Verslo ir rinkų naujienos » JAV ir Vakarų Europos rinkos pirmadienį kilo


Autorius: Finasta, Parašyta: 2009-10-06 11:37.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=8284


Dvi iš eilės savaites kritę, pirmadienį JAV akcijų indeksai stiebėsi į viršų. Matyt, dalis investuotojų nusprendė pasinaudoti 5 proc. korekcija kaip galimybe įžengti į akcijų rinką. Šiek tiek papildomo optimizmo įliejo geresni, nei tikėtasi, paslaugų ir prekybos sektorių duomenys, smukęs JAV dolerio kursas ir didelė iždo obligacijų paklausa infliaciją indeksuojančių VVP aukcione.

Akivaizdžiai stokojant naujienų, prekybos apyvartos buvo gerokai prislopusios. Niujorko biržoje suprekiauta vos 1,12 mln. akcijų, o NASDAQ - 2,21 mln. akcijų. Abu šie skaičiai gerokai atsiliko nuo vidurkių.
Verslo aktyvumo ne pramonės sektoriaus indeksas, kurį skaičiuoja ISM institutas, rugsėjį padidėjo nuo 48,4 iki 50,9 punkto ir peržengė svarbią 50 punktų ribą, kuri skiria augimą nuo nuosmukio. Analitikai prognozavo, kad šis rodiklis sieks 50 punktų.

Daugiausia brango finansų sektoriaus akcijos. Indeksas KBW Banking pakilo 3,2 proc.

Technologijų sektoriaus bendrovės „Brocade Communications" akcijos pabrango 18,8 proc., paskelbus, kad įmonę ketinama paduoti. Tarp galimų pirkėjų minimos tokios technologijų įmonės kaip „Cisco" ir „Hewlett-Packard".
Iždo obligacijų kainos krito. 10 metų VVP pajamingumas išliko 3,22 proc. Vyriausybės išplatinti 7 mlrd. JAV dolerių dydžio 10 metų trukmės, infliaciją indeksuojantys VVP sulaukė didelio investuotojų susidomėjimo. Šią savaitę JAV iždas VVP platinimo aukcionų iš viso ketina surengti už 78 mlrd. JAV dolerių.

Vakarų Europa

Pirmadienį Vakarų Europos akcijų rinkos galų gale pakeitė kryptį. Indeksai kopė aukštyn tiek dėl geresnių JAV paslaugų sektoriaus rezultatų, tiek dėl euro zonos naujienų. Čia buvo paskelbti geresni, nei prognozuota, mažmeninės prekybos ir paslaugų sektoriaus plėtros duomenys.

Naujienos vakar nuaidėjo per telekomų sektorių. Rusijos „Alfa Group" sutarus susijungti su Ukrainos kontroliuojančiąja bendrove, bendrasavininkas norvegų telekomas „Telenor" pabrango 14,6 proc. Iš paskos sekė ir kiti telekomai -„TeliaSonera", „Lobistas", „Telefonica", kurie „Reuters" duomenimis, brango 0,9-3,5 proc.
Farmacijos bendrovės „Astra Zeneca" akcijos brango, kai buvo pritarta platinti jos vaistus nuo diabeto. Iš paskos sekė ir kitų didžiųjų farmacininkų akcijų kainos.

Šiuo metu prasideda naujas „minų laukas" investuotojams -netrukus bus pradėti skelbti įmonių III ketv. veiklos rezultatai. Antrasis ketvirtis įmonėms buvo geresnis, nei prognozavo analitikai. Tad dabar nekantriai laukiama, ką parodys trečiasis - ar įmonių analitikai nebuvo pernelyg optimistiški, paskatinti ankstesniojo ketvirčio.

Euro zonos mažmeninė prekyba rugpjūčio mėnesį mažėjo 0,2 proc., kai ekonomistai prognozavo ją smuksiant 0,4 proc. Lyginant su atitinkamu praėjusių metų mėnesiu, ji smuko 2,6 proc. Nors duomenys buvo geresni, nei prognozuota, prekybos smukimas rodo silpną vartotojišką euro zonos paklausą. Pastaroji turi mažai jėgų atsigauti, nes regiono nedarbas didėja ir gyventojai mažiau pasitiki savo pajamomis.

Euro zonos ir Vokietijos paslaugų sektoriaus pirkimų vadybininkų indeksai (angl. purchasing managers index) rugsėjo mėnesį tebereiškė sektoriaus plėtrą (t. y. viršijo 50). Šis paslaugų sektoriaus rodiklis gerėjo visą III ketv., tad suteikia vilčių, kad euro zonos ekonomika šį ketvirtį jau gali būti atsiplėšusi nuo dugno, nors darbo rinkos padėtis ir tebėra sudėtinga.

Azija

Šiandien aukštyn žemyn svyravęs akcijų indeksas Nikkei 225 prekybos pabaigoje pakilo 0,2 proc. Japonijos finansų paslaugų ministras siūlo švelninti blogų paskolų klasifikavimo kriterijus, taigi bankams reikėtų daryti mažiau atidėjinių. Kita vertus, tai mažintų bankų finansinės būklės skaidrumą. Reaguodami į naujienas, didžiausio Japonijos biržos sąrašuose esančio banko „Mitsubishi UFJ Financial Group" akcijų kursą investuotojai pakėlė 4,4 proc. Kita vertus, indeksą smukdė tokios akcijos, kaip elektroninių prekių mažmenininkas „Bic Kamera", atpigęs 3,7 proc., paskelbus apie 46 proc. metiniu tempu sumažėjusį pelną.

Baltijos šalys

Lietuvos vyriausybė ketina platinti dar vieną euroobligacijų emisiją. Tai jau antras kartas šiemet, kai Lietuva skolinsis vykdydama aukcioną tarptautiniu mastu. Per pirmą aukcioną penkeriems metams buvo pasiskolinta 500 mln. litų. Šį kartą Lietuvos vyriausybė ketina skolintis JAV doleriais. „Bloomberg" duomenimis, emisijai pirminėje rinkoje išplatinti ketinama samdyti „HSBC" ir „Royal Bank of Scotland". Lietuvai lėšos reikalingos finansuoti besipučiančiam biudžeto deficitui. Šalis, skirtingai nei Latvija, kol kas nėra kreipusis į tarptautines kredito institucijas dėl paskolos. Tiesa, euroobligacijoms platinti koją pakišti gali neseniai reitingų agentūros „Moody's" sumažintas Lietuvos reitingas, kuris gali lemti didesnę skolos kainą.

Vėl atsinaujinus kalboms apie lato devalvavimą (apie tai prieš porą dienų savo mintis išdėstė įtakinga rinkas analizuojanti įmonė „Capital Economics"), Latvijos ministras pirmininkas skubėjo mažinti nuogąstavimus ir teigė kad šaliai pavyks suvaldyti savo biudžeto deficitą. Ministras pirmininkas prognozavo, kad apkarpius išlaidas šaliai pavyks pasiekti 8,5 proc. BVP biudžeto deficitą. Latvijos padėtis yra labai įtempta. Vasaros pabaigoje ji buvo kiek atslūgusi, kai pagaliau prieita susitarimo su Tarptautiniu valiutos fondu.

Vidurio ir Rytų Europa

Lenkijos centrinis bankas (CB), pasak jo atstovo Jano Czekajaus, nekeis bazinės palūkanų normos iki pasibaigs dabartinės tarybos kadencija (vasario mėn.), nebent atsirastų nepaprastos aplinkybės. Pasak CB vadovo Slawomiro Skrzypeko, auganti Lenkijos skola jam neatrodo itin didelė problema, palyginus su kaimyninių Vidurio Europos šalių įskolomis. Pasak CB vadovo, vis dar yra aiški grėsmė, susijusi su skolinimu įmonėms, ir jis tikisi, kad priemonės, kurių imtasi siekiant padidinti komercinių bankų likvidumą, padidins kreditų prieinamumą. Jis taip pat pridūrė, kad Centrinio banko BVP ir infliacijos prognozės, kurias ketinama skelbti šį mėnesį, nebus prastesnės, nei skelbtos birželio mėnesį, nors rizikos ir išlieka. Lenkijos biržos indeksas WIG20 augo, ypač prekybos sesijos pabaigoje, reaguodamas į naujienas JAV, o prekybai pasibaigus buvo priaugęs 0,3 proc. vertės.

Nedarbo lygis Rusijoje rugpjūčio mėnesį, palyginus su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, išaugo dviem procentiniais punktais iki 7,8 proc. Per metus bedarbių skaičius išaugo 1,3 karto iki 6 mln. žmonių. Augantis nedarbo lygis Rusijoje rodo, kad šalies ekonomika yra silpna ir jos gaivinimo kelias nebus lengvas.

Žaliavos

Šios savaitės pirmąją dieną prekyba „NYMEX" biržoje šviesiosios „WTI" naftos ateities sandoriais vyko permainingai. Naftos kaina buvo nusiritusi iki 68 JAV dolerių už barelį, tačiau vakare staigiai šoktelėjo iki 71 JAV dolerio. Prie kainos šuolio daugiausia prisidėjo žinia, kad rugsėjį išaugo JAV ISM ne pramonės sektorių verslo aktyvumo indeksas. Tai suteikė investuotojams optimizmo, kad didžiausia pasaulio ekonomika gali stabiliai atsigauti. Be to, kainą augti skatino ir vėl labai stipriai svarbiausių valiutų atžvilgiu susilpnėjęs JAV doleris.

Labai įdomią naujieną pateikė „Reuters" - ji gavo informacijos apie Persijos įlankos valstybių derybas su Kinija, Rusija, Japonija ir Prancūzija dėl galimo JAV dolerio, kaip pagrindinės valiutos, naudojamos atsiskaityti naftos rinkoje, pakeitimo į sintetinį valiutų krepšelį. Žinoma, šios kalbos gali tebūti gandai, tačiau panašu, kad tokių minčių artimiausiu metu gali vis daugėti, JAV doleriui prarandant patikimos valiutos statusą.

Kiek džiugesnė naujiena atėjo iš Nigerijos - sekmadienį, prieš pasibaigiant vyriausybės paskelbtam amnestijos laikui, pasidavė vienas svarbiausių kovotojų, kuris buvo atsakingas už vykdytus išpuolius prieš naftos gavybos bendroves. Tai gali prisidėti prie vėl sugrįšiančio įprastinio Nigerijos naftos gavybos lygio. Bet tai taip pat reikštų naftos plūstelėjimą į pasaulio rinką, o to nelabai reikėtų, šiuo metu siekiant subalansuoti visą rinką.

Aukso kaina vakar šoktelėjo, svarbiausių valiutų atžvilgiu susilpnėjusi JAV doleriui. Vis didėjantis rinkų nepasitikėjimas JAV doleriu yra palankus auksui, kuris laikomas apsisaugojimo priemone nuo šios valiutos nuvertėjimo. Aukso kaina, priartėjusi prie 1020 JAV dolerių už Trojos unciją, gali jausti tam tikrą investuotojų, norinčių fiksuoti pelną, spaudimą. Bet panašu, kad susidomėjusiųjų šiuo tauriuoju metalu dalis nemažėja, tad nereikėtų atmesti, kad padedant silpnam doleriui auksas dar gali ir pakilti. Beje, vakar dar kartą padidėjo „SPDR Gold" fondo turimas metalo kiekis.

Vario kaina Londono metalų biržoje vakar šoktelėjo 0,7 proc. dėl susilpnėjusio JAV dolerio ir išaugusio optimizmo, kad ekonomikos atsigavimas gali toliau skatinti metalų paklausos didėjimą. Kiek netikėtai antrą dieną iš eilės smuko vario atsargos Londono metalų biržos sandėliuose, o atšauktos pažymos apie sandėliuose laikomą metalą stipriai išaugo. Tai perspėja apie ateityje galinčias smukti atsargas. Visgi labiau tikėtinas scenarijus, kad metalo atsargos 2009 m. turėtų augti dėl mažesnių Kinijos pirkimų.