Autorius: Finasta, Parašyta: 2009-11-23 11:03.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=8571
Penktadienį JAV akcijų indeksai pasuko žemyn. Investuotojai neigiamai reagavo į bendrovių „Dell“ ir „D.R. Horton“ paskelbtus prastesnius nei tikėtasi veiklos rezultatus, o reikšmingesnių ekonominių naujienų nebuvo. JAV dolerio kursas sugebėjo atgauti dalį prarastų pozicijų kitų valiutų atžvilgiu, dėl to pigo žaliavų gamintojų ir energetikos bendrovių akcijos.
Antra pagal dydį JAV statybų bendrovė „D.R. Horton“ per ketvirtąjį finansinį šių metų ketvirtį patyrė 231,9 mln. JAV dolerių nuostolį, o nuostolis, tenkantis vienai akcijai, siekė 0,73 JAV dolerio. Buvo prognozuojama, kad jis sieks 0,3 JAV dolerio. Be to, „D.R. Horton“ vadovai atkreipė dėmesį į tai, kad būsto rinkos padėtis išlieka pakankamai sudėtinga. Bendrovės akcijų kaina smuko 15,4 proc.
Ketvirtadienį pasirodžiusi būsto paskolų teikėjų asociacijos ataskaita parodė, kad trečiąjį šių metų ketvirtį nemokių būsto paskolų dalis padidėjo nuo 9,24 proc. antrąjį ketvirtį iki 9,64 proc., t. y. nemokumas palietė 4,5 mln. namų ūkių. Kartu su pradelstomis paskolomis šis skaičius siekia 14,4 proc. Prognozuojama, kad augant nedarbui ir neatsigaunant kredito rinkai pagerėjimo pavyks sulaukti ne ankčiau nei 2011 metais.
Penktadienį kompiuterių gamintojos „Dell“ akcijos pigo 10 proc., bendrovei ketvirtadienį paskelbus mažesnį nei tikėtasi ketvirčio pelną. Mažmeninės prekybos tinklo „Gap“ ketvirčio pelnas padidėjo 25 proc. Bendrovės akcijos pabrango 0,4 proc.
Banko „Goldman Sachs“ akcijos pigo 1,6 proc., dienraščiui „Wall Street Journal“ paskelbus, kad didieji akcininkai pareikalavo, kad didžiules premijas darbuotojams mokantis bankas skirtų daugiau pelno akcininkų išmokoms.
Dvejų metų trukmės obligacijų pajamingumai pasiekė naują 11 mėnesių žemiausią tašką – 0,69 proc., nes vėl padidėjo saugių aktyvų poreikis. VVP pajamingumas susitraukė nuo 3,5 iki 3,36 proc. Artimiausią savaitę JAV iždo departamentas ketina išleisti naujų 2,5 ir 7 trukmės iždo obligacijų už 118 mlrd. JAV dolerių.
Vakarų Europa
Penktadienis buvo ketvirta diena iš eilės, kai smuko didžioji dalis Vakarų Europos akcijų indeksų. Beveik visi įmonių III ketv. rezultatai jau paskelbti, o rinkose šiuo metu pradėjo tvyroti pesimistinės nuotaikos dėl ekonomikos būklės artimiausiais metais. Penktadienį investuotojų nusivylimą skatino ir toliau nesibaigiantys nuogąstavimai, kad Europos centrinis bankas (ECB) imsis atšaukti skatinamąsias pinigų politikos priemones. ECB vadovas J. C. Trichet išreiškė nuomonę, kad bankai pernelyg pripras prie „pigių“ pinigų, tad reikia imtis veiksmų, kad to būtų išvengta ir paruošti rinkos dalyvius prie artėjančio pinigų politikos griežtėjimo.
Penktadienį žemyn pasuko ir bankų sektoriaus akcijos. Pasak „Reuters“, bendras bankų akcijų indeksas smuko 1,5 proc. Dabar kilo nerimas dėl galimo Ukrainos nesugebėjimo grąžinti paskolos – šalis šiuo metu ieško, kaip restruktūrizuoti sindikuotą 550 mln. dolerių paskolą, kurią organizavo britų „Barclays“.
Kaip ir nafta, pigo energetikos sektoriaus įmonių akcijos. Daugiau dėmesio sulaukė ir brango „gynybinio“ sektoriaus – farmacijos, maisto – įmonių akcijos. „Cadbury“ kaina pakilo 1,3 proc., kai italų „Ferrero“ išreiškė susidomėjimą įsigyti vieną iš „Cadbury“ saldumynų gamybos padalinių.
Vokietijos gamintojų kainų indeksas spalio mėnesį nepakito, o lyginant su praėjusiais metais kainos buvo 7,6 proc. mažesnės. Šiuo metu gamintojų kainas veikiančios aplinkybės yra gana dviprasmiškos. Viena vertus, gamintojai vis dar taiko nuolaidų savo gaminiams, šiokią tokią nauda duoda ir kiek stabilizavęsis euro kursas. Kita vertus, žaliavų kainos pastaruoju metu nemažai svyruoja ir nafta jau yra brangesnė nei prieš metus. Palankesnes sąlygas kainoms sudaro ir pamažu nusistovinti euro zonos ekonomikos padėtis.
Azija
Per šio ryto prekybą Kinijos akcijų rinka kopė į viršų. Vyriausybės pranešimas apie tai, kad bus telkiamos pajėgos vidaus paklausai skatinti, lėmė didesnę vartojimo prekių įmonių paklausą ir jų akcijų brangimą. Kinijos akcijų indeksas CSI 300 šiandien pakilo 0,95 proc.
Baltijos šalys
Estijos gamintojų kainų indeksas per spalio mėnesį palypėjo 0,1 proc., o per metus sumažėjo 2,2 proc. Metinė Estijos gamintojų kainų defliacija pirmąsyk buvo registruota dar šių metų gegužės mėnesį ir nuo to laiko gilėjo. Tiesa, jau keturi mėnesiai, kaip kainos nebemažėja mėnesiniu tempu. Tam įtakos pastaruoju metu greičiausiai pradėjo turėti pabrangusi nafta ir anksčiau Estijoje padidintas pridėtinės vertės mokesčio tarifas.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos metinės bazinės infliacijos lygis spalio mėnesį nepakito, nes silpnas zlotas ir nesumažėjusi paklausa neleido kainoms kristi. Spalį bazinė infliacija siekė 2,9 proc., ir tai jau ketvirtas mėnuo, kai ji tokia. Lenkijos biržos indeksas PX pentadienį kilo 0,83 proc.
Lapkritį Vengrijos ekonominių sentimentų indeksas, skaičiuojamas GKI instituto, sumažėjo nuo -26,8 iki -27,5. Taip pat prastėjo verslo pasitikėjimo (nuo -18,4 iki -18,9) ir gyventojų pasitikėjimo (nuo -50,8 iki -51,9) rodikliai. Tai pirmasis lūkesčių pablogėjimas po septynių mėnesių. Tokie skaičiai aiškinami augančio nedarbo grėsme. Pastarasis III ketv. pasiekė 10,3 proc.
Rusijos premjeras per partijos „Edinaja Rosija“ suvažiavimą pareiškė, kad infliacija šalyje 2009 m. bus 9,6 proc. ir tikrai neviršys 10 proc. Tačiau toks infliacijos lygis nepriimtinas, todėl ir toliau bus laikomasi „griežto antiinfliacinio kurso“.
Žaliavos
Žaliavinės naftos WTI ateities sandorių kaina NYMEX biržoje šiandien ryte pakilo nuo praeitos savaitės žemiausio taško. Nafta brangsta investuotojams tikintis, kad jos paklausa didės. Spekuliuodami, kad dėl JAV pastangų atgaivinti ekonomikos augimą doleris išliks silpnas, investuotojai perka vieną iš likvidžiausių fizinių aktyvų – naftą.
Aukso kaina pirmadienį, per prekybą pasiekusi 1166 JAV dolerius už Trojos unciją, fiksavo naują rekordą. Per pastarąjį mėnesį taurusis metalas pabrango 10 proc. Tai silpnėjusio dolerio ir infliacijos baimės pasekmė. Taip pat prisideda ir spekuliacijos, kad kai kurių šalių centriniai bankai toliau pirks TVF siūlomą auksą.