versija spausdinimui
(2)
Per devynis Amerikos finansinių metų mėnesius šalies biudžeto deficitas pirmą kart viršijo vieno trilijono dolerių ribą. Didėjantis disbalansas kelia rimtą nerimą, kad išaugęs išlaidavimas ateityje gali padidinti infliaciją bei tuo pačiu palūkanų normas, na o spaudimas doleriui daromas nuolat.
Daugelis ekonomistų abejoja tuo, kad Amerikos valdžiai greitu laiku pavyks pažaboti didėjantį šalies biudžeto deficitą, nes bus labai sunku sumažinti išlaidas ir tuo pačiu padidinus mokesčius daugiau surinkti pajamų dėl tvyrančios ekonomikos recesijos.
Amerikos iždo departamentas pranešė, kad vien per šių metų birželį šalies biudžeto deficitas sudarė 94.3 mlrd. dolerių, na o nuo finansinių metų pradžios, kurie prasidėjo praėjusių metų spalį, Amerikos biudžeto deficitas jau spėjo išaugti iki 1,1 trilijono dolerių.
Šalies biudžeto deficitas susidarė dėl didelių valdžios išlaidavimų siekiant gaivinti šalies ekonomiką ir gelbėti finansų sektorių. Padėtį pablogino ir tai, kad pastebimai smuko surenkamų mokesčių kiekis. Karinės išlaidos skiriamus karui Irake bei Afganistane taip pat didina biudžeto deficitą.
Didėjantis Amerikos biudžeto deficitas verčia rimtai nerimauti didžiausius Amerikos kreditorius, dėl jų turimų skolos vertybinių popierių verčių kritimo. Žinoma, tai savo ruoštu gali sumažinti kreditorių norą toliau noriai skolinti Amerikai. Todėl Amerikos valdžia norėdama pasiskolinti ilgesniam laikui gali būti priversta didinti siūlomas palūkanų normas už išleidžiamas obligacijas.
Amerikos valdžia stengiasi kaip įmanoma labiau gaivinti šalies ekonomiką, kuri pateko į didžiausią krizę nuo pat Didžiosios depresijos laikų, na o bedarbystė šalyje jau beveik pasiekė dešimt procentų, ir gali toliau grėsmingai didėti.
Amerikos Kongresas jau yra patvirtinęs šiais finansiniais metais 700 mlrd. dolerių pagalbos paketą finansiniam sektoriui, bei 787 mlrd. dolerių vertės ekonomikos skatinimo paketą, tačiau vis daugiau pasigirsta kalbų, kad šalies valdžiai gali prireikti antrojo ekonomikos stimuliacinio paketo.
Amerikos prezidentas Barakas Obama ir kiti administracijos atstovai, taip pat ir šalies iždo sekretorius Timothy Geithner, yra nekartą pareiškę, kad jie yra pasiruošę pašalinti atsiradusį didelį šalies biudžeto deficitą, kai tik ekonomika ims atsigauti ir stotis ant kojų.
Daugelis ekonomistų abejoja tuo, kad Amerikos valdžiai greitu laiku pavyks pažaboti didėjantį šalies biudžeto deficitą, nes bus labai sunku sumažinti išlaidas ir tuo pačiu padidinus mokesčius daugiau surinkti pajamų dėl tvyrančios ekonomikos recesijos.
Amerikos iždo departamentas pranešė, kad vien per šių metų birželį šalies biudžeto deficitas sudarė 94.3 mlrd. dolerių, na o nuo finansinių metų pradžios, kurie prasidėjo praėjusių metų spalį, Amerikos biudžeto deficitas jau spėjo išaugti iki 1,1 trilijono dolerių.
Šalies biudžeto deficitas susidarė dėl didelių valdžios išlaidavimų siekiant gaivinti šalies ekonomiką ir gelbėti finansų sektorių. Padėtį pablogino ir tai, kad pastebimai smuko surenkamų mokesčių kiekis. Karinės išlaidos skiriamus karui Irake bei Afganistane taip pat didina biudžeto deficitą.
Didėjantis Amerikos biudžeto deficitas verčia rimtai nerimauti didžiausius Amerikos kreditorius, dėl jų turimų skolos vertybinių popierių verčių kritimo. Žinoma, tai savo ruoštu gali sumažinti kreditorių norą toliau noriai skolinti Amerikai. Todėl Amerikos valdžia norėdama pasiskolinti ilgesniam laikui gali būti priversta didinti siūlomas palūkanų normas už išleidžiamas obligacijas.
Amerikos valdžia stengiasi kaip įmanoma labiau gaivinti šalies ekonomiką, kuri pateko į didžiausią krizę nuo pat Didžiosios depresijos laikų, na o bedarbystė šalyje jau beveik pasiekė dešimt procentų, ir gali toliau grėsmingai didėti.
Amerikos Kongresas jau yra patvirtinęs šiais finansiniais metais 700 mlrd. dolerių pagalbos paketą finansiniam sektoriui, bei 787 mlrd. dolerių vertės ekonomikos skatinimo paketą, tačiau vis daugiau pasigirsta kalbų, kad šalies valdžiai gali prireikti antrojo ekonomikos stimuliacinio paketo.
Amerikos prezidentas Barakas Obama ir kiti administracijos atstovai, taip pat ir šalies iždo sekretorius Timothy Geithner, yra nekartą pareiškę, kad jie yra pasiruošę pašalinti atsiradusį didelį šalies biudžeto deficitą, kai tik ekonomika ims atsigauti ir stotis ant kojų.