Autorius: Finasta, Parašyta: 2010-05-26 11:01.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=9592
Antradienio prekybos sesijos pradžioje smarkiai smukę JAV indeksai dienai baigiantis sugebėjo atgauti didžiąją dalį prarastos vertės. Kaip jau tapo įprasta, akcijų kainų nuosmukis sietinas su nerimu dėl Europos skolų ir jų įtakos pasaulio ekonomikai, o atsigavimas - su jo atslūgimu. Vakarop daugiausia investuotojų dėmesio sulaukė bankų, technologijų ir vartojimo prekių sektorių bendrovės.
Bankų akcijos ėmė brangti po kongreso nario Barnio Franko komentarų - rinkos dalyviai tikisi, kad po jų labiausiai Volstrytui nepatinkanti finansų sektoriaus reguliavimo reformos dalis nebebus priimta. B. Franko nuomone, reikalavimas, kad bankai atskirtų padalinius, užsiimančius išvestinių priemonių taikymu, yra nepriimtinas, tačiau draudimas bankams naudoti savo lėšas rizikingiems sandoriams gali būti priimtas.
Didžiąją mėnesio dalį akcijos pigo, investuotojams nerimaujant dėl Europos skolos krizės. Pigo ir euras - jo ir dolerio santykio pokyčiai kelias dienas buvo pagrindinė naujiena, nustelbdavusi ir geras ekonomines, ir įmonių naujienas. Rinkos dalyviai vis dar nėra tikri, kokią įtaką tai turės rinkoms ir pasaulio ekonomikai.
Baimės matuokliu vadinamas rinkos svyravimų indeksas VIX besibaigiant prekybos sesijai sumažėjo beveik 10 proc. kiek atlėgus investuotojų sukeltam spaudimui parduoti akcijas ir jiems pradėjus domėtis kitais klausimais.
Namų kainos 2010 m. I ketv. mažėjo, nors lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu ir buvo didesnės. S&P Case-Shiller 20-ties miestų namų kainų indeksas per pirmąjį metų ketvirtį smuko 3,2 proc., lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, o lyginant su 2009 m. pirmu ketvirčiu - išaugo 2 proc.
Gegužę vartotojų pasitikėjimas stiprėjo - indeksas padidėjo nuo 57,7 iki 63,3, nors buvo tikimasi, kad augs iki 58,3. Viena priežasčių - apklaustieji tikisi, kad per kelis ateinančius mėnesius atsigaus darbo rinka ir augs pajamos.
Vakarų Europa
Antradienį Vakarų Europos akcijų indeksai toliau pasidavė pastaruoju metu tvyrančioms negatyvioms tendencijoms. Ispanijos bankų priežiūros atstovams prabilus apie šių institucijų nuostolius ir galimą jų sujungimą. Vakarų Europos biržose listinguojamų bankų akcijų kainos vakar smuko 3,9 - 12,8 proc. Euro zonos viešųjų finansų krizės atgarsiai toliau sklando po rinkas, o sumenkus pasitikėjimui dolerių tarpbankinė palūkanų norma ėmė kopti į viršų.
Nors investuotojai šiuo metu yra ne juokais sunerimę dėl euro zonos viešųjų finansų stabilumo ir to kokį atgarsį šios problemos gali sukelti, makroekonominiai rodikliai toliau rodo gerėjančią ūkio padėtį. Euro zonos nauji pramonės užsakymai per kovo mėnesį išaugo 5,2 proc., ekonomistai prognozavo juos didėsiant kukliau -2,5 proc. Pigesnis euras paskatino euro zonos gamintojų pardavimus užsienio rinkose ir šį kovą padaugėjo kapitalinių gėrybių, tokių kaip įrengimai, užsakymų.
Geresnis nei anksčiau apskaičiuota pasirodė D.Britanijos 2010 m. I ketv. BVP. Šalies ekonomika per ketvirtį paaugo 0,3 proc., pirmasis įvertis rodė BVP augus 0,2 proc. Investicijos ir privatus vartojimas pasirodė geriau nei buvo tikėtasi. Investicijos dėl didėjusios gamybos I ketv. padidėjo 1,5 proc., o buvo prognozuotas 0,3 proc. sumažėjimas. Kaip ir euro zonoje, tačiau jau gerokai anksčiau, D.Britanijos
gamybą skatino nusilpęs svaras dėl kurio pasidarė lengviau eksportuoti D.Britanijoje pagamintas prekes.
Azija
Pabrangus naftai ir variui bei susilpnėjus jenai, pirmąsyk šešių dienų bėgyje šoktelėjo Nikkei 225 Stock Average indeksas. JAV Federalinių rezervų sistemos vadovas Benas Bernankė, šiandien kalbėdamas Japonijos centriniame banke pareiškė, kad centriniai bankai stiprindami finansų sistemos reguliavimą turi siekti išvengti finansinių krizių ateityje bei išlikti laisvi nuo politinio spaudimo. Jis taip pat paminėjo, kad centriniai bankai turėtų nekeisti siekio išlaikyti 2 proc. infliacijos lygį.
Japonijos banko valdyba išreiškė nuomonę, kad centrinis bankas neturėtų perdėm įsitraukti skatindamas skolinimą ir ekonominį augimą. Toks pareiškimas rodo nerimą dėl banko politikos, kuriam stengiantis kovoti su defliacija, pastaroji vis dar išlieka, nepaisant to, kad bazinė palūkanų norma yra artima nuliui, o centrinis bankas yra pasiūlęs paskolinti komerciniams bankams 20 trln. jenų.
Baltijos šalys
Nedarbo lygis Lietuvoje I ketv. išaugo iki 18,1 proc., 2009 metų IV ketv. jis siekė 15,6 proc. Nors ekonomikos nuosmukio tempai mažėja, padėtis darbo rinkoje kol kas rodo prastą ūkio padėtį, kai darbdaviams dėl bankrotų ar silpstančių pardavimų tenka atsisakyti daugiau darbuotojų. Nedarbo didėjimas nesudaro prielaidų ir stipriai vidaus paklausai, tad Lietuvos ekonomikos atsigavimas, realiausia, prasidės nuo eksportuojančiųjų sektorių.
Vidurio ir Rytų Europa
Rusijos akcijų indeksai trečiadienį smuko daugiau kaip 5,5 proc. Trečiadienį po Rusijos biržų uždarymo JAV indeksai išaugo apie 2 proc., o nafta pabrango, todėl šiandien išorinis fonas prieš prasidedant prekybai Rusijoje yra teigiamas ir tikėtina, kad bent jau sesijos pradžioje matysime teigiamą šalies akcijų indeksų pokytį.
Lenkijos centrinis bankas nepakeitė bazinės palūkanų normos (BPN) jau vienuoliktą mėnesį iš eilės. Tai leidžia tikėtis, kad artimiausiu metu infliacija mažės net jei ir zlotas nusilptų. Toks sprendimas rodo, kad šalies centrinis bankas stengiasi subalansuoti tikimybę, kad infliacija viršys toleruojamą ribą ir siekį skatinti ekonomikos atsigavimą. Po tokio sprendimo zlotas pigo net apie 1,4 proc.
Nepaisant prognozes viršijančio biudžeto deficito, Bulgarija šiemet neketina parduoti euroobligacijų. Finansų ministerija biudžeto deficitą ketina dengti panaudodama 6 mlrd. levų iš rezervuose sukauptų lėšų ir pasiskolindama 800 mln. levų iš komercinių bankų.
Viešojoje erdvėje pasigirstant įvairių komentarų dėl Tarptautinio valiutos fondo vizito į Ukrainą, pats fondas pareiškė, kad šiuo metu nėra suplanuota misijos į Ukrainą.
Žaliavos
Antradienį šviesiosios „WTI" naftos ateities sandorių kaina „NYMEX" biržoje smuko 2 proc., bet reiktų pastebėti, kad žemiausią tašką naftos kaina pasiekė dienos viduryje, o vakare ėmė greitai kopti aukštyn. Pirmos dienos pusės nuosmukį lėmė stiprėjęs JAV doleris svarbiausių valiutų atžvilgiu bei tolesnis prastų naujienų, susijusių su euro zonos finansais, srautas. Vakare paskelbti Amerikos naftos instituto duomenys, kad benzino atsargos JAV per praėjusią savaitę smuko 3,2 mln. barelių, suteikė nemažą optimizmo pliūpsnį rinkos dalyvių gretose, nes tai yra vienas iš ženklų, kad vasaros sezonas, kai išauga benzino suvartojimas, gali būti ne toks silpnas kaip prognozuota. Be to, pagaliau sumažėjo žaliavinės naftos atsargos Kušinge (angl. Cushing). Tiesa, šie duomenys nėra oficialūs, tad patvirtinimo nekantriai rinkos dalyviai lauks vakare. Beje, vakar OPEC atstovai dar kartą pakartojo, kad artimiausiu metu jie neplanuoja imtis aktyvių priemonių, stabdant naftos kainos kritimą, išskyrus raginimą nares tvirčiau laikytis joms nustatytų naftos gavybos kvotų.
Vario kaina Londono metalų biržoje vakar smuko 2,6 proc. , o tam daugiausia įtakos turėjo sustiprėjęs JAV doleris kitų valiutų atžvilgiu bei neigiamos nuotaikos finansų rinkose pirmąją dienos pusę. Tiesa, padėtis pasaulinėje vario rinkoje išlieka pakankamai nebloga dėl besitęsiančio stipraus Kinijos metalų pirkimo, kuris sugeba sugerti perteklinę vario pasiūlą. Vienas iš įrodymų, kad vario gaminių paklausa yra atsigavusi, gali būti Japonijos vario produktų gamybos balandžio mėn. duomenys, rodantys, kad gamyba praėjusį mėn. išaugo 67 proc., lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Beje, vario atsargos Londono metalų biržoje išlaiko smukimo tendenciją.