Autorius: Finasta, Parašyta: 2009-03-26 11:35.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=7003
Po permainingos prekybos svarbiausi JAV akcijų rinkos indeksai sugebėjo nuosaikiai ūgtelėti. Per 2,5 savaitės prieaugis pasiekė jau 20 proc., skaičiuojant nuo kovo 9 dienos, kai atsispirta nuo 12,5 metų žemiausios ribos. Tai sparčiausias mėnesio rinkos pakilimas per pastaruosius 17 metų.
Ryte reikiamą postūmį kursams pasistiebti suteikė pasirodę geresni, nei prognozuota, būsto rinkos ir ilgalaikio vartojimo prekių užsakymų duomenys. Įpusėjus prekybai atrodė, kad pakilimas praranda įgytą pagreitį. Vis daugiau prekiautojų nekantrauja susižerti po pirmadienio 7 proc. ralio susikrautus pelnus, S&P 500 indeksui artėjant prie kol kas nepralaužiamo 820–825 punktų pasipriešinimo lygmens. Tačiau sesijos pabaigoje lemiamam spurtui susikaupti padėjo pirkėjų sukelta finansų ir technologijų sektorių akcijų paklausos banga.
Finansų sektoriaus akcijos šiuo metu vienareikšmiai yra pagrindinis prekybos variklis JAV biržose, kuris be kompromisų diktuoja bendrą rinkos tėkmės kryptį. Tai galima sieti su tuo, kad pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje sklando gausybė kalbų apie finansų sektoriaus stabilizavimo pastangas. Jas kai kurie Volstryto strategai jau vėl skuba prilyginti akcijų rinkos atsigavimui ir infliacijos baubui, o tai skatina sunerimusius spekuliantus uždarinėti savo „paspęstas“ trumpąsias pozicijas. Prisideda ir užsitęsusi virtinė geresnių, nei tikėtasi, makroekonominių pranešimų. Tad, nepaisant laikino stabtelėjimo sesijos viduryje, po pietų bankų akcijos atgavo ritmą ir prekybai baigiantis didžiausius kotiruojamus bankus stebintis KBW Bank indeksas jau fiksavo 5 proc. prieaugį.
„Boeing“ akcijos pabrango 2,7 proc. žybtelėjus vilčiai, kad geri ilgalaikio vartojimo prekių užsakymai gali būti susiję su aktyvesne šio antro pagal dydį pasaulio lėktuvų gamintojo veikla. Didžiausio pasaulio aliuminio gamintojo „Alcoa“ akcijos taip pat pabrango 5,5 proc.
Vasarį naujo būsto pardavimai padidėjo 337 tūkst. namų metiniu tempu, kai rinkos konsensusas, pagal „Briefing.com“ apklausą, siekė 300 tūkst. namų. Ilgalaikio vartojimo prekių užsakymai praėjusį mėnesį taip pat netikėtai padidėjo 3,9 proc., kai sausį smuko 5,9 proc. Apklausti ekonomistai tikėjosi, kad užsakymai vasarį kris vidutiniškai 2 proc. Dalies analitikų teigimu, užsitęsę geresni, nei tikėtasi, pranešimai apie JAV ūkio būklę gali liudyti ekonomikos stabilizaciją. Tačiau tokie pastebėjimai atrodo kiek ankstoki, nes skelbiami duomenys yra pakankamai svyruojantys, tad prieš darant skambius pareiškimus būtų neprošal šiek tiek palūkėti. Be to, atsitiesimas nuo tragiškų sausio mėnesio duomenų kol kas tik švelnina ekonomikos aktyvumo nuosmukį, lyginant su praėjusių metų lygiu, ir dar nereiškia tendencijos apsivertimo.
Trečiadienį Atstovų rūmuose prasidėjo debatai dėl prezidento B. Obamos siūlomo 2010 metų 3,6 trln. JAV dolerių biudžeto deficito projekto. Sprendimo dėl kitų metų biudžeto nesitikima anksčiau nei šį rudenį. Kalbėdamas tiesioginiame eteryje B. Obama pabrėžė, kad rekordinis valstybės biudžeto deficitas yra laikinas ir būtinas norint, kad JAV ūkis vėl atsistotų ant kojų.
Trečiadienį JAV vyriausybės vertybinių popierių (VVP) pajamingumai augo, o kainos sumažėjo, nors Federalinis rezervų bankas (FED) pradėjo ilgos trukmės VVP pirkimo akciją. 10 metų VVP rinkos palūkanos pasistiebė nuo 2,7 iki 2,78 proc. Prie JAV iždo obligacijų pigimo galėjo prisidėti ir fiasko patyręs Didžiosios Britanijos VVP aukcionas, pirmąkart nuo 2001 metų nesugebėjęs pasiūlytomis sąlygomis pritraukti pakankamai investuotojų. Tikėtina, kad, nepaisant dalies rinkos dalyvių abejonių, FED programos, kuria numatoma supirkti VVP už 300 mlrd. JAV dolerių, poveikis ilgalaikėms palūkanų normoms turėtų pasijausti kiek vėliau, po to, kai FED aktyviau įsitrauks į šį reikalą.
Trečiadienį dauguma Vakarų Europos akcijų indeksų kilo jau penkta prekybos sesija iš eilės, kai optimizmas nuvilnijo per JAV akcijų rinką. JAV buvo paskelbta apie ilgalaikio vartojimo prekių užsakymų augimą ir pirmą kartą per septynis mėnesius išaugusius naujų namų pardavimus. Daugiausia prie Europos indeksų augimo vakar prisidėjo naftos bendrovės, tokios kaip „Total“, „BP“ ar „Royal Dutch Shell“, kurios brango 1,3–1,8 proc., kai naftos kaina vakar buvo 53 JAV doleriai už barelį.
Nors JAV ir džiugino investuotojus palankiomis naujienomis, tačiau Vakarų Europos paskelbti rodikliai toli gražu nebuvo nuteikiantys optimistiškai. Vokietijos investuotojų pasitikėjimas, skaičiuojamas instituto „IFO“, kovo mėnesį sumažėjo nuo 82,6 iki 82,1. Esamos padėties vertinimas buvo taip pat prastesnis nei prieš mėnesį, o nežymiai gerėjo tik lūkesčių komponentas. Tad žvelgiant į pastarųjų kelių dienų akcijų kainų ralį dar anksti teigti, kad jau atėjo meškų rinkos pabaiga, nes šiuo metu euro zonoje vienas po kito skelbiami rodikliai, kurie tik patvirtina ekonomikos nuosmukį.
Italijos vartotojų pasitikėjimo indeksas kovo mėnesį sumažėjo, lyginant su vasariu, ir buvo mažesnis nei ekonomistų prognozė. Indeksas nukrito nuo 104,0 iki 99,8, o prognozuota 103,0 punktai.
Kinijos akcijų indeksas CSI 300 šiandien ryte vėl parodė stiprų augimą ir pakilo daugiau nei 3 proc. Investuotojus nudžiugino JAV banko „Goldman Sachs“ sprendimas iki 2010 m. balandžio mėn. neparduoti didžiosios dalies jam priklausančio 4,93 proc. akcijų paketo „Industrial & Commercial Bank of China“, kuris yra didžiausias bankas savo šalyje ir 2008 m. uždirbo 16,2 mlrd. JAV dolerių grynojo pelno. Toks sprendimas šio Kinijos banko akcijas šiandien pabrangino daugiau nei 12 proc., o paties banko kapitalizacija siekė 186 mlrd. JAV dolerių.
Lenkijos centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą iki rekordinių 3,75 proc. Ketvirčiu procentinio punkto sumažinta siekiant paskatinti ekonomiką, nes jos lėtėjimas atsvėrė nerimą dėl zloto silpnėjimo. Centrinis bankas vasarį sumažino 2009 m. šalies ekonomikos augimo prognozę daugiau kaip perpus iki 1,1 proc., nors dalis banko atstovų tikisi, jog gali prasidėti ir recesija. Siekiant to išvengti per pastaruosius keturis mėnesius bazinė palūkanų norma buvo sumažinta jau 0,25 proc. punkto. Centrinis bankas tikisi, kad dėl pasaulinės ekonomikos krizės sumažėjusi paklausa Lenkijoje lems infliacijos mažėjimą. Priėmus tokį sprendimą, Lenkijos zlotas nusilpo 1,5 proc. iki 4,5393 zloto už eurą. Nuo metų pradžios zlotas euro atžvilgiu prarado jau 8,6 proc. ir tapo trečia labiausiai nusilpusia regiono valiuta po Vengrijos forinto ir Rusijos rublio. Manoma, kad būtent dėl silpstančio zloto Lenkijos centrinis bankas bazinę palūkanų normą nusprendė mažinti tik 0,25 proc. punkto. Rinkos tikisi, kad tuo atveju, jei zlotas balandį nepradės stiprėti, šalies Centrinis bankas gali mėnesiui ar dviem sustabdyti tolesnį bazinės palūkanų normos mažinimą, o vėliau, sumažinęs dar ketvirčiu procentinio punkto, baigs palūkanų mažinimo ciklą.
Čekijos centrinis bankas šiandien turėtų spręsti dėl bazinės palūkanų normos mažinimo. Šiuo metu dauguma analitikų tikisi, kad galiojanti 1,75 proc. palūkanų norma bus nepakeista dėl silpstančios Čekijos kronos, nepaisant lėtėjančios ekonomikos. Nors anksčiau vyravo nuomonė, kad bazinės palūkanų normos visgi bus mažinamos. Per pastarąjį posėdį (vasario 25 d.) bazinės palūkanų normos buvo sumažintos puse procentinio punkto (nuo 2,25 proc. iki 1,75 proc.).
TVF pareiškus apie ketinimus lengvinti skolinimo sąlygas ir padvigubinti šalims suteiktų kredito linijų limitus, Vengrijos akcijų indeksas vakar kilo 5,9 proc. Didžiausia šalies finansų institucija „OTP Bank“ pašoko 5,6 proc. Finansų ministras paskelbė, kad, siekiant suaktyvinti kreditų rinką, dviem bankams bus perskolinama 520 mlrd. forintų (apie 1,7 mlrd. eurų) iš TVF gautų pinigų. Minėtam „OTP Bank“ atiteks 400 mlrd. forintų.
Serbijos vyriausybė, siekdama atitikti TVF reikalavimą sumažinti biudžeto deficitą, svarsto padidinti pajamų mokestį nuo dabartinių 12 proc. iki 17–20 proc., o neapmokestinamą pajamų dydį peržiūrėti nuo 5 tūkst. dinarų iki 12–15 tūkst. dinarų. Taip didesnė mokesčių našta tektų daugiau uždirbantiesiems. Tačiau pirminio siūlymo įvesti solidarumo mokestį gaunantiems aukštesnes pajamas greičiausiai bus atsisakyta.
Rusijos ekonomikos plėtros ministerija prognozuoja, kad bedarbių skaičius 2009 metais išaugs iki 6 mln., o nedarbo lygis sieks 8,2 proc. Naujausia prognozuojama nedarbo lygio reikšmė buvo 7,4 proc.
Rumunijai už 12,95 mlrd. eurų paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo gali tekti mokėti apie 3,5 proc. palūkanų, teigia TVF delegacijos vadovas. Tai yra itin patrauklus dydis, o pirmaisiais metais palūkanos gali siekti ir dar mažiau – 2 ar 2,5 proc. Paskola būtų teikiama 2 metams, po to reikėtų ją grąžinti per 3–5 metus. Paskola turėtų sustiprinti finansinę Rumunijos padėtį, tačiau itin svarbu, jog lėšos būtų panaudotos kryptingai.
Ukrainos valstybės biudžeto deficitas 2009 m. vasario mėnesį siekė 1,4 mlrd. grivinų, kai sausio mėnesį fiksuotas 1,7 mlrd. grivinų perteklius. Gana netikėtai biudžeto pajamos augo 7 proc. (iki 18,5 mlrd. grivinų), nepaisant 14 proc. kritusių mokestinių pajamų. Vargu ar būtų galima tikėtis tokio nemokestinių pajamų augimo pasikartojimo ateityje. Daugiau nei praeitais metais surinkta tik akcizo mokesčio. O biudžeto išlaidos paaugo 22 proc. iki 20,1 mlrd. grivinų.
Trečiadienį šviesiosios „WTI“ naftos ateities sandorių „NYMEX“ biržoje prekyba vėl vyko gana banguotai, o didžiausi svyravimai užfiksuoti JAV paskelbus savaitės žaliavinės naftos ir jos produktų atsargų rodiklius. JAV energetikos administracijos savaitės ataskaita nepateikė beveik jokių teigiamų žinių, susijusių su naftos rinkos atsigavimu daugiausia naftos suvartojančioje šalyje, tačiau naftos kaina nekrito ir šiandien ryte siekė 53 JAV dolerius už barelį. Žaliavinės naftos atsargos JAV per savaitę išaugo 3,3 mln. barelių iki aukščiausio lygio nuo 1993 m., o prieaugis viršijo analitikų lūkesčius. Visgi benzino ir distiliatų atsargos JAV krito. Naftos perdirbimo bendrovės toliau mažina veiklos apimtis ir praėjusią savaitę dirbo išnaudodamos 82 proc. pajėgumų. Be to, vėl praėjusią savaitę išaugo žaliavinės naftos importas į JAV. Jeigu tokios tendencijos išsilaikys, žaliavinės naftos atsargos dar gali augti. Didžiausias teigiamas ženklas – net 2 mln. barelių sumažėjusios atsargos „Nymex“ biržos naftos saugyklose Cushinge. Tai rodo, kad naftos ateities sandorių rinka ima normalizuotis. Benzino suvartojimas per praėjusias keturias savaites JAV buvo 0,7 proc. didesnis nei prieš metus atitinkamu laikotarpiu, tačiau distiliatų paklausa smukusi net 9,0 proc. Visgi lūkesčiai, susiję su planuojamais tiek JAV, tiek kitų valstybių veiksmais atgaivinti ekonomiką, palaiko aukštesnes nei 50 JAV dolerių už barelį naftos kainas.
Aukso kaina vakar svyravo nuo 920 iki 940 JAV dolerių už trojos unciją. Pakankamai stipriai ji koreliavo su JAV dolerio ir euro valiutų kursais. Apskritai, aukso kainos ateitis labai stipriai siejasi su JAV dolerio perspektyvomis, nes vis didėjant nerimui, kad doleris gali prarasti savo kaip rezervinės valiutos statusą, susidomėjimas investiciniu auksu gali dar stiprėti.