Autorius: Finasta, Parašyta: 2006-10-11 15:29.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=97
Po trylikos prekybos sesijų, kurios pasižymėjo nedidele apyvarta, į Varšuvos biržą pagaliau sugrįžo užsienio investuotojai. Tai labai aiškiai pasijautė vakar, kai biržos apyvarta pasiekė 1,6 milijardo zlotų ir brango visos indeksą WIG20 sudarančios akcijos. Pats indeksas pakilo 2,02%.
Be abejo, tam įtaką darė ir pamažu besistabilizuojanti Vengrijos situacija, F. Gyurcsanya vadovaujamos vyriausybės išsilaikymas valdžioje ir prognozuojamas forinto stiprėjimas. Tačiau biržos analitikai atkreipia dėmesį, kad ilgainiui toks investuotojų įkarštis gali atvėsti. Kaip jau ne kartą šioje biržoje yra buvę, po 1-2 dienų staigių akcijų kursų augimų prasideda ilgiau užtrunkantis pelno realizavimo laikotarpis. Didžiausią paklausą vakar turėjo bankininkystės sektoriaus akcijos, banko "PKO BP" akcijos kilo +2,6%. Tokiai paklausai didžiausią įtaką darė analogiškų akcijų kursų staigus augimas Vakarų Europos biržose. Be bankų paklausios buvo žaliavų bendrovių akcijos: KGHM ir PKN Orlen akcijų apyvarta siekė 200 milijonų zlotų.
Labai sėkmingas Varšuvos biržoje buvo Slovakijos IT firmos “Asseco Slovakia” debiutas. Pačią pirmą dieną esant didelei paklausai apyvarta siekė 42,5 milijonų Zl, o akcijų kaina kilo iki 303,5 Zl (+21,4%). Viešo pirminio akcijų siūlymo metu šių akcijų kaina buvo 250 Zl. Firma biržoje debiutavo labai iškilmingai – dalyvavo šios šalies ambasadorius F.Ružička bei Lenkijos Valstybės Iždo ministras V.Jasinskis. “Asseco Slovakia” atėjimu pradedamas užsienio emitentų iš CRE regiono pritraukimas į šią biržą. Pagal biržos strateginius planus Varšuva turėtų tapti regiono finansiniu centru. Rugpjūčio mėnesį joje debiutavo Ukrainos bendrovė “Astarta Holding”. Užsienio bendrovės šioje biržoje pradėjo kotiruoti savo akcijas jau prieš 3 metus. Ministras V.Jasinskis pabrėžė, kad ir jo vadovaujamos ministerijos ir biržos valdybos veiklos prioritetu yra tai, kad Varšuvos birža užimtų pačią geriausią vietą visame regione.
Spalį Varšuvos biržoje debiutuos ir čekų energetikos koncernas ČEZ, kurio kapitalizacija siekia 21 milijardą USD. Tai bus pati didžiausia Varšuvos biržoje kotiruojama bendrovė. Be to, dar šį mėnesį čia laukiama austrų nekilnojamo turto bendrovės “Warimpeks” viešo pirminio akcijų siūlymo (IPO).
Šiais metais į Varšuvos biržą atėjo 22 bendrovės, iki metų pabaigos laukiama dar 14.
Dėmesio vertos buvo ir avalynės gamintojos bendrovės “Gino Rossi” akcijos. Bendrovė informavo, kad už 32 milijonus Zl (mokės pinigais ir savo akcijomis) perka aukštos kokybės drabužių didmeniniu pardavimu užsiimančią bendrovę “Simple Creative Products”. Ši didmeninkė turi nuosavą 28 parduotuvių tinklą Lenkijoje bei 6 prekybos salonus.
Lenkijos bankai “PKO BP” ir ” Pekao SA” nutarė sustiprinti savo įsigytus bankus Ukrainoje, kadangi turi ambicingų planų būti tarp šios šalies bakininkystės lyderių.
“PKO BP” priklausantis “Kredo Bank” pagal aktyvų dydį yra 26-as bankas Ukrainoje. Lenkijos bankas siekia padaryti jį Vakarų Ukrainos bankų lyderiu ir tuo tikslu investuos į 200 mažų filialų atidarymą šiame regione. Šiuo metu “Kredo Bank” turi 72 filialus.
Analitikai teigia, kad Ukrainos bankų rinka gana atsilikusi: negalima atlikti mokėjimų internetu, o kreditinių kortelių plėtra dar tik testavimo stadijoje. “Kredo Bank” klientai jau šiais metais galės daryti atsiskaitymus internetu.
”Pekao SA” valdo banko “UniCredit Ukraina” kontrolinį akcijų paketą, kuris Ukrainos rinkoje užima tik 63 vietą. Lenkai nutarė plėsti šio banko mažmeninės bankininkystė tinklą ir užimti 10% banko paskolų rinkos. 2008 m. planuojama prie “UniCredit Ukraina” prijungti priklausantį tai pačiai “UniCredit” grupei banką “HVB Ukraina”. Iki 2009 m. Ukrainoje turėtų atsidaryti 150 šio banko filialų.
Ukrainoje šiuo metu veikia 140 bankų. Įsigyti banką šioje šalyje nesunku, kadangi yra nemažai norinčiųjų juos parduoti- dauguma bankų vis dar yra vietinių verslininkų nuosavybė. Tik 4 bankai iš pirmojo dešimtuko priklauso užsienio institucijoms. Šios rinkos analitikai pabrėžia, kad Ukrainos ekonomika auga labai sparčiai, tačiau tai nereiškia, kad galima lengvai uždirbti. Nekilnojamo turto kainos, kiti kaštai sparčiai kyla ir vis brangiau kainuoja steigti bankų filialus. Be to, reikia turėti omenyje gana didelius šios šalies korupcijos mastus. Tačiau analitikai mano, kad Ukrainos rinka mažiau rizikinga nei Rusijos, nors politinės rizikos irgi nereikėtų atmesti. Be to, neaišku, ar ši šalis tikrai taps ES nare.
Neseniai Lenkijoje buvo atlikti tyrimai, kurie atskleidė perspektyviausius maisto pramonės sektorius, į kuriuos verta jau dabar investuoti. Pirmauja mėsos perdirbimo įmonės, antroje vietoje pieno perdirbimo, toliau vaisių daržovių perdirbimo įmonės. Tačiau liūdnesnės perspektyvos prognozuojamos cukraus perdirbimo ir duonos produktų gamybos įmonėms.
Šį ketvirtadienį Lenkijos Seimas balsuos, ar bus sutrumpinta šio Seimo kadencija. Galimas variantas, kad Seimas nubalsuos tęsti darbą visą kadenciją, tuomet valdžioje būtų silpna mažumos vyriausybė, remiama vos ne vos suklijuotos koalicijos.
Pagal užsienio žiniasklaidą parengė “Finasta”