Autorius: Finasta, Parašyta: 2010-05-11 10:56.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=9512
JAV akcijos „šuoliavo" aukštyn Europos Sąjungos vadovybei patvirtinus beveik 1 trilijono dydžio pagalbos planą Graikijai siekiant spręsti susidariusią skolos krizę ir stabilizuoti eurą. S&P ir Dow Jones indeksų dienos prieaugis buvo didžiausias nuo 2009 m. kovo, o Nasdaq -nuo 2008 m. lapkričio. Akcijos brango, euras stiprėjo JAV dolerio atžvilgiu, doleris - jenos. Obligacijų kainos mažėjo investuotojams traukiantis iš saugesnėmis laikomų turto rūšių ir prisiimant didesnę riziką.
Baimės indeksu vadinamas indeksas praėjusią savaitę pasiekė 13 mėn, didžiausią tašką, bet jau pirmadienį jo vertė smuko net 30 proc. investuotojams lengviau atsikvėpus po paskelbto Graikijos gelbėjimo plano. Vis tik tokie dideli rinkos svyravimai rodo, kad investuotojai nėra tikri, kaip reiktų vertinti pastarojo meto įvykius, įskaitant ir naftos išsiliejimą Meksikos įlankoje bei kaltinimus „Goldman Sachs". Investuotojai netgi nebevertina ekonomikos naujienų ir įmonių pelnų, o vien tik kasdien pasirodančias naujienas - tai irgi rodo, kad rinkos judesius nuspėti sunku.
Tarp labiausiai brangusių akcijų buvo „Boeing", „United Technologies", „IBM", „Hewlett-Packard", taip pat praėjusią savaitę minėtos įmonės „3M" ir „Procter & Gamble".
Su nekilnojamojo turto paskolomis dirbanti „Fannie Mae" paprašė dar 8,4 mlrd. JAV dolerių pagalbos iš federalinės vyriausybės. Ši įmonė jau skolinga vyriausybei 76,2 mlrd. dolerių, kuriuos gavo 2008 m. rudenį, krizės įkarštyje.
Vakarų Europa
Europos akcijos antradienį sparčiai brango - tai didžiausias vienos dienos prieaugis per 17 mėnesių dėl priimto sprendimo beveik 1 trilijono JAV dolerių vertės paskolos Graikijai paketo. Trejus metus truksianti programa apims ir vyriausybines paskolas, stabilizacijos programos plėtrą ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbą. 16 euro zonos narių suteiks Graikijai bendrą 570 mlrd. JAV dolerių vertės paskolą. Europos Komisija suteiks dar 76 mlrd. dolerių iš jau esančio stabilizacijos fondo, o TVF skirs mažiausiai 284 mlrd. dolerių. Europos Centrinis bankas (ECB) taip pat pareiškė pirksiąs vyriausybės ir įmonių išleistas obligacijas. Buvo skelbiama, kad pirmadienį ECB jau pradėjo supirkinėti euro zonos vyriausybių obligacijas, nors detalės ir nepateikiamos. Manoma, kad tokie žingsniai ir susidariusi situacija lems, kad pasaulio centriniai bankai ilgiau nedidins bazinių palūkanų normų.
Anglijos centrinis bankas po rinkimų šalyje tęs ekonomikos skatinimo planą. Bankas tebelaiko 200 mlrd. svarų vertės obligacijas. Bankas taip pat ketvirtas mėnuo iš eilės nekeitė rekordiškai mažų 0,5 proc. dydžio bazinių palūkanų normų.
Vokietijos pramonės produkcijos indeksas kovą augo daugiau nei tikėjosi ekonomistai, daugiausia dėl statybų pramonės rezultatų.
„BNP Paribas" banko akcijos brango 21 proc., „Deutsche Bank" -13 proc., Belgijos „Dexia" - 17 proc., „Irish Banks" - 24 proc. Bankų akcijos brango visoje Europoje, o bendras jų augimas vakar siekė 14 proc.
Azija
Japonijos vyriausybės vertybiniai popieriai pigo trečią dieną iš eilės. Priešinga kryptimi judėjo akcijų kainos. Nikkei 225 Stock Average buvo pašokęs 0,5 proc. Taip pat sustiprėjo ir Japonijos valiuta. Nukritus 10 metų trukmės vyriausybės obligacijų kainai, jų pajamingumas pasiekė 1,31 proc. Japonijos Finansų ministerija šiandien platina naują 10 metų trukmės 2,2 mlrd. jenų dydžio obligacijų emisiją. O Japonijos bankas, per pastarąsias pora dienų skubiai įliejęs į finansų sistemą 4 trilijonus jenų, susilaiko nuo tolesnių injekcijų.
Paskelbti Kinijos statistikos duomenys neramina dėl infliacinių procesų. Balandį metinė Kinijos infliacija pasiekė 2,8 proc. (kovą - 2,4 proc.) ir buvo sparčiausia per pastaruosius pusantrų metų. Nekilnojamo turto kainos 70 šalies miestų per metus šoktelėjo 12,8 proc. - tai didžiausias prieaugis nuo 2005 m. Be to, Centrinio banko duomenys, rodantys, kad išduota 774 mlrd. juanių naujų paskolų, buvo didesni nei tikėjosi analitikai. Siekdama suvaldyti galimo ekonomikos perkaitimo grėsmę, Kinija gali griežtinti monetarinę politiką ir aktyviau stabdyti skolinimąsi, o tai neigiamai veiktų ekonomikos augimą. Reaguodami į tokias perspektyvas akcijų indeksai pasuko žemyn.
Vidurio ir Rytų Europa
Ukrainos centrinis bankas, atsižvelgdamas į mažėjančią infliaciją, nuo 12,5 proc. iki 11,5 proc. sumažino vienos nakties palūkanų normas. Metinė infliacija balandį sumažėjo iki 9,7 proc. Dar kovą ji siekė 11 proc.
Tarptautinio valiutos fondo atstovas pareiškė, kad Rumunija šiais metais gali susidurti su dideliais iššūkiais, įskaitant ir tikėtiną ekonomikos susitraukimą. Šalis siekia sumažinti išlaidas atlyginimams bei pensijoms. Jei bus įvykdytos sutartos sąlygos, fondas suteiks Rumunijai 850 mln. eurų paskolą.
Nedarbo lygis Čekijoje balandį sumažėjo 0,5 proc. punkto iki 9,2 proc., kaip ir tikėjosi rinkos dalyviai. Šiuo metu į vieną darbo vietą pretenduoja vidutiniškai 16,4 darbuotojo. „Eurostat" duomenimis, visoje Europos Sąjungoje kovo mėnesį nedarbo lygis siekė 10 proc., o Čekijoje - 8,1 proc. Čekijos infliacijos lygis balandį buvo didžiausias per dešimt mėnesių dėl didesnių nei laukta kuro kainų. Infliacijos lygis siekė 1,1 proc. ir buvo didesnis nei ankstesnį mėnesį (0,7 proc.).
Turkijos pramonės gamybos apimtis kovo mėnesį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo 21,1 proc. Rinkos dalyviai tikėjosi, kad pramonės gamyba augs 20 proc. Pramonės gamyba augo dėl į eksportą orientuotų sektorių, tokių kaip motorinių transporto priemonių (56,8 proc.), tekstilės (25,4 proc.), chemijos (22,6 proc.), įrengimų gamybos (39,5 proc.), plastmasės pramonė (32,4 proc.) ir elektroninių įrenginių gamybos (68,2 proc.) augimo.
Automobilių importas į Rusiją sausio-kovo mėnesiais palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus smuko 63,5 proc. Eksportas sumažėjo 31,5 proc. Statistiniai automobilių importo-eksporto duomenys atspindi silpną Rusijos vidaus vartojimą ir bendrą pasaulio automobilių pramonės nuosmukį.
Žaliavos
Šiemet auksas pabrangęs 9,7 proc., tačiau investuotojai neapsisprendžia dėl tolesnių perspektyvų. Pasigirsta vis daugiau balsų, kad dabartiniam kainos lygiui fundamentalių priežasčių vargu ar pakanka, tačiau kiti svarsto, kad neramumai finansų rinkose ir toliau palaikys tauriojo metalo paklausą. Palūkanų didinimas, t.y. monetarinės politikos griežtinimas, panašu nusikelia dar vėlesniam laikui, o tai palanku auksui. Apie paklausos stiprumą byloja ir didžiausio biržose prekiaujamo aukso fondo „SPDR Gold Trust" turimo aukso pokyčiai. Vakar fondo atsargos padidėjo iki rekordinių 1192,15 tonų.
Investuotojams baiminantis, kad 1 trln. JAV dolerių nepadės įveikti Europos regione įsisiūbuojančios užsienio skolos krizės, žaliavinės naftos kaina antradienį ryte smuko žemiau 77 dolerių už barelį.