzvejys | Lietuva be šešėlio | #782061 2024-03-09 20:16 |
youngcat [2024-03-09 17:17]: Krosneles.ru [2024-03-09 15:17]: Šešėlis yra viskas nuo ko šalies valdžia negauna mokesčių. Ir vel grybauni. ... kada žodynėlis yra daugiau nei ekonomikos profesoriai, mokslų daktarai, tai tada neįpilsi į stiklinę daugiau nieko, kai ji yra pilna ... (sudedu autorius ir jų nuorodas į jų paskelbtus darbus šešėlinės ekonomikos srityje) Analizuojant užsienio ir Lietuvos mokslininkų darbus, siūloma identifikuoti šešėlinę ekonomiką šiuo požiūriu – tai žalingas ir nepageidaujamas reiškinys (Laukaitis ir kt., 2004, 58 p.), slepiama nuo šalies institucijų ekonominės veiklos dalis: 1) kurianti pridėtinę vertę (Kiyak ir kt., 2013, 109 p.); 2) duodanti pelną (Krumplytė, 2009, 122 p.); 3) didinanti apyvartą (Кошелева, 2012, 187 p.); 4) mažinanti sąnaudas (Вакуленко, 2013); 5) vykstanti legalioje, nelegalioje ir neformalioje ekonomikoje (Startienė ir kt., 2008, 709 p.); 6) išsauganti verslumą (Eilat, 2000, 12 p.); 7) daranti teigiamą įtaką darbo rinkai (Torgler ir kt., 2007, 2 p.); 8) išlaisvinanti kūrybiškumą ir išradingumą (Loayza ir kt., 2011, 1503 p.); 9) priemonė vengti mokesčių (Schneider ir kt., 2000, 79 p.); 10) „maitinanti“ įvairaus sunkumo baudžiamus nusikaltimus (Данько, 2006, 156 p.), kuri būtų apmokestinama arba uždrausta (Startienė ir kt., 2008, 2009), nes vykdoma ne pagal šalies įstatymų visumą (Misiūnas, 1999, 28 p.). |
||
siaipzvejys | Lietuva be šešėlio | #782067 2024-03-09 20:55 |
Krosneles.eu [2024-03-09 20:49]: O tada pasakyk narkotikai ir prostitucija yra šešėlis ar ne? Šitos veiklos įtraukiamos į BVP skaičiavimą. Bet tai šešėlis ar ne? Šešėlinė ekonomika skirstoma į piniginius sandorius ir nepiginius sandorius. Šešėlinė ekonomika pagal pobūdį - nelegali, legali ir neformali, daug autorių dar įtraukia į šešėlinę ekonomiką ir korupciją. Prie nelegalios priskiriama - prekyba vogtomis prekėmis, nelegali narkotikų prekyba ir gamyba, prostitucija, lošimas iš pinigų, kontrabanda, sukčiavimas. |