Autorius: traders.lt, Parašyta: 2010-07-06 14:43.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=9805
Italijos vyriausybės, kuriai vadovauja Silvio Berlusconi, laukia balsavimas dėl pasitikėjimo, po to kai buvo priimtas labai nepopuliarus 25 mlrd. eurų vertės griežtas taupymo planas. Gerai žinomas ekonomistas Roger Bootle bei Capital Economics nepriklausomos ekonomikos tyrimo komandos vadovas kelią klausimą, ar ši šalis gali padaryti rimtų bėdų euro zonai.
„Amžinai silpnas ekonomikos augimas ir valdžios sektoriaus skolų kalnai reiškia, kad Italijos viešieji finansai yra potenciali tiksinti laiko bomba, kuri gali susprogti“ – teigia Roger Bootle kartu su savo komanda atliktame tyrime.
Šiuo metu didžiausias visų dėmesys yra nukrypęs į Graikiją, Ispaniją bei Portugaliją, tačiau minimas ekonomistas perspėja, kad jau netrukus Italija gali atsidurti skolų krizės centre.
„Mes manome, kad Italijos valdžios skolos dydis ilgainiui paskatins rinkos dalyvius nusigręžti nuo šios šalies, todėl neatmestinas Italijos nemokumo atvejis“ – teigia gerai žinomas ekonomistas Roger Bootle.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad jei kitos euro zonos šalys buvo priverstos vykdyti restruktūrizaciją arba paskelbti nemokumą, Italijai būtų labai sunku nesekti jų pavyzdžiu.
„Jei patirdamos nuolatinį rinkos spaudimą ir esant labai nedideliam ekonomikos augimui, kurios nors iš silpnesnių euro zonos šalių bus priverstos paskelbti nemokumą arba pasitraukti iš euro zonos, mes manome, kad tokiu atveju Italijos valdžia susidurs su spaudimu padaryti lygiai tą patį“ – pažymima Capital Economics nepriklausomos ekonomikos tyrimo komandos atliktame tyrime.
Italija yra geresnėje padėtyje palyginus su kitomis PIIGS šalimis, tačiau taip pat turi panašių problemų kaip ir šios šalys, pastebi Roger Bootle.
„Italijos biudžeto deficitas yra palyginus mažas, namų ūkių įsiskolinimas taip pat palyginus nėra didelis, tuo tarpu šios šalies bankinis sektorius irgi yra geroje padėtyje“ – pridėjo jis.
„Nuo pat 1970 metų Italijos valdžia nuolat gyveno ne pagal pajamas, ir per tą laiką viešoji skola gerokai ūgtelėjo ir šiuo metu jau sudaro 115 procentų šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės, arba panašiai kaip Graikijos analogiškas rodiklis. Ir nuo to laiko, kai Italija įstojo į euro zoną, ji gerokai prarado savo konkurencingumą. Mes manome, kad šiai šaliai prireiks dešimtmečių, o gal ir daugiau, nedidinant algas arba jas netgi mažinant, ir tokiu būdu siekiant atgauti prarastą savo konkurencingumą“ – teigia žinomas ekonomistas.
Italija savo viešosios skolos lygį nuleisti žemiau nei šimto procentų šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertė galėtų tik tuo atveju, jei per artimiausius penkiolika metų jos biudžeto perviršis kasmet sudarytų penkis procentus.
„Jeigu padidės abejonės, ar Italijos valdžia sugebės sumažinti savo skolas, ši šalis gali patekti į taip vadinamus skolos spąstus. Jei toks scenarijus realizuotųsi, didėjantys skolinimosi kaštai lemtų augsiantį skolos, lyginant su šalies metiniu bendruoju vidaus produktu, rodiklį, ir tokiu atveju Italijos valdžia neturėtų jokio kito pasirinkimo, kaip tik pasiskelbti esanti nemoki“ – prognozuoja Roger Bootle.
„Jeigu šalies valdžia nesugebės padengti savo įsiskolinimų, ir investuotojai praras maždaug penkiasdešimt procentų savo lėšų, tai labai neigiamai paveiks šalies bankinę sistemą, ir tuo pačiu gali iškilti grėsmė, jog įvyks finansų sistemos krachas“ – pridėjo minimas ekonomistas.
Jo paskaičiavimais, užsienio investuotojų nuostoliai susiję su Italija galėtų siekti maždaug 400 mlrd. eurų sumą.
„Nežinomybė, koks tiksliai bankas labiausiai bus neigiamai paveiktas, lems tai, kad be abejonės padidės tarpbankinės palūkanų normos ir tai tuo pačiu gali sukelti dar vieną rimtą pasaulinę ekonomikos recesiją“ – reziumavo gerai žinomas ekonomistas Roger Bootle bei Capital Economics nepriklausomos ekonomikos tyrimo komandos vadovas, savo kartu su komandą atliktame tyrime.
Tai yra dar viena iš priežasčių, Europos sąjungai ir Europos Centriniam bankui daryti viską ką gali, kad būtų išvengta tokio scenarijaus realizavimosi.