Straipsniai » Investavimo pagrindai » Rinkos indeksai

Pažintinis straipsnelis apie rinkos indeksus, jų naudojimo, sudarymo ir skaičiavimo ypatumus.
Autorius: freelancer, Parašyta: 2006-10-12 08:58.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=98


Ankščiau ar vėliau pradedantieji investuotojai susiduria su rinkos indeksais. Dažniausiai iš pradžių jiems būna sunku suprasti jų paskirtį ir skaičiavimo metodiką bei interpretuoti jų reikšmes ir pokyčius. Šiame straipsnyje pabandysime trumpai juos apžvelgti ir paaiškinti.

Pagrindinė indeksų paskirtis- suteikti investuotojams galimybę lengvai įvertinti ne atskirų akcijų bet visos rinkos, sektoriaus ar regiono būklę. Trumpai tariant indeksas parodo rinkos pokyčių dinamiką.

Analizuojant istorines indeksų reikšmes ir pokyčius galima lengvai sužinoti kokia buvo padėtis rinkoje prieš savaitę, koks tikėtinas pasyviai valdomo akcijų portfelio pelningumas per metus, kokia padėtis rinkoje lyginant su kitų regionų rinkomis ir panašiai. Pvz. paveikslėlyje pateikti metų laikotarpio BALTIX (pilkas) ir OMXV (oranžinis) indeksų grafikai.

Tik užmetus akį galima padaryti kelias išvadas: nuo 2005 m. spalio Vilniaus biržoje prasidėjo nuosmukis, kuris tęsėsi ir savo dugną pasiekė tik 2006 m. rugpjūtį. Beje kitose Baltijos biržose (Latvijos ir Estijos) nuosmukis buvo kur kas nuosaikesnis ir BALTIX indekso vertė mažėjo ne taip drastiškai, o indeksas kilti pradėjo jau birželio viduryje.

Indeksų rūšys, skirtumai ir sudarymo metodai

Finansų rinkose yra naudojama begalės indeksų. Tarpusavyje indeksai skiriasi į juos įtrauktais vertybiniais popieriais ir indekso apskaičiavimo taisyklėmis. Kad pilnai suprasti indeksus, labai svarbu žinoti jų sudarymo ir skaičiavimo metodikas. Dažniausiai yra naudojami trys rinkos indeksų sudarymo metodai. Panagrinėkime indekso sudarymo ir skaičiavimo būdus atskirai tardami, kad jis sudarytas iš dviejų rūšių akcijų A ir B. Dar sutarkime, kad yra išleista 1500 A akcijų ir 2000 B akcijų, o nulinės dienos pabaigoje per uždarymą jų kainos buvo atitinkamai 10 litų ir 20 litų.


Pirmasis metodas yra paremtas kainų įvertinimu: visų bendrovių akcijų kainų suma dalinama iš pastovaus daliklio, taip nustatoma vidutinė reikšmė. A ir B akcijų indekso nulinei dienai daliklis bus lygus akcijų skaičiui, t.y. 2. Tokiu būdu vidutinė nulinės dienos kaina bus lygi 15 [(10+20)/2]. Tai ir yra indekso dydis. Dažniausiai pradinė indekso reikšmė prilyginama kokiam nors patogiam skaičiui – pavyzdžiui 100. Indeksų skaičiavimo metodikoje būna numatyta įvairių netipinių atvejų – vienas iš jų akcijų skaidymas. Kiekvieną kartą, kai akcijos yra skaidomos, daliklis koreguojamas. Remdamiesi ankstesniu pavyzdžiu, tarkim, kad pirmąją dieną įvyko B akcijos skilimas santykiu 2 : 1 ir jos kaina per uždarymą buvo lygi 11 Lt. A akcijos kaina 13 Lt. Aišku, kad tokioj situacijoj rinka kyla, nes įvertinus akcijos skilimą, abiejų akcijų kaina pakilo. Jei indekso skaičiavimo metodika nebūtų pakeista, tai jo dydis pirmą dieną būtų 12 [(13+11)/2]. Tai reikštų, kad rinka krito, tačiau iš tikrųjų indeksas turėtų išaugti iki 17,5 [(13 + 11x2)/2], t.y. prieaugis sudarė 16,67% [(17,5-15)/15].
Tai tik vienas iš daugelio indekso korekcijos pavyzdžių. Visi kiti netipiniai atvejai, įtakojantys indekso reikšmę būna detaliai aprašyti konkretaus indekso skaičiavimo taisyklėse, kurios neretai užima keliolika ar net keliasdešimt lapų.

Žymiausias aritmetinio kainų įvertinimo indekso pavyzdys - Dow Jones Industrial Average (DIJA) indeksas. Šiuo metu jo skaičiavimo bazė susideda iš 30 stambių kompanijų akcijų, tačiau pradžioje jį sudarė tik 12 kompanijų. Nors indeksą sudaro 30 kompanijų, tačiau dėl aukščiau aptartų netipinių atvejų šiai dienai taikomas daliklis yra apie15. Šis indeksas ko gero yra labiausiai sekamas pasaulio finansų rinkos dalyvių, tačiau verta pastebėti, kad jo pokyčius lemia ne procentiniai, o absoliutūs piniginės išraiškos pokyčiai, pvz. Microsoft akcijos kainai pakilus nuo $22 iki $28, į DJIA indekso pokytį bus įskaičiuoti ne 27 proc., o 6 doleriai. Plačiau apie šį indeksą ir jo skaičiavimo taisykles galima pasiskaityti Dow Jones tinklapyje : http://www.djindexes.com

Antras metodas yra akcijų vertės nustatymas, arba įvertinimas pagal kapitalizaciją. Šio metodo esmė: akcijų kainos dauginamos iš akcijų skaičiaus esančio apyvartoje ir visos taip gautos kapitalizacijos sumuojamos. Po to šis skaičius dalinamas iš bendros kapitalizacijos, buvusios nulinę indekso skaičiavimo dieną ir dauginamas iš nustatytos pradinės indekso reikšmės.
Pavyzdys: remdamiesi aukščiau pateiktu pavyzdžiu apskaičiuokime kapitalizacijos rinkos indeksą. Pradine rinkos baze pasirinkime 100. Bendra rinkos kapitalizacija 0 dieną yra lygi 55000 [(10 x 1500) + (20 x 2000)]. Pirmos dienos rinkos kapitalizacija yra 63000 [(13 x 1500) + (11 x 4000)]. Padalinus 63000 iš 55000 ir padauginus iš 100, gausime indekso reikšmę pirmai dienai, kuri lygi 115,45 (padidėjo 15,45%).
Žymiausi tokio tipo indeksai yra “Standard & Poor’s”. Pavyzdžiui, S&P 500 – tai 500-ties stambiausių JAV kompanijų akcijų kainų indeksas. “Standard & Poor’s “ taip pat atskirai apskaičiuoja pramoninių, transporto, komunalinių, finansinių kompanijų ir kitus akcijų kainų indeksus.
Daugiau informacijos apie S&P indeksus galima rasti tinklapyje: http://www.standardandpoors.com

Kitos organizacijos apskaičiuoja indeksus, remiantis platesne baze. Niujorko fondų birža (NYSE) skaičiuoja indeksą, įtraukiantį visas akcijas. Amerikos fondų birža (AMEX) apskaičiuoja indeksą tų akcijų, kuriomis joje prekiaujama. Nacionalinė vertybinių popierių dilerių asociacija (NASD) skaičiuoja NASDAQ indeksą automatinės kotiruočių sistemos pagalba. Šis indeksas įtraukia maždaug 5000 nebiržinės rinkos akcijų. Be to NASD dar apskaičiuoja pramoninį, bankinį, draudimo ir komunalinių firmų indeksus. NASD publikuoja dar kelis indeksus akcijų, kurios priklauso Nacionalinei rinkos sistemai (National Market System, NMS). Didžiausią bazę turintį kainų indeksą pateikia Wilshire asociacija. Šis indeksas, vadinamas Wilshire 5000 įtraukia visas akcijas kotiruojamas New York’o ir Amerikos fondų biržose ir taip pat aktyviausiai prekiaujamomis užbiržinėmis akcijomis.

Trečias indeksų apskaičiavimo būdas - lygaus vertinimo metodas (equal weighting). Toks indeksas skaičiuojamas kasdien dauginant praeitos dienos indekso reikšmę iš kainų santykinių reikšmių aritmetinio vidurkio (kainos santykinė reikšmė - tai šiandienos kainos santykis su vakarykšte kaina). Pavyzdžiui, indekso susidarančio iš A ir B akcijų reikšmė bus apskaičiuojama taip: reikia apskaičiuoti 1-os dienos kainų santykines reikšmes. Jos bus lygios 1,3 (13/10) akcijoms A ir 1,1 (11x2/20) akcijoms B. Po to apskaičiuojamas santykinių reikšmių aritmetinis vidurkis: (1,3 +1,1)/2 = 1,2 Jeigu nulinę dieną indekso reikšmė buvo 100, tai pirmą dieną bus lygi 120 (100 x 1,20), t.y. padidės 20%.

Be aukščiau paminėtų dažniausiai naudojamų indeksų skaičiavimo metodikų yra ir kitų, tačiau jų paplitimas žymiai mažesnis. Pvz. agentūra “Value Line“ pateikia populiarų indeksą, kuriam apskaičiuoti nenaudojamas nei kainų, nei kapitalizacijos, nei lygaus vertinimo metodas. Šis indeksas apskaičiuojamas dauginant praeitos dienos indekso reikšmę iš kainų santykinių reikšmių geometrinio vidurkio. Jis vadinasi “sudėtinis (geometrinis) indeksas” (“Value Line Composite (Geometric) Index”).
Pavyzdys: geometriniam indeksui apskaičiuoti naudojamas A ir B kainų santykinių reikšmių geometrinis vidurkis: jeigu praeitos dienos (nulinė diena) indekso reikšmė buvo 100, tai pirmos dienos reikšmė bus 119,58 (100 x 1,1958) -indekso reikšmė išaugo 19,58%.

Praktikoje galime sutikti įvairių kitokių indekso skaičiavimo modifikacijų. Vilniaus vertybinių popierių birža naudoja kapitalizacijos OMXV indeksą. Detalias jo skaičiavimo taisykles pateiktos šiame dokumente: http://www.baltic.omxgroup.com/upload/legal/lt_OMX_Vilnius.pdf

Taigi apžvelgėme skirtingus indeksų tipus ir kaip matome, skirtingi indeksai gali duoti pakankamai skirtingus rezultatus. Mūsų pavyzdyje rinkos augimas, priklausomai nuo indekso, sudarė 16,67; 15,45; 20 ar 19,58%. Todėl visada reikia atsižvelgti į indekso skaičiavimo ypatumus, ypač lyginant indeksus tarpusavyje.