Toleranciją rizikai išmatuoti yra sudėtingas uždavinys, kuris jau daug metų diskutuojamas psichologų, ekonomistų, finansų inžinierių, dirbtinio intelekto kūrėjų tarpe. Pristatoma sistema šį uždavinį bando spręsti anketos-klausimyno pagal
Autorius: Andrius Jurgutis, Parašyta: 2010-10-19 10:23.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=9177
Žmonių investuojančių į finansines priemones visame pasaulyje yra daug. Girdime, kad vieni yra patenkinti savo investavimo rezultatais, kiti priešingai nusivylę, nepatenkinti ir nelaimingi. Dažnai pas investuotoją šios būsenos cikliškai kartojasi. Mes užsidavėme klausimą „Kodėl taip yra?“ Deja, atsakymai nėra paprasti, nes investicijų valdymas yra komplikuotas ir kompleksiškas uždavinys.
Ir visgi, bandydami atsakyti į šį klausimą atkreipsime dėmesį į vieną momentą, kuris dažnai nesulaukia tinkamo dėmesio iš pačių investuotojų ir finansų tarpininkų, t.y. tolerancijos rizikai įvertinimo. Investuotojas neįsivertinęs savęs rizikos požiūriu (arba neįvertintas finansų tarpininkų) dažniausiai blaškosi finansinių priemonių gausoje kartais pasiekdamas gerų rezultatų, kas sukelia emocinį pasitenkinimą arba priešingai, blogi rezultatai sukelia nepasitikėjimą, nusivilimą. Toks investavimas labiau primeną lošimą, nei nuoseklų ir emociškai konfortabilų savo finansų valdymą ir planavimą. Šiame straipsnyje pristatome neraiškių aibių logika realizuotą ekspertinę sistemą skirtą įvertinti investuotojo toleranciją rizikai. Šis vertinimas padės investuotojui nesiblaškyti, o tiksliau rinktis finansines priemones atitinkančias individualią toleranciją rizikai.
Trumpai apie prielaidas tokiai sistemai atsirasti. Nelaimei toleranciją rizikai išmatuoti yra sudėtingas uždavinys. Šis uždavinys jau daug metų diskutuojamas įvairių mokslininkų ratuose, pavyzdžiui psichologų, ekonomistų, finansų inžinierių, dirbtinio intelekto kūrėjų tarpe. Kol kas nėra rastas tas vienintelis teisingas ir tikslus būdas rizikos tolerancijai išmatuoti. Investuotojo toleranciją rizikai išmatuoti galima trimis būdais: iš surinktos investuotojo autobiografijos, iš pokalbio, pabendravimo su investuotojų ataskaitos ir iš specialaus klausimyno-anketos. Pristatoma sistema nėra dar tiek intelektuali, kad galėtų perskaityti investuotojo autobiografiją arba pabendrauti su investuotoju, todėl mes pasirinkome klausimyną-anketą. Šiuo metu ir praktikoje populiariausia priemonė toleranciją rizikai išmatuoti taip pat yra specialūs klausimynai-anketos. Įdomumo dėlei, pirmas klausimynas-anketa buvo publikuotas 1984 metais.
Kad tolerancijos rizikai nustatymas sudėtingas uždavinys rodo atlikti ir paskelbti moksliniai tyrimai, kurių išvadose teigiama, kad klientas pats savarankiškai geriausiai įsivertina toleranciją rizikai, nei finansų patarėjai tai sugeba nustatyti apklausos klausimyno-anketos (testo) būdu. Koreliacijos koeficientas tarp šių vertinimų tesiekia 0,4. Kita problema kiek klausimų turi sudaryti tolerancijos rizikai nustatyti klausimyną-anketą ? Vieni teigia, kad nedaug, kiti priešingai, kad daug, nes nuo to priklauso tikslumas. Esant mažam klausimų skaičiui vieno klausimo svoris tampa labai didelis galutiniame tolerancijos rizikai įvertinimui, kas nėra gerai. Taip pat problema išlieka klausimyno turinys, t.y. kokie klausimai turi dominuoti ar labiau ekonominiai, finansiniai ar psichologiniai ? Šių dienų finansų tarpininkai kliento toleranciją rizikai labiau suvokia kaip investuotojo toleruotiną nuostolio dydį, kurį gali prisiimti, toleruoti investuotojas (t.y. finansinis požiūris). Tuo tarpu tolerancija rizikai susideda iš dviejų dedamųjų, t.y. požiūrio į riziką ir finansinės rizikos išraiškos.
Reikia atsižvelgti ir į tai, kad klausimynas-anketa gali duoti netikslų kliento tolerancijos rizikai įvertinimą dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui kai klientas sąmoningai netiksliai atsako į klausimus arba meluoja, kai nesupranta klausimo, kai klausimai yra ilgi ir sudėtingi, bei reikalauja šalia plačių paaiškinimų, su procentinėm išraiškom pateikiami klausimai, sudėtingų finansinių ir matematinių (pvz. dispersija) terminų naudojimas, galiausiai privatumo, saugumo klausimai (nesaugumo jausmas kai nežinai kas skaitys užpildyta anketą ir t.t.) ir pan., dėl ko gaunamas taip vadinamas tolerancijos rizikai matavimo triukšmas (paklaida). Tolerancijos rizikai matavimo netikslumai gaunami ir dėl to, kad į klausimyną-anketą įtraukiami taip vadinami „blogi“ klausimai, kurie nieko bendro neturi su tolerancijos rizikai nustatymu. Blogų klausimų pavyzdžiai būtų su investavimo horizontu, su investavimo patirtimi, su investavimo tikslais susiję klausimai, kurie nieko bendro neturi su tolerancijos rizikai įvertinimu. Šie klausimai labiau yra susiję su investavimo strategijos parinkimu, turto klasių sudarysiančių investicinį portfelį parinkimu, nei su tolerancijos rizikai nustatymu.
Nebesileidžiant giliau į tolerancijos rizikai įvertinimo problematiką apibendrindami norime pasidalinti keliais praktiniais pastebėjimais. Praktikoje visgi daugelis finansų tarpininkų nesilaiko arba neteikia daug reikšmės anksčiau minėtų reikalavimų pritaikymui (laikymuisi) tolerancijos rizikai vertinimui. Paanalizavus investuotojams siūlomus klausimynus-anketas tolerancijos rizikai nustatyti galime konstatuoti, kad daugelis jų nukreiptos portfelio sudėties, prekybos strategijos identifikavimui. Investuotojui atsakius klausimyną-anketą gale jam pateikiama portfelio struktūra pagal turto klases, o finansų tarpininkas iš esmės taip ir lieka nepažinęs savo kliento, neidentifikavęs investuotojo toleranciją rizikai, dėl ko ateityje stipriai rizikuoja prarasti klientą. Kurdami savo sistemą stengiamės to išvengti. Taip pat norime pastebėti, kad klausimyną-anketą sudaro klausimai su aiškiai determinuotais dažniausiai 3 – 5 atsakymų variantais, kurių kiekvienas turi tam tikrą balų vertę, o galutinė išvada apie toleranciją rizikai padaroma įvertinus surinktų balų sumą. Mūsų manymu dėl to nukečią klausimyno-anketos tikslumas, kadangi iš anksto limituotas atsakymų variantų skaičius iš esmės jau ir suskirsto kokiai rizikos grupei priklausys investuotojas, t.y. investuotojas parinkęs vieną iš limituotų klausimo atsakymą save priskiria tam tikrai rizikos klasei arba kitaip tariant atsakymo variantas yra tampriame ryšyje su atitinkama rizikos grupe. Kurdami savo sistemą mes siūlome atsisakyti tampraus (determinuoto) ryšio tarp atsakymo ir rizikos grupės. Dėl to siūlome klausimyne-anketoje panaudoti kitokį klausimų formulavimo principą (struktūrą), o būtent, kad atsakymas į klausimą būtų ne išlanksto determinuotas, bet investuotojo laisvai išreiškiamas. Mūsų nuomone novatoriška būtų į klausimyną-anketą įtraukti tam tikrus teiginius apie investuotoją ar investavimą, o investuotojas skalėje nuo 0 iki 100 proc. atsakytų kiek teiginys atitinka jį patį, kokiu laipsniu pasinaudotų pasiūlymų ir pan. Toks principas manome leistų laisviau ir nevaržomai atsiskleisti investuotojui, nei atsakinėjant į šabloninius klausimus, vadinasi galime tikėtis ir tikslesnio tolerancijos rizikai įvertinimo.
Sistema orientuota į tolerancijos rizikai nustatymo problemą, o turto alokacija realizuota paprastu ekspertiniu taisyklių rinkinių atsižvelgiant į tris parametrus: tolerancijos rizikai grupę, amžių ir gaunamas pajamas. Taisyklės pavyzdys: „Jei tolerancijos rizikos grupė žema ir amžius jaunas, ir pajamos žemos, tai saugių investicijų daug“. Susidomėjusius sistemos technine puse kviečiu parašyti asmeniškai į el. pašto dėžutę.
Traders.Lt svetainės lankytojus kviečiame nemokamai išbandyti ekspertinę sistemą „MADSYS“ adresu www.sprendimutechnologijos.lt/webapp „MADSYS project“. Jūsų atsakymai, vertinimai, komentarai ir pasiūlymai mums bus naudingi tobulinant sistemą. Dėkojame Traders.Lt už suteiktą galimybę prisistatyti.
Sistemos pateikiami atsakymai nėra rekomendacija.
Andrius Jurgutis
andrius.jurgutis@stud.ktu.lt