Autorius: traders.lt, Parašyta: 2009-03-24 22:01.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=6986
Eilinį kart užsienio analitikai pasisako, kad Baltijos šalims neišvengiamai vis dėl to teks devalvuoti savo nacionalines valiutas. O devalvavimas gali būti iš ties skaudus ir siekti net penkiasdešimt procentų nuo dabartinės vertės. Esančios pririštos prie euro Baltijos šalių valiutos tai yra lėtai degantis saugiklis, kuris dar labiau pagilins šių šalių ekonominį nuosmukį, prieš tai kai jų ekonomikos patirs visišką krachą, ir teks devalvuoti nacionalines valiutas net iki 50 procentų, prognozuoja „Royal Bank of Scotland Group“ banko analitikas.
Latvija, Estija bei Lietuva stengiasi bet kokia kaina pasaulinės ekonominės krizės akivaizdoje išlaikyti nedevalvuotas savo nacionalines valiutas, kurios yra pririštos fiksuotu kursu prie euro, nepaisant to, kad šių šalių ekonomikos patiria didžiausią nuosmukį nuo pat nepriklausomybės laikų. Latvija jau sutarė su Tarptautiniu Valiutos fondu bei Europos sąjunga dėl 7.5 mlrd. eurų vertės paskolos. Spėjama, kad netrukus ir Lietuvai analogiškai teks prašyti paskolos iš šių institucijų.
„Tokioje sudėtingoje ir ekstremalioje situacijoje kaip ši, tuomet kai jūs nenorite arba negalite devalvuoti nacionalinės valiutos, jūs privalėsite ženkliai sumažinti vidaus vartojimą šalyje apkarpant išlaidas. Politikos atstovai ims netrukus klausti patys savęs, kodėl mes ir vėl tai darome?“ – teigia „Royal Bank of Scotland Group“ banko besivystančių Europos šalių ekonomikų tyrėjas bei analitikas Timothy Ash.
Vien per paskutinį praėjusių metų ketvirtį Latvijos ekonomika susitraukė net 10.3 procentais ir tai buvo didžiausias nuosmukis tarp visų Europos sąjungos šalių. Prognozuojama, kad šiais metais Latvijos bendrasis vidaus produktas gali susitraukti net penkiolika ar net gi daugiau procentų. Estijos ekonomika smuko per paskutinį ketvirtį taip pat įspūdingai, t.y. net 9.7 procentais. Lietuvos ekonomiką per ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį susitraukė virš dviejų procentų. Baltijos šalių nacionalinių valiutų devalvavimas padėtų atgaivinti šių šalių eksportuotojų konkurencingumą.
„Royal Bank of Scotland Group“ banko analitikas prognozuoja, kad Latvijai nepavyks atsilaikyti ir jai teks devalvuoti iki šių metų galo savo nacionalinę valiutą latą net iki penkiasdešimties procentų nuo dabartinės vertės euro atžvilgiu, nes šiemetinis ekonomikos nuosmukis Latvijoje gali pasiekti net 25 procentus. Šalis ko gero turės masyvų fiskalinį deficitą ir privalės toliau aktyviai skolintis.
Baltijos šalys yra tarpusavyje labai susijusios, tad jei Latvija devalvuos latą, netrukus analogiškų veiksmų imsis ko gero tiek Lietuva, tiek Estija, primena Timothy Ash.
Kai kurie ekonomistai arčiai sukritikavo Tarptautinį Valiutos fondą, kad šis sutiko suteikti paskolą Latvijai leidęs jai nedevalvuoti lato prieš tai. Jie pavadino tai didele šios organizacijos klaida. Tiesa, verta priminti, kad Tarptautinis valiutos fondas Latvijai iš bendros 7.5 mlrd. eurų vertės sumos paskolino tik nedidelę dalį lėšų, o didžiausią dalį paskolos sudarė Europos sąjungos ir Skandinavijos šalių skolintos lėšos. Latvijos vyriausybė bei Europos sąjungos atstovai pageidavo išlaikyti nedevalvuotą latą, tam kad nebūtų sukelta panika kitose Baltijos šalyse.
Latvijos latas euro atžvilgiu gali svyruoti apie vieną procentą nuo 0.702804 lato kurso už vieną eurą, tad šalies valdžia priversta naudoti valiutos rezervus, norėdama palaikyti lato kursą euro atžvilgiu. Tuo tarpu Lietuvoje ir Estijoje yra griežtai fiksuotas lito ir euro, bei kronos ir euro valiutos kursai, atitinkamai 3.4528 lito už vieną eurą ir 15.6466 kronų už vieną eurą.
Baltijos šalys turėtų bent kiek daugiau atlaisvinti pririštus euro ir jų nacionalinių valiutų kursus, mano „Royal Bank of Scotland Group“ banko analitikas.
„Jie teigia, kad nenori devalvuoti valiutų, nes tai sukels problemas bankams, tačiau leidimas ekonomikai dar labiau paskęsti recesijos liūne, tikrai susilpnins ir bankų pozicijas“ – perspėja Timothy Ash.
Latvija yra labiausiai prasiskolinusi tarp visų Vidurio ir Rytų Europos regiono šalių. Dabartinė šalies skola sudaro net 130 procentų šalies metinio bendrojo vidaus produkto. Estijos skolos lygis siekia 108 procentus šalies bendrojo vidaus produkto, Lietuvos – 70 procentų, tuo tarpu Rusijos turima skola sudaro vos 34 procentus šalies metinio bendrojo vidaus produkto.