
Autorius: Finasta, Parašyta: 2009-04-24 16:41.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=7262
Ukrainos akcijų rinkos indeksas PFTS per savaitę nukrito 5,15 proc. Po pirmadienio Velykų atostogų antradienį Ukrainos akcijų rinka su trenksmu smuko žemyn - net 9 proc, o toliau savaitės eigoje prekyba nebuvo ypač intensyvi, nors ketvirtadienį ir buvo galima stebėti teigiamą koreliaciją su augusiais Vakarų Europos indeksais.
Investuotojų Ukrainoje nedžiugino prasti bankų sektoriaus rezultatai, kurie leido suprasti, kad šalis kovoje su krize kokias 6 mėnesiais atsilieka nuo Vakarų Europos. Tiesa, kiek daugiau pasitikėjimo suteikė Tarptautinio Valiutos Fondo misijos (TVF) rezultatai. TVF atstovai siūlys patvirtinti Ukrainai antrąją paramos dalį, kuri sieks 2,8 mlrd. JAV dolerių. Šį sprendimą oficialiai turėtų gegužės viduryje patvirtinti TVF vadovybė po to kai Ukraina pateiks savo galutines ekonomikos politikos nuostatas. Paramą numatoma panaudoti šalies biudžeto deficito finansavimui ir intervencijoms valiutos rinkoje siekiant palaikyti grivinos kursą. Deja, bet kol kas Ukrainos ekonomikos perspektyvos neatrodo optimistiškai nuteikiančios, tad likvidumas ir paklausa į Ukrainos akcijų rinka turėtų grįžti dar negreitai. Pasaulio ekonomikos apžvalgoje TVF paskelbė naujausias Ukrainos prognozes - TVF tikisi, kad Ukrainos BVP šiemet gali kristi 8 proc, o 2010 metais tikisi 1 proc. atsigavimo.
Vengrijos akcijų rinkos indeksas BUX šią savaitę krito 2,28 proc. Savaitės pradžioje prekyba Budapešto biržoje pasuko žemyn kartu su neigiama Vakarų Europos biržų indeksų kryptimi. Tiesa savaitės viduryje galėjome stebėti šiokį tokį atsitiesimą kartu su globaliomis rinkų nuotaikomis. Vis dėl to fundamentalūs Vengrijos ekonomikos veiksniai dar neleidžia tikėtis ilgalaikio atsigavimo ir pastarojo laiko akcijų kainų augimas tebuvo taip vadinamas „meškų rinkos ralis“, kai nors ir fundamentaliai esant prastai situacijai, rinkoje susiklosto trumpalaikis teigiamas akcijų kainų trendas. Vengrijos vyriausybė neseniai pablogino šalies ūkio augimo prognozę - dabar yra tikimasi, kad 2009 metais Vengrijos BVP kris 6 proc. Pagal šias prognozes, Vengrijos ekonomika yra vienoje sudėtingiausių padėčių VRE regione, nors dar prastesni lūkesčiai žinoma yra Baltijos šalims ir Ukrainai. Vengrijos centrinis bankas šią savaitę nepasiryžo mažinti bazinės palūkanų normos. Nors infliacija šalyje ir mažėja, tačiau baiminantis forinto silpnėjimo bazinė palūkanų norma palikta ties 9,5 proc.
Didžiausios regione Varšuvos biržos indeksas WIG šią savaitę pakilo dar 2,1 proc. Aktyviausiai buvo prekiaujama didžiausių bankų „PKO BP“ ir „Pekao“ akcijomis, jų kaina atitinkamai nukrito 1,7 proc. ir pakilo 5,2 proc. Šoktelėjo ir kito banko - BRE akcijų kursas - per savaitę jis pakilo 9,1 proc. Įtakos prekybai bankų akcijomis turėjo zloto kurso stabilizacija, kuri riboja tolesniu bankų nuostolius iš valiutos draudimo operacijų ir geresni nei tikėtasi finansų sektoriaus pirmojo ketvirčio rezultatai JAV. Didžiausio Europoje vario ir sidabro gamybos koncerno KGHM akcijos per penkias dienas pigo 0,9 proc. Įtakos tam turėjo mažėjusi vario kaina tarptautinėse rinkose, Tarptautiniam valiutos fondui sumažinus pasaulio ekonomikos prognozes. Naftos kainoms laikantis stabiliai aukštesniame apie 50 JAV dolerių už barelį taške naftos koncerno „PKN Orlen akcijų kaina leidosi žemyn 0,1 proc. Lenkijos infliacija, neskaitant maisto ir energijos kainų, kovo mėnesį padidėjo iki 2,5 proc. (metine išraiška), tad šansų, kad šalies bazinė palūkanų norma bus sumažinta artimiausio posėdžio metu, dar sumažėjo. Didžiausią įtaką kainų augimui turėjo sezoninių prekių bei apsirūpinimo būstu kainų augimas. Lenkijos centrinio banko (CB) atstovės Marianos Nogos teigimu, CB turėtų sumažinti bazinę palūkanų normą (BPN) trijų ketvirčių laikotarpiu per du kartus, kiekvienąkart mažinant po vieną procentinį punktą. Šiuo metu Lenkijos BPN siekia 3,5 proc, tad jei ji išties būtų sumažinta dviem procentiniais punktais, tai siektų 1,5 proc. ir priartėtų prie Europos centrinio banko BPN, šiuo metu siekiančios 1,25 proc. Lenkijos biudžeto deficitas 2008 m. daugiau nei padvigubėjo ir pasiekė 3,9 proc. bendrojo vidaus produkto, taip viršydamas Europos Sąjungos nustatytą 3 proc. ribą. Biudžeto deficitą daugiausia lėmė mokesčių įplaukų sumažėjimas paskutinį ketvirtį, kai ekonomikos augimas sulėtėjo iki 2,9 proc. ir buvo mažiausias per ketverius metus. Toks biudžeto deficito lygis gali būti vertintinas kaip neigiamas rodiklis svarstant prisijungimą prie valiutų kurso mechanizmo (vieno būtinų etapų įsivedant eurą).
Lenkijos pramonės produkcijos apimtys per 12 mėnesių, pasibaigusių kovą, smuko 2 proc. - o tai yra mažiau, nei tikėtasi (9,9 proc). Pagrindinė priežastis - didesnis darbo dienų skaičius ir didesnė paklausa eksporto rinkose vietos automobilių gamintojų produkcijai. Paklausa augo Vakarų Europos klientams naudojantis vyriausybių subsidijomis automobilių pirkimui. Reaguodami į tokius pokyčius Lenkijoje automobilių gamintojai gamybą per mėnesį, lyginant su ankstesniu mėnesiu, padidino beveik trečdaliu. Skirtingų pramonės šakų gamybos apimtys kovą gana skyrėsi, nors bendra apimtis ir smuko mintais 2 proc. Tarp daugiausia smukusių paminėtina metalo pramonė (-34,1 proc), augusių - „kita transporto įranga“ (+20 proc). Gamintojų kainos kovą augo -šio indekso metinis pokytis kovo mėnesį siekė 5,7 proc, vasarį - 5,6 proc. Rinkos dalyviai tikisi, kad tokie duomenys, atsižvelgiant ir į didesnę nei tikėtasi infliaciją kovo mėnesį, lems kitos savaitės Centrinio banko sprendimą palikti bazinę palūkanų normą (BPN) nepakeistą. Jei taip įvyktų, kito sprendimo dėl BPN būtų galima tikėtis birželį, kai Centrinis bankas atskleis tolesnius savo lūkesčius dėl infliacijos. Centrinio banko atstovo Stanislavo Ovsiako teigimu, BPN galėtų būti mažinama dar smarkiai - iki 3 proc. (šiuo metu yra 3,75 proc). Po tokių komentarų Lenkijos zlotas euro atžvilgiu nusilpo 2,2 proc. ir buvo mokama 4,39 zloto už eurą, o paskelbus minėtus duomenis apie mažesnį nei tikėtasi pramonės apimčių smukimą iš dalies atsigavo.
Rusijos biržos RTS indeksas per savaitę krito 0,4 proc, Micex - 0,5 proc. Pagrindinis prekybos variklis šią savaitę buvo finansų sektoriaus naujienos. Valstybinio Rusijos banko „Sberbank“ akcijos atpigo 4 proc. „Sberbank" pranešė, kad jo grynasis pelnas pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 99 proc. mažesnis nei prieš metus - 0,3 mlrd. rublių. Banko išlaidos atidėjimų formavimui sausį-kovą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 14 kartų iki 92,2 mlrd. rublių. Pradelstos paskolos pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje sudarė 2,4 proc. kreditų portfelio. Banko valdybos pirmininkas Germanas Grefas pareiškė, kad „Sberbank“ neprireiks valstybės pagalbos sprendžiant likvidumo problemas. Konkuruojančio Maskvos banko VTB akcijos atpigo 3 proc, nors paskutinį praėjusių metų ketvirtį bankas patyrė mažiau nuostolio nei prognozuota. Dujų monopolininkės „Gazprom“ akcijų kaina per savaitę atsitiesė 4,4 proc, vamzdynų operatorės „Transneft“ pigo 4,2 proc. Didžiausios valstybinės naftos kompanijos „Rosneft“ akcijos atpigo 2,1 proc, „Lukoil“ pabrango 0,4 proc, „Surgutneftegaz“ pigo 2,1 proc, apie nuostolingą ketvirto ketvirčio veiklą pranešusio „Lukoil“ - 0,7 proc. Bevielio ryšio operatorės MTS akcijos koregavosi žemyn 4,1 proc.
Rusijos ekonominės raidos ministerijos duomenimis, šalies BVP pirmąjį šių metų ketvirtį lyginant su tuo pačiu ketvirčiu prieš metus krito 9,5 proc. Pagrindinės BVP kritimo priežastys tai 18 proc. sumažėjusios investicijos ir 1,1 proc. smuktelėjusi mažmeninė prekyba. Investicijų sumažėjimas didžiąja dalimi sietinas su statybų apimčių mažėjimu. Rusijos centrinis bankas pirmą kartą nuo 2007 metų sumažino bazinę palūkanų normą. Palūkanos sumažintos iki 12,5 proc. Pirmasis centrinio banko pirmininko pavaduotojas Aleksei Ulukajev teigia, kad palūkanų normos mažinimo ciklas gali būti tęsiamas toliau, kadangi infliacija šalyje mažėja.
Per savaitę Belgrado biržos indeksas nukrito 1,1 proc. Per penkias dienas likvidžiausių banko „AIK banka“ akcijos pigo 6 proc, „Metals banka“ vertybiniai popieriai - 5,9 proc, „Komercijalna banka“ brango 5,2 proc, gumos gamintojo „Tigar“ - pigo 4,5 proc, o sojos pupelių gamintojos „Sojaprotein“ -4 proc.
OTP.HB: Didžiausia Vengrijos finansų institucija „OTP Bank“ paskelbė pasirašiusi apsikeitimo sandorį (angl. „swap agreement“) su Vengrijos naftos gigantu „MOL“. Atiduodamas 5 mln., arba 6,7 proc., savo akcijų mainais į 24 mln. „OTP Bank“ akcijų, naftos perdirbėjas tampa 8,57 proc. banko balsų turėtoju. Sandorio pabaiga yra 2012 m. liepos 11 d., tačiau iki termino bet kuri pusė gali inicijuoti išankstinį apsikeitimą, arba atitinkamą atsiskaitymą grynais pinigais.
Abi bendrovės apsikeitė nuosavomis akcijomis (angl. „treasury shares“), taigi bendras išleistų akcijų skaičius nei vienoje nesikeičia, tačiau „OTP Bank“ balsų suma padidėjo. Šiuo metu „OTP Bank“ vis dar turi 3,6 mln. supirktų savų akcijų, dar 2,1 mln. akcijų įsigiję jo grupės įmonės, bendrai tai sudaro 2 proc. visų išleistų akcijų. Tiesa, „MOL“ balsų skaičius nesikeičia, nes įmonės nuosavos akcijos banke buvo užrepuotos jau anksčiau, o dabar tiesiog perėjo banko nuosavybėn pagal apsikeitimo sandorį. Sandoris abiem įmonėm suteikia galimybių apsisaugoti nuo galimo nedraugiško perėmimo, kurio baiminasi abiejų bendrovių vadovybės, kadangi nuosavos akcijos balso teisės neturi, tuo tarpu dabar abi įgijo po, tikėtina pagal susitarimą, palankiai balsuojantį akcininką. Be to, akcijų apsikeitimas pagerino nekonsoliduotą banko kapitalo pakankamumo rodiklį. Reikšmingos įtakos šis sandoris neturėtų turėti, kita vertus, tokia verslo praktika Vengrijoje vis dėlto kelia tam tikrų abejonių.
NDL1L.LH: Pagrindinis „DnB NORD“ akcininkas bankas „Bank DnB NORD“, po neseniai pasibaigusio oficialaus pasiūlymo valdantis 99,84 proc. balsų, paskelbė apie vykdomą privalomą smulkiųjų akcininkų akcijų supirkimą. Išpirkimo kaina bus oficialaus pasiūlymo kaina, t.y. 125 Lt. Sekantis žingsnis bus banko išbraukimas iš biržos sąrašų.
SSA.LI: Vienas didžiausių Rusijoje ir NVS privačių vartojimo paslaugų konglomeratų „AFK Sistema“ per dukterinę bendrovę „Comstar UTS“ paskelbė norintis pirkti 25 proc. plius 1 akcijas „Svyazinvest“ už 20 mlrd. RUB (596 mln. USD). Tai yra savotiškas atsakas į „Ernst & Young“ vertinimą, pagal kurį fiksuoto ryšio telekomunikacijų bendrovė „Svyazinvest“ yra vertas 23 mlrd. RUB (686 mln. USD), tai yra gerokai mažiau nei tikėjosi „AFK Sistema“ ir gerokai mažiau nei „Svyazinvest“ dukterinių bendrovių kapitalizacija. Anksčiau „AFK Sistema“ buvo skelbusi, kad norėtų parduoti blokuojantį, bet nekontrolinį „Svyzinvest“ paketą už apie 1,8 mlrd. USD sumą, tai yra apie 38 proc. daugiau nei 2006 m. sumokėjo pati. „AFK Sistema| panoro parduoti paketą, nes valstybė atsisakė daryti tolimesnę privatizaciją, pasiliekant 75 proc. paketą ir galbūt net superkant likusias akcijas. „AFK Sistema“ nenori likti finansiniu investuotoju ir siekia arba parduoti paketą, arba padidinti paketą iki kontrolinio. Pastebėtina, kad „AFK Sistema“ sumokėjo 1,3 mlrd. USD 2006 m. „Access Industries“, pastaroji už 625 mln. USD 2004 m. pirko iš garsaus finansininko G.Soros, kuris savo ruožtu 1997 m. iš valstybės paketą nupirkto už 1,88 mlrd. USD. Vertinimo pagrįstumu galima abejoti dar ir todėl, kad „Svyazinvest“ dukterinių bendrovių kapitalizacija šiai dienai siekia apie 1,1 mlrd. USD, tai yra apie 60 proc. daugiau nei įvertinimas. Vargu, ar Rusijos vyriausybė sutiks parduoti už „AFK Sistemos“ siūlomą kainą ir taip pat nelabai realus kitas variantas, jog „AFK Sistema“ sutiks parduoti už „Ernst & Young“ vertinimus, tad greičiausiai bus ieškoma kompromiso derybų keliu. Kadangi valstybė nenori tęsti privatizacijos, realiausias scenarijus būtų „AFK Sistema“ paketo pardavimas valstybei už minimalią sumą, už kurią pats holdingas pirko, tai yra 1,3 mlrd. USD.
PZV1L.LH: pieno perdirbimo įmonės „Pieno žvaigždės“ pajamos jau trečią ketvirtį iš eilės buvo mažesnės nei palyginamuoju laikotarpiu prieš metus
Bendrovės pranešime teigiama, kad tam turėjo įtakos mažėję produkcijos kainos bei smukęs vartojimas. Ypač silpnėjanti paklausa jaučiama eksporto rinkose, iš kurių gaunama pusė pajamų. Teigiamą impulsą pelningumui turėjo kritę žaliavų kainos. Pirmą ketvirtį žaliavinio pieno supirkimo kaina Lietuvoje buvo apie 40 proc. mažesnė nei prieš metus. Beje, „Pieno žvaigždės“ nuo pernykščio rudens, išskyrus 2009 m. vasarį, išlieka aukščiausią supirkimo kainą mokančia bendrove.
Vadovybės teigimu, šiemet ketinama gauti 689 mln. litų pajamų, t.y. 3,4 proc. daugiau nei 2008 m., ir pasiekti 3,5 proc. grynąjį pelningumą, t.y. pernykštį 4,3 mln. litų nuostolį paversti į 24 mln. litų pelną.
SNGS.RU ir MOL.HB: Vengrijos energetikos ministerija pranešė, kad gavo „Surgutneftegaz“ pranešimą apie 21,2 proc. vengrų naftos bendrovės „MOL“ akcijų paketo įsigijimą, tačiau jo nepriėmė, nes negavo atsakymų į tam tikrus klausimus, sakoma oficialiame Vengrijos energetikos ministerijos pranešime. Į kokius būtent klausimus negaunami atsakymai energetikos ministerija nepraneša. „Surgutneftegaz“ gali nepatekti į visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris įvyks balandžio 23 d., kadangi Rusijos bendrovė nėra įtraukta į „MOL“ akcininkų rejestrą. Priminsime, kad balandžio 9 d. buvo baigtas sandoris tarp austrų kompanijos „OMV“ ir „Surgutneftegaz“, kurio metu už 1,4 mlrd. eurų pastaroji bendrovė įsigijo 22179,488 mlrd. „MOL“ akcijų. Jei „Surgutneftegaz“ nedalyvaus akcininkų susirinkime, dabartiniai akcininkai be didelių kliūčių galės priimti naujam akcininkui nepalankius sprendimus, tokius kaip valdybos narių išrinkimas/atšaukimas ir pan. Tai pirmas „Surgutneftegaz“ aktyvas užsienyje, įsigytas siekiant įgyvendinti vertikalios integracijos strategiją, todėl jos nedalyvavimas ir neturėjimas balsavimo galimybės akcininkų susirinkime vertintinas neigiamai. „MOL“ atžvilgiu ši žinutė vertintina neutraliai.
TVN.PW: „Moody‘s“ reitingų agentūra pakeitė „TVN“ kredito reitingą Ba2 į žemesnį Ba3, o reitingo perspektyvą – iš neigiamos į stabilią. „TVN“ išleistų obligacijų,kurių savininkams suteikta pirmenybės teisė, reitingai palikti nepakeisti (Ba3).
Reitingai buvo peržiūrėti dėl „TVN“ įsigyto nuostolingos prenumeruojamos televizijos platformos „N“. Reitingų sumažinimas gali lemti didesnę skolinimosi kainą, tačiau „TVN“ išleistų obligacijų turėtojams ši naujiena neturėtų turėti didesnės įtakos dėl dviejų priežasčių: prima, šių obligacijų reitingai nebuvo pakeisti, antra, jie nėra likvidūs.