Autorius: Finasta, Parašyta: 2009-08-25 11:09.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=8037
Pirmadienio prekybos sesijos pradžioje JAV akcijų indeksai spurtavo į viršų ir pasiekė naujas viršūnes. Tačiau vėliau ėmė po truputį smukti, kol galiausiai prekybos pabaigoje indeksas S&P500 krito, o Dow Jones Industrial Average išlaikė menką prieaugį. Vakar nebuvo paskelbta svarbių ekonominių rodiklių ar įmonių finansinių rezultatų, tad ir Niujorko vertybinių popierių biržos prekybos aktyvumas nebuvo toks didelis kaip praėjusį penktadienį.
Be to, kai kurie investuotojai, matyt, nusprendė fiksuoti uždirbtus pelnus, kai indeksas S&P 500 augo keturias dienas iš eilės, arba bent jau perskirstyti tam tikras savo portfelių pozicijas, nes šią savaitę, pradedant jau nuo šiandien, sulauksime nemažai naujų ir svarbių ekonominių rodiklių.
Vakar daugiausia krito automobilių gamintojų, bankų ir prabangos prekes gaminančių įmonių akcijos, o smarkų prieaugį pasiekė naftos sektoriaus įmonių vertybiniai popieriai. Niujorko biržoje brango 51 proc., o pigo 46 proc. visų kotiruojamų bendrovių akcijų. Automobilių gamintojų akcijų smukimą lėmė tai, kad vakar pasibaigė JAV vyriausybės vykdyta parama norintiems atiduoti į metalo laužą senąją mašiną ir gauti iki 4500 JAV dolerių čekį naujajai įsigyti. Ši parama trumpuoju laikotarpiu labai stipriai padidino JAV automobilių pirkimus ir padėjo vietiniams automobilių gamintojams ir pardavėjams sumažinti atsargas. Tačiau baiminamasi, kad toks vyriausybės įsiterpimas neleis palankiu dabartinės depresijos metu išsivalyti JAV automobilių pramonei nuo neefektyvios gamybos.
Daugumą rinkos dalyvių vakar maloniai nustebino paskelbti kredito kortelių skolos padengimo pradelsimų duomenys. Pranešta, kad daugiau nei 90 dienų pradelsti kreditai 2009 m. II ketv. sudarė 1,17 proc. visų kortelėmis išduotų kreditų, arba 0,15 proc. punkto mažiau nei 2009 m. I ketv. Toks rezultatas stebina, nes augant nedarbo lygiui ir sumažėjus daugumos darbuotojų atlyginimams, kreditas padengiamas daug geriau. Vienas iš galimų paaiškinimų - tai geresnis asmeninių finansų valdymas ir pačių bankų efektyvesnis rizikos valdymas, taip pat mažesni išduodamų kreditų limitai. Vidutinis vienos kredito kortelės skolos likutis sudarė 5,7 tūkst. JAV dolerių ir buvo 1 proc. mažesnis nei 2009 m. I ketv., tačiau 1,7 proc. didesnis nei prieš metus.
Anot žiniasklaidos pranešimų, šiandien vakare JAV prezidentas B. Obama turėtų pranešti visuomenei, kad jis žada siūlyti dabartiniam Federalinio rezervų bako vadovui Benui Bernankei pasilikti savo poste dar vienai ketverių metų kadencijai. Kalbama, kad B. Bernankė turi stiprų užnugarį JAV prezidento administracijoje ir tarp didžiausių finansų rinkų dalyvių, bet juo nėra patenkinti Senato atstovai, kurių pritarimas privalomas. Jeigu B. Bernankė ir toliau liktų FED vadovu, tai greičiausiai suteiktų finansų rinkos dalyviams dar didesnio pasitikėjimo šalies ekonomikos atsigavimo perspektyvomis.
Vakar 10 metų JAV iždo vertybinių popierių pajamingumas susitraukė 0,09 proc. punkto iki 3,48 proc. Pajamingumo mažėjimą skatino vakar FED vykdytas JAV iždo vertybinių popierių pirkimas. Jų įsigyta už 6,1 mlrd. JAV dolerių, arba mažiau nei per praėjusį supirkimą, o tai rodo, kad baigia išsekti šiai programai, kuri baigiasi spalio mėn., skirti pinigai. Šiandien skolos vertybinių popierių rinka turės rimtą išbandymą sugerti JAV iždo išleidžiamą naują 2 metų trukmės 42 mlrd. JAV dolerių vertės emisiją. Jos išplatinimo rezultatai parodys, ar iždo vertybiniai popieriai lieka patrauklūs investuotojams.
Vakarų Europa
Vakarų Europos akcijų indeksai pirmadienį baigė dar vienos dienos teigiamu pokyčiu. Nuotaikos liko pakylėtos dėl laukiamos ekonomikos nuosmukio pabaigos. Investuotojai tikisi, kad blogiausi ekonomikos laikai jau baigėsi, kai praėjusių metų pabaigoje ir šių pradžioje centriniai bankai ir vyriausybės metė milžiniškas pastangas ūkio atsigavimui skatinti. Žinoma, esama ir priešingų nuomonių - dalis ekonomistų vis dar tebėra atsargūs dėl pastarų^^ų mėnesių akcijų kainų kilimo ir baiminasi, kad ekonomika gali pasukti „W" formos scenarijumi, kai išblės vyriausybių paramos efektas.
Vakarų Europos biržose vakar gerai sekėsi tiek bankams, tiek naftos ir kitoms žaliavų įmonėms. Tiesa, iš bendros rinkų krypties išsiskyrė D. Britanijos „BG Group", kurios akcijos kaina krito 2 proc., kai naujame gręžinyje, padarytame su Brazilijos „Petrobras", nebuvo aptikta dujų.
Euro zonos nauji pramonės užsakymai birželio mėnesį išaugo 3,1 proc., kai ekonomistai prognozavo juos padidėsiant tik 1,8 proc. Metinis nuosmukis buvo 25,1 proc. Pramonės užsakymai gali būti laikomi išankstiniu pramonės produkcijos pokyčių rodikliu - tad daugėjant naujų užsakymų, galima tikėtis ir pramonės gamybos apimčių didėjimo.
Azija
Vakar 3,4 proc., t. y. sparčiausiu tempu per pastaruosius tris mėnesius, pašokęs Nikkei225, šiandien užsidarė 0,8 proc. žemiau. „Honda Motor Co." prarado 2 proc. rinkos vertės, „Canon Inc." -1,1 proc., o „Nippon Meat Packers" - 2,8 proc. Po vakarykščio prieaugio Japonijos akcijų indekso P/E rodiklis pasiekė 45,3, kai JAV indekso S&P 500 jis yra 17,2, o Europos Dow Jones Stoxx 600 -15,1.
Baltijos šalys
Vilniaus ir Talino vertybinių popierių biržų indeksai OMXV ir OMXT pašoko atitinkamai 11,55 proc. ir 12,86 proc. Talino birža tokio dienos kainų šuolio neregėjo nuo 1998 metų. Tokį Baltijos kaimynių rinkų ralį lėmė švedų telekomas „TeliaSonera", paskelbęs ketinantis įsigyti likusias jam nepriklausančias „TEO LT" ir „Eesti Telekom" akcijas. Už „TEO LT" akciją „TeliaSonera" ketina siūlyti 1,83 lito, o už „Eesti Telekom" - 93 kronas (5,94 euro). Bematant „TEO LT" kaina šoktelėjo 30 proc. iki 1,82 lito, o „Eesti Telekom" - 23 proc. iki 5,88 euro už akciją.
Vidurio ir Rytų Europa
Pirmadienį Vengrijos centrinis bankas, kaip ir tikėtasi, bazinę palūkanų normą sumažino 0,5 proc. punkto iki 8 proc. ir taip pasiekė 2008 m. balandžio lygį. Infliacijos spaudimas silpnėja, o šių metų BVP kritimo prognozė yra 6,7 proc., todėl pasirinktas pinigų politikos švelninimo kelias yra suprantamas. Ar jis tęsis, daug lems investuotojų reakcija. Nuo kovo pradžioje buvusių žemumų forintas euro atžvilgiu yra sustiprėjęs 15 proc. ir šįryt už eurą mokama 268,5 forinto, todėl kol kas toliau mažinti palūkanas didelių kliūčių nėra.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pradėjo pusantros savaitės vizitą Serbijoje, kurio tikslas aptarti antros paramos dalies galimybes. Serbija yra sutarusi dėl 4,3 mlrd. dolerių paskolos. Šalis jau gavo 788 mln. eurų (1,1 mlrd. dolerių), o dabar derasi dėl 800 mln. eurų. Vienas svarbių klausimų yra biudžeto deficito kontrolė. Finansų ministrės teigimu, šiemet jis gali pasiekti 4,5 proc. nuo BVP, kai paskolos sąlygose numatytas 3 proc. dydis. Be to, Serbijos atstovai rengiasi siūlyti, kad dalis gautų pinigų būtų skirti ne tik stiprinti valiutos rezervams, tačiau patektų ir į biudžetą.
Bulgarijos energetikos ministras mano, kad naujos atominės elektrinės statyba gali viršyti ir 10 mlrd. eurų, tai yra daugiau, nei įvertino ekspertai (8,2-9,7 mlrd. eurų), ir gerokai daugiau, nei manyta prieš kelerius metus (apie 4 mlrd. eurų). Bulgarija, panašiai kaip ir Lietuva, prieš stodama į Europos Sąjungą turėjo uždaryti 2 atominės elektrinės blokus, dar 2 blokus sustabdė 2002 m. ir dabar turi tik 2 veikiančius atominės elektrinės blokus. Naujos elektrinės statymas būtų vienas iš didžiausių ir brangiausių istorijoje Bulgarijos projektų. Suprantama, kad per krizę tokio masto projekto įgyvendinimas gali strigti.
Anot nekilnojamojo turto agentūros „Colliers International", Rumunijos sostinėje 2009 m. I pusmetį buvo parduota tik 515 butų, tai yra 83 proc. mažiau nei praeitų metų I pusmetį ir 15 proc. mažiau nei II pusmetį. Pastebėtina, kad vis daugėja pastatytų, bet neparduotų butų, taip pat stabdomų projektų. Naujų butų kaina per metus nukrito 12 proc. iki 1415 eurų už kvadratinį metrą.
Nuo rugsėjo mėnesio Rumunijoje akcizas cigaretėms brangs 12 proc. (iki 64 eurų už 1000 cigarečių), todėl cigarečių pakelio kaina kils 0,4 lėjos. Dėl tos pačios priežasties cigarečių pakelis šių metų gegužės mėnesį brango 0,3 lėjos. Šalies vyriausybė. brangindama cigaretes dviem etapais, tikėjosi sumažinti vienkartinį efektą. Kito cigarečių akcizo augimo (10 eurų už 1000 cigarečių) laukiama 2010 m., taigi vidutinė pakelio kaina bus apie 1 lėją. Augant cigarečių kainai, turėtų intensyvėti kontrabanda.
Žaliavos
Žaliavinės naftos „WTI" ateities sandorių kaina atsitraukė nuo 10 mėnesių piko. Nuogąstavimai, kad Kinijos centrinis bankas sugriežtins skolinimo taisykles, o JAV neveiksnių paskolų kiekis gali išaugti, sustiprino dolerio pozicijas. Tai sumažino žaliavų, kaip investavimo priemonės, patrauklumą. Pastarų^^ų kelių prekybos sesijų naftos kainos kilimas nebuvo pagrįstas fundamentaliais veiksniais - naftos paklausa pasaulyje išlieka silpna. Šiandien bus skelbiami preliminarūs JAV naftos atsargų duomenys. Dauguma rinkos dalyvių mano, kad naftos atsargos JAV sumažės, o tai turėtų palaikyti jos kainą.