versija spausdinimui
(0)
Dvi didžiausios Amerikiečių kreditorės Kinija ir Japonija, kurios turi įsigijusios daugiausiai Amerikos valstybinių obligacijų, per šių metų sausio mėnesį ir toliau mažino jų kiekį savo užsienio rezervuose. Tuo tarpu minimą mėnesį paklausa Amerikos valstybiniams skolos vertybiniams popieriams rinkoje buvo mažiausia per pastarąjį pusmetį.
Kinija ir toliau išlieka didžiausia Amerikos valstybinių obligacijų turėtoja, tiesa per sausio mėnesį ji minėtų obligacijų kiekį sumažino 5,8 mlrd. dolerių iki 889 mlrd. dolerių. Tuo tarpu antra, pagal turimą Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių kiekį, Japonija per minimą mėnesį savo turimų Amerikos obligacijų kiekį sumažino 300 mln. dolerių iki 765,4 mlrd. dolerių.
Užsienio investuotojai per sausį iš viso įsigijo skaičiuojant grynąja verte Amerikos akcijų ir obligacijų už 19,1 mlrd. dolerių, kai mėnesiu anksčiau ši suma sudarė 63,3 mlrd. dolerių. Tai yra blogiausias rezultatas nuo pat praėjusių metų liepos mėnesio, tačiau ekonomistai ir analitikai tai dar neįvertino kaip rimto signalo Amerikos biudžetui, nes sausio mėnesį įprastai vyksta labai mažai pasikeitimų investuotojų investiciniuose portfeliuose.
Tačiau jei ši tendencija išsilaikys ilgesnį laiką ir Kinija vis aktyviau mažins turimų Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių kiekį savo rezervuose, tai yra iš eksporto gaunamus dolerius nekeis į Amerikos valstybines obligacijas, tai tuomet amerikiečiams tai labai skaudžiai atsilieptų, nes imtų didėti palūkanų normos už mokamas būsto paskolas.
Kinija ir toliau išlieka didžiausia Amerikos valstybinių obligacijų turėtoja, tiesa per sausio mėnesį ji minėtų obligacijų kiekį sumažino 5,8 mlrd. dolerių iki 889 mlrd. dolerių. Tuo tarpu antra, pagal turimą Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių kiekį, Japonija per minimą mėnesį savo turimų Amerikos obligacijų kiekį sumažino 300 mln. dolerių iki 765,4 mlrd. dolerių.
Užsienio investuotojai per sausį iš viso įsigijo skaičiuojant grynąja verte Amerikos akcijų ir obligacijų už 19,1 mlrd. dolerių, kai mėnesiu anksčiau ši suma sudarė 63,3 mlrd. dolerių. Tai yra blogiausias rezultatas nuo pat praėjusių metų liepos mėnesio, tačiau ekonomistai ir analitikai tai dar neįvertino kaip rimto signalo Amerikos biudžetui, nes sausio mėnesį įprastai vyksta labai mažai pasikeitimų investuotojų investiciniuose portfeliuose.
Tačiau jei ši tendencija išsilaikys ilgesnį laiką ir Kinija vis aktyviau mažins turimų Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių kiekį savo rezervuose, tai yra iš eksporto gaunamus dolerius nekeis į Amerikos valstybines obligacijas, tai tuomet amerikiečiams tai labai skaudžiai atsilieptų, nes imtų didėti palūkanų normos už mokamas būsto paskolas.