versija spausdinimui
(1)
JAV pirmadienio prekybos metu akcijos brango, o indeksas DowJones pirmą kartą šiais metais viršijo 11 tūkst. punktų ribą. Taip investuotojai pasitiko žinią, kad Europos lyderiai skolina Graikijai - tai reiškia, kad baimės dėl šalies nemokumo grėsmės mažėja. Tiesa, akcijų kainų kilimas nebuvo didelis, investuotojams belaukiant įmonių ketvirčio rezultatų.
Pasibaigus prekybai aliuminio gamintoja „Alcoa" paskelbė, kad jos pelnas akcijai 2010 m. I ketv. siekė 10 centų, palyginus su 59 centų nuostoliu tuo pačiu praėjusiu metų laikotarpiu. |monės rezultatai atitiko analitikų lūkesčius.
Tikimasi, kad pirmojo ketvirčio pelnai augo vidutiniškai 37 proc., lyginant su pirmuoju praėjusių metų ketvirčiu, o pajamų augimas galėtų siekti 10 proc. Augimas būtų nulemtas ekonomikos atsigavimo. Tokie lūkesčiai yra gana dideli, tad galima tikėtis ir investuotojų nusivylimo, jiems nepasiteisinus. Daugiausia prie bendro pelno ir pajamų augimo, kaip tikimasi, prisidėtų finansų, žaliavų ir vartojimo prekių sektoriaus įmonės, prie kurių priskiriamos ir automobilių gamintojos bei mažmeninės prekybos įmonės. Antradienį rezultatus skelbs „Intel", „Google", „JPMorgan Chase" ir „Bank of America".
Nors daug ekonomistų mano, kad recesija jau baigėsi, tie, kurie atsakingi už verslo ciklų pokyčių įvardijimą, dar nėra tuo tikri. Pirmadienį Nacionalinis ekonominių tyrimų biuras teigė, kad dar per anksti nustatyti, ar recesija, prasidėjusi 2007 m. gruodį, jau baigėsi. Kol yra taip vadinamos „dvigubos recesijos" tikimybė, tol vengiama skelbti recesijos pabaigą.
Iždo obligacijų kainos kilo, o 10 m. trukmės obligacijų pajamingumas sumažėjo nuo 3,88 proc. iki 3,85 proc.
Vakarų Europa
Akcijos Vakarų Europoje šiek tiek pakilo, tačiau kainų augimas nebuvo įspūdingas. Rinkose vakar vyravo daugiau pasitikėjimo, kai euro zonos finansų ministrai savaitgalį nusprendė Graikijai suteikti 30 mlrd. eurų paskolą. Dar 15 mlrd. eurų šaliai paskolinti sutiko Tarptautinis valiutos fondas (^F). Paskola būtų suteikta žemesnėmis nei rinkos palūkanomis, tačiau dar nėra visiškai aišku, ar Graikija pasinaudos šiomis lėšomis. Veikiausiai vis tiek bus siekiama skolintis finansų rinkose ir tik kraštutiniu atveju kreipiamasi į euro zoną ar TVF.
Reaguodamos į žinią apie Graikijai suteiktą paskolą vakar 0,62,3 proc. kilo didžiųjų komercinių bankų - „Barclays", „HSBC", „Societe Generale", „BNP Paribas" ir „Deutsche Bank" - akcijų kainos. Graikijos bankų akcijų kainos vakar pakilo 5,7 proc. Panašu, kad ir artimiausiu metu debatai dėl Graikijos valdžios skolos ir toliau liks karšta tema diskusijoms, o akcijų rinkos dar gali svyruoti dėl palankių ar nepalankių ekonominių naujienų iš šios srities.
Azija
Japonijos gamintojų kainos kovo mažėjo lėčiausiu tempu per 14 mėnesių daugiausia dėl didesnių žaliavų kainų. Kainos, kurias įmonės moka už žaliavas ir nebaigtas gaminti prekes, buvo 1,3 proc. mažesnės nei ankstesniais metais (palyginus su 1,6 proc. mažesnėmis kainomis ankstesnį mėnesį). Japonijos akcijų biržos indeksas smuko pirmą kartą per tris dienas dėl sustiprėjusios jenos, nes stipresnė jena siejama su mažesniais eksportuojančių įmonių pelnais. Pasak vietos analitikų, dauguma investuotojų mano, kad atėjo laikas kainų korekcijai ir dėl bet kokių prastų žinių gali pradėti fiksuoti pelnus.
Baltijos šalys
Vartotojų kainos Latvijoje per kovo mėnesį paaugo 0,5 proc. lyginant su vasariu. Jau šeštą mėnesį iš eilės Latvijoje registruojama metinė defliacija, kuri kovą siekė 3,9 proc. Vidutinė metinė infliacija dėl vis dar didelės metinės infliacijos 2009 metų pavasarį laikėsi teigiamoje teritorijoje ir buvo lygi 0,4 proc. Kaip ir Lietuvoje ar Estijoje Latvijoje vartotojų kainos per kovą ūgtelėjo pastebimiau nei kad ankstesniais mėnesiais. Kaip ir penktadienį skelbtą Lietuvos vartotojų kainų indeksą (VKI) Latvijos VKI kilstelėjo sezoniškai brangę vaisiai ir daržovės, naujo sezono drabužių ir avalynės kolekcijų kainos, o taip pat - kuro kainos.
Manome, kad prielaidos defliacinėms tendencijoms Latvijos ekonomikoje ir toliau turėtų išlikti dėl prastos padėties darbo rinkoje ir sumažėjusio darbo užmokesčio. Dabartinį kainų šuolį vertintume kaip sąlygotą iš esmės sezoninių veiksnių, nors brangstančio kuro faktorius taip pat kol kas išlieka. Nepalankios aplinkybės kainoms augti Latvijoje (kaip ir Estijoje ir Lietuvoje) šiemet dar gali išsilaikyti, o 2010 metais gali būti registruota ir vidutinė metinė defliacija.
Žaliavos
Pirmadienį šviesiosios „WTI" naftos kaina „NYMEX" biržoje smuko ketvirtą dieną iš eilės. Normalu, kad po staigaus naftos šuolio iki 87 JAV dolerių už barelį investuotojai pradėjo nusiiminėti uždirbtus pelnus ir taip verčia kainą judėti žemyn. Be to, vakar „WTI" ir „Brent" žaliavinės naftos kainos skirtumas tapo neigiamas, o taip būna pakankamai retai, nes „WTI" naftos kokybė yra geresnė už „Brent" ir ji paprastai kainuoja daugiau. Tokia vakar susidariusi situacija gali būti paaiškinta tuo, kad padėtis JAV naftos rinkoje yra silpnesnė nei pasaulinėje rinkoje dėl vis besikaupiančių „WTI" naftos atsargų JAV. Beje, rinkoje tikimasi, kad praėjusią savaitę naftos atsargos JAV vėl išaugo, o tai neigiamai prisideda prie rinkos dalyvių lūkesčių. Kiek džiugiau vakar nuteikė Kinijos žaliavinės naftos importo kovo mėn. duomenys, parodę 29 proc. metinį importo išaugimą ir patvirtinę spartų naftos paklausos augimą šioje šalyje.
Aukso kaina vakar prekybos pradžioje priartėjusi prie 1170 JAV dolerių už Trojos unciją vėliau smuko 15 JAV dolerių, padidėjus metalo pardavėjų aktyvumui ir jiems pradėjus fiksuoti uždirbtus pelnus. Be to, paskelbimas apie galimą ES paskolos suteikimą Graikijai nuramino saugumo ieškančius investuotojus. Didžiausio pasaulyje biržoje prekiaujamo aukso fondo „SPDR Gold Trust" turimas aukso kiekis vakar liko nepakitęs, tačiau penktadienį jis išaugo iki rekordinio 1141 tonų kiekio, o tai tik parodo, kad pastaruoju metu susidomėjimas investiciniu auksu buvo labai išaugęs. Artimiausiomis dienomis sunku tikėtis aukso brangimo, toliau investuotojams fiksuojant pasiektus pelnus. Reiktų dar pastebėti, kad „Goldman Sachs" vakar stipriai sumažino vidutinės aukso kainos prognozę 2010 m. iki 1165 JAV dolerių už Trojos unciją.
Vario kaina Londono metalų biržoje vakar krito 0,3 proc., nors rinkoje pranešimas apie kovo mėn. vėl spurtavusį Kinijos vario importą nustebino daugelį investuotojų. Kinija kovo mėn. importavo 456,2 tūkst. tonų vario arba 22 proc. daugiau nei prieš metus ir 42 proc. daugiau nei vasario mėn. Tokie importo kiekiai paliudija, kad Kinija vis dar didina ir taip milžinišką savo įtaką pasauliniame vario balanse. Visgi investuotojai dar nėra tiek drąsūs rinkoje ir kol kas bijo leisti vario kainai kilti aukščiau 8000 JAV dolerių už toną.
Pasibaigus prekybai aliuminio gamintoja „Alcoa" paskelbė, kad jos pelnas akcijai 2010 m. I ketv. siekė 10 centų, palyginus su 59 centų nuostoliu tuo pačiu praėjusiu metų laikotarpiu. |monės rezultatai atitiko analitikų lūkesčius.
Tikimasi, kad pirmojo ketvirčio pelnai augo vidutiniškai 37 proc., lyginant su pirmuoju praėjusių metų ketvirčiu, o pajamų augimas galėtų siekti 10 proc. Augimas būtų nulemtas ekonomikos atsigavimo. Tokie lūkesčiai yra gana dideli, tad galima tikėtis ir investuotojų nusivylimo, jiems nepasiteisinus. Daugiausia prie bendro pelno ir pajamų augimo, kaip tikimasi, prisidėtų finansų, žaliavų ir vartojimo prekių sektoriaus įmonės, prie kurių priskiriamos ir automobilių gamintojos bei mažmeninės prekybos įmonės. Antradienį rezultatus skelbs „Intel", „Google", „JPMorgan Chase" ir „Bank of America".
Nors daug ekonomistų mano, kad recesija jau baigėsi, tie, kurie atsakingi už verslo ciklų pokyčių įvardijimą, dar nėra tuo tikri. Pirmadienį Nacionalinis ekonominių tyrimų biuras teigė, kad dar per anksti nustatyti, ar recesija, prasidėjusi 2007 m. gruodį, jau baigėsi. Kol yra taip vadinamos „dvigubos recesijos" tikimybė, tol vengiama skelbti recesijos pabaigą.
Iždo obligacijų kainos kilo, o 10 m. trukmės obligacijų pajamingumas sumažėjo nuo 3,88 proc. iki 3,85 proc.
Vakarų Europa
Akcijos Vakarų Europoje šiek tiek pakilo, tačiau kainų augimas nebuvo įspūdingas. Rinkose vakar vyravo daugiau pasitikėjimo, kai euro zonos finansų ministrai savaitgalį nusprendė Graikijai suteikti 30 mlrd. eurų paskolą. Dar 15 mlrd. eurų šaliai paskolinti sutiko Tarptautinis valiutos fondas (^F). Paskola būtų suteikta žemesnėmis nei rinkos palūkanomis, tačiau dar nėra visiškai aišku, ar Graikija pasinaudos šiomis lėšomis. Veikiausiai vis tiek bus siekiama skolintis finansų rinkose ir tik kraštutiniu atveju kreipiamasi į euro zoną ar TVF.
Reaguodamos į žinią apie Graikijai suteiktą paskolą vakar 0,62,3 proc. kilo didžiųjų komercinių bankų - „Barclays", „HSBC", „Societe Generale", „BNP Paribas" ir „Deutsche Bank" - akcijų kainos. Graikijos bankų akcijų kainos vakar pakilo 5,7 proc. Panašu, kad ir artimiausiu metu debatai dėl Graikijos valdžios skolos ir toliau liks karšta tema diskusijoms, o akcijų rinkos dar gali svyruoti dėl palankių ar nepalankių ekonominių naujienų iš šios srities.
Azija
Japonijos gamintojų kainos kovo mažėjo lėčiausiu tempu per 14 mėnesių daugiausia dėl didesnių žaliavų kainų. Kainos, kurias įmonės moka už žaliavas ir nebaigtas gaminti prekes, buvo 1,3 proc. mažesnės nei ankstesniais metais (palyginus su 1,6 proc. mažesnėmis kainomis ankstesnį mėnesį). Japonijos akcijų biržos indeksas smuko pirmą kartą per tris dienas dėl sustiprėjusios jenos, nes stipresnė jena siejama su mažesniais eksportuojančių įmonių pelnais. Pasak vietos analitikų, dauguma investuotojų mano, kad atėjo laikas kainų korekcijai ir dėl bet kokių prastų žinių gali pradėti fiksuoti pelnus.
Baltijos šalys
Vartotojų kainos Latvijoje per kovo mėnesį paaugo 0,5 proc. lyginant su vasariu. Jau šeštą mėnesį iš eilės Latvijoje registruojama metinė defliacija, kuri kovą siekė 3,9 proc. Vidutinė metinė infliacija dėl vis dar didelės metinės infliacijos 2009 metų pavasarį laikėsi teigiamoje teritorijoje ir buvo lygi 0,4 proc. Kaip ir Lietuvoje ar Estijoje Latvijoje vartotojų kainos per kovą ūgtelėjo pastebimiau nei kad ankstesniais mėnesiais. Kaip ir penktadienį skelbtą Lietuvos vartotojų kainų indeksą (VKI) Latvijos VKI kilstelėjo sezoniškai brangę vaisiai ir daržovės, naujo sezono drabužių ir avalynės kolekcijų kainos, o taip pat - kuro kainos.
Manome, kad prielaidos defliacinėms tendencijoms Latvijos ekonomikoje ir toliau turėtų išlikti dėl prastos padėties darbo rinkoje ir sumažėjusio darbo užmokesčio. Dabartinį kainų šuolį vertintume kaip sąlygotą iš esmės sezoninių veiksnių, nors brangstančio kuro faktorius taip pat kol kas išlieka. Nepalankios aplinkybės kainoms augti Latvijoje (kaip ir Estijoje ir Lietuvoje) šiemet dar gali išsilaikyti, o 2010 metais gali būti registruota ir vidutinė metinė defliacija.
Žaliavos
Pirmadienį šviesiosios „WTI" naftos kaina „NYMEX" biržoje smuko ketvirtą dieną iš eilės. Normalu, kad po staigaus naftos šuolio iki 87 JAV dolerių už barelį investuotojai pradėjo nusiiminėti uždirbtus pelnus ir taip verčia kainą judėti žemyn. Be to, vakar „WTI" ir „Brent" žaliavinės naftos kainos skirtumas tapo neigiamas, o taip būna pakankamai retai, nes „WTI" naftos kokybė yra geresnė už „Brent" ir ji paprastai kainuoja daugiau. Tokia vakar susidariusi situacija gali būti paaiškinta tuo, kad padėtis JAV naftos rinkoje yra silpnesnė nei pasaulinėje rinkoje dėl vis besikaupiančių „WTI" naftos atsargų JAV. Beje, rinkoje tikimasi, kad praėjusią savaitę naftos atsargos JAV vėl išaugo, o tai neigiamai prisideda prie rinkos dalyvių lūkesčių. Kiek džiugiau vakar nuteikė Kinijos žaliavinės naftos importo kovo mėn. duomenys, parodę 29 proc. metinį importo išaugimą ir patvirtinę spartų naftos paklausos augimą šioje šalyje.
Aukso kaina vakar prekybos pradžioje priartėjusi prie 1170 JAV dolerių už Trojos unciją vėliau smuko 15 JAV dolerių, padidėjus metalo pardavėjų aktyvumui ir jiems pradėjus fiksuoti uždirbtus pelnus. Be to, paskelbimas apie galimą ES paskolos suteikimą Graikijai nuramino saugumo ieškančius investuotojus. Didžiausio pasaulyje biržoje prekiaujamo aukso fondo „SPDR Gold Trust" turimas aukso kiekis vakar liko nepakitęs, tačiau penktadienį jis išaugo iki rekordinio 1141 tonų kiekio, o tai tik parodo, kad pastaruoju metu susidomėjimas investiciniu auksu buvo labai išaugęs. Artimiausiomis dienomis sunku tikėtis aukso brangimo, toliau investuotojams fiksuojant pasiektus pelnus. Reiktų dar pastebėti, kad „Goldman Sachs" vakar stipriai sumažino vidutinės aukso kainos prognozę 2010 m. iki 1165 JAV dolerių už Trojos unciją.
Vario kaina Londono metalų biržoje vakar krito 0,3 proc., nors rinkoje pranešimas apie kovo mėn. vėl spurtavusį Kinijos vario importą nustebino daugelį investuotojų. Kinija kovo mėn. importavo 456,2 tūkst. tonų vario arba 22 proc. daugiau nei prieš metus ir 42 proc. daugiau nei vasario mėn. Tokie importo kiekiai paliudija, kad Kinija vis dar didina ir taip milžinišką savo įtaką pasauliniame vario balanse. Visgi investuotojai dar nėra tiek drąsūs rinkoje ir kol kas bijo leisti vario kainai kilti aukščiau 8000 JAV dolerių už toną.