versija spausdinimui
(3)
Finansinės pagalbos mechanizmas, skirtas euro zonos šalims, kurio vertė siekia 750 mlrd. eurų, padės Europai laimėti laiko, tačiau ilgalaikės problemos, kurios yra dėl to, kad daugelis Europos sąjungos šalių gyvena gerokai ne pagal pajamas, nebus išspręstos – šiandien rašo Financial Times.
„Valstybių viešųjų finansų deficitai yra nekontroliuojami, taip pat pastebimai auga viešojo sektoriaus skolos. Jeigu Europos sąjungos šalys nepasinaudos galimybę imti kontroliuoti savo išlaidas, bei neims jų mažinti, tai finansų rinkų dalyviai vėl ims nerimauti. Deja, tačiau Europos rinkėjai ir politikai tiesiog nėra pasirengia tam, kas jų laukia, t.y. diržų veržimuisi“ – mano Financial Times žurnalistas Gideon Rachman.
Jo nuomone, Graikijos krizė, tai ypatingas platesnės Europos problemos pavyzdys, t.y. gyvenimas ne pagal pajamas. Italijos viešoji skola šiuo metu siekia net 115 procentų šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Didžiosios Britanijos metinis biudžeto deficitas siekia dvylika procentų šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Prancūzijos biudžetas paskutinį kart buvo subalansuotas prieš trisdešimt metų, netgi Vokiečiai nesugeba išlaikyti ne deficitinio biudžeto.
„Jeigu Europos sąjungos piliečiai dabar nepritars išlaidų mažinimui ir taupymui, tai jie ateityje susidurs su kai kuo daug labiau šokiruojančiu, t.y. šalių nemokumu ir bankų bankrotais. Atradimas, kad Pietų Europos šalys, o gal net ir Šiaurės Europos šalys, gali susidurti su finansine siena, bus labai didelis šokas“ – perspėja Gideon Rachman.
Minimas Financial Times žurnalistas baiminasi, kad po finansinės pagalbos įsiskolinusioms euro zonos šalims paketo sukūrimo, Europos sąjungoje gali su laiku padidėti politinė įtampa. Graikai jau šiuo metu skundžiasi, kad jie prarado suverenitetą, tuo tarpu vokiečiai piktinasi dėl išlaidų susijusių su pagalbos paketu.
Kitas Financial Times žurnalistas Wolfgang Munchau mano, kad finansinės pagalbos paketas, kuris yra skirtas Graikijai ir gali būti suteiktas kitoms su finansinėmis problemomis susidūrusioms šalims, nepadės išspręsti esminių problemų.
„Kokiu būdu garantuotos paskolos gali padėti išspręsti per didelio įsiskolinimo problemą?“ – retoriškai paklausė jis.
Šis paketas padėjo išsaugoti euro zoną, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje šio paketo nauda priklausys tiesiogiai nuo to, ar Ispanija ir Portugalija reformuos savo darbo rinką, sutvarkys bankinį sektorių, bei ar padidins savo šalių produktyvumą ir ar paspartins fiskalines reformas, - reziumuoja Financial Times žurnalistas Wolfgang Munchau.
„Valstybių viešųjų finansų deficitai yra nekontroliuojami, taip pat pastebimai auga viešojo sektoriaus skolos. Jeigu Europos sąjungos šalys nepasinaudos galimybę imti kontroliuoti savo išlaidas, bei neims jų mažinti, tai finansų rinkų dalyviai vėl ims nerimauti. Deja, tačiau Europos rinkėjai ir politikai tiesiog nėra pasirengia tam, kas jų laukia, t.y. diržų veržimuisi“ – mano Financial Times žurnalistas Gideon Rachman.
Jo nuomone, Graikijos krizė, tai ypatingas platesnės Europos problemos pavyzdys, t.y. gyvenimas ne pagal pajamas. Italijos viešoji skola šiuo metu siekia net 115 procentų šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Didžiosios Britanijos metinis biudžeto deficitas siekia dvylika procentų šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Prancūzijos biudžetas paskutinį kart buvo subalansuotas prieš trisdešimt metų, netgi Vokiečiai nesugeba išlaikyti ne deficitinio biudžeto.
„Jeigu Europos sąjungos piliečiai dabar nepritars išlaidų mažinimui ir taupymui, tai jie ateityje susidurs su kai kuo daug labiau šokiruojančiu, t.y. šalių nemokumu ir bankų bankrotais. Atradimas, kad Pietų Europos šalys, o gal net ir Šiaurės Europos šalys, gali susidurti su finansine siena, bus labai didelis šokas“ – perspėja Gideon Rachman.
Minimas Financial Times žurnalistas baiminasi, kad po finansinės pagalbos įsiskolinusioms euro zonos šalims paketo sukūrimo, Europos sąjungoje gali su laiku padidėti politinė įtampa. Graikai jau šiuo metu skundžiasi, kad jie prarado suverenitetą, tuo tarpu vokiečiai piktinasi dėl išlaidų susijusių su pagalbos paketu.
Kitas Financial Times žurnalistas Wolfgang Munchau mano, kad finansinės pagalbos paketas, kuris yra skirtas Graikijai ir gali būti suteiktas kitoms su finansinėmis problemomis susidūrusioms šalims, nepadės išspręsti esminių problemų.
„Kokiu būdu garantuotos paskolos gali padėti išspręsti per didelio įsiskolinimo problemą?“ – retoriškai paklausė jis.
Šis paketas padėjo išsaugoti euro zoną, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje šio paketo nauda priklausys tiesiogiai nuo to, ar Ispanija ir Portugalija reformuos savo darbo rinką, sutvarkys bankinį sektorių, bei ar padidins savo šalių produktyvumą ir ar paspartins fiskalines reformas, - reziumuoja Financial Times žurnalistas Wolfgang Munchau.