versija spausdinimui
(0)
Vis didesnis dėmesys pasaulio žiniasklaidoje pastaruoju metu yra skiriamas Baltijos šalims. Šįkart Amerikos dienraščio „The New York Times“ žurnalistai nusprendė panagrinėti Baltijos šalių ir Švedijos tarpusavio priklausomybę. Jų nuomone, Latvija, Lietuva bei Estija yra pakankamai didelės šalys, kad jų galimos nesėkmės ir ekonomikų griūtys pakankamai pastebimai paveiktų visų pirma Švediją.
Per pastarąjį dešimtmetį Baltijos šalyse įsitvirtinę Švedijos bankai nesidrovėjo dalinti paskolas gyventojams bei iš to susižėrė tikrai nemažus pelnus. Tačiau šiuo metu kilusi krizė Baltijos šalyse pastato Švedijos bankus į panašią padėtį, kurioje atsidūrė daugelis Amerikos bankų, kurie taip pat masiškai išdavinėjo būsto paskolas Amerikoje, bei tuo pačiu sukėlė šios rinkos bumą išpūsdami kainų augimo burbulą. Dabartinę kilusią krizę taip pat galima palyginti su 1990 metais Švedijos bankus ištikusia krize. Būtent to meto buvusi patirtis verčia Švedijos bankus tikėti tuo, kad ir vėl pavyks išlipti iš krizės nepatyrus itin didelių nuostolių.
„Iš mūsų pusės tai bus politiškai atsakingas žingsnis, jeigu mes sugebėsime pagelbėti Baltijos šalims. Tai jaunos demokratiškos šalys, kurios yra dalis mūsų šalies ekonomikos struktūros“ – pareiškė Švedijos finansų ministras Anders Borg.
„Aš nemanau, kad tai yra teisinga ir jog mes turime teisę naudoti dideles Švedijos mokesčių mokėtojų lėšas Baltijos šalims paremti“ – mano Torbjöern Becker „Stockholm Institute of Transition Economics“ vadovas.
Švedijos bankai bendrai išdavė trim Baltijos šalims paskolų, kurios prilygsta 20 procentų Švedijoje sukuriamo bendrojo vidaus produkto. Prieš keletą metų, tai buvo laikoma kaip protinga investicija. Na o dabar remiantis „Danske Bank“ analitikų prognozėmis, Švedijos bankų išduoti kreditai gali kainuoti šiai šaliai nuo 2 iki 6 procentų prarasto bendrojo vidaus produkto, priklausomai iki kokio lygio išaugs Baltijos šalių paskolų turėtojų nemokumas.
Bo Lundgren, Švedijos vyriausybės pareigūnas mano, kad Baltijos šalys kelia realias grėsmes Švedijos finansų sistemos stabilumui. Jis buvo liudininkas 1990 metais Švedijoje buvusios krizės, ir mano, kad šaliai pavyks sėkmingai išspręsti šiuo metu kilusias problemas. Tačiau jis tuo pačiu perspėja, kad ir toliau gali prireikti tam tikrų valstybinių kapitalo injekcijų į finansų sistemą ar bankus.
Verta pabrėžti, kad būtent Švedijos bankai labai stipriai prisidėjo prie šiuo metu kilusios ekonomikos krizės trijuose Baltijos regiono šalyse, dalindami pigias paskolas nekilnojamo sektoriaus vystytojams, statybos kompanijoms bei gyventojams. Išpūstas Baltijos šalyse nekilnojamo turto burbulas sprogo, sukeldamas papildomas problemas Švedijos bankams.
Švedijos bankas „Swedbank“, kuris bene aktyviausiai veikė Baltijos šalyse, praėjusiais metais padidino net keturis kartus rezervus skirtus blogoms paskoloms išduotoms Baltijos regiono šalyse. Švedija jau skyrė 1,5 mlrd. kronų vertės paramą Baltijos šalyse esantiems Švedijos bankų dukteriniams bankams.
„Akcininkai nesupras, jeigu mes pradėsime leisti pinigus, kad išgelbėtume kitas šalis. Kreditavimas recesijos sąlygomis sumažėja ir mes veiksime atsakingai“ – pareiškė „Swedbank“ banko, kuris 17 procentų savo pelno gauna Baltijos šalyse, finansų vadovas Mikael Inglander.
„Swedbank“ jau prisijungė prie Švedijos vyriausybės paruoštos garantijų programos, bei buvo priverstas papildomais įnašais padidinti savo turimą kapitalą. Švedijos vyriausybė taip pat bando papildomai suteikti kapitalo „Nordea“ bankui, kuris jau praeityje buvo nacionalizuotas. Kol kas tik „SEB“, kitas stambus Švedijos bankas veikiąs aktyviai Baltijos šalyse, nesikreipė į Švedijos vyriausybę paramos.
„Danske Bank“ analitikas Lars Christensen pareiškė, kad Švedijos bankai turi sumokėti už savo puotavimą savu laiku Baltijos šalyse.
„Tai yra tas pats kaip išgerti butelį degtinės ir po to pareikšti,- uch, kaip gi dabar išvengti pagirių?“ – teigė jis.
Jo nuomone pagyrių išvengti nepavyks.
Per pastarąjį dešimtmetį Baltijos šalyse įsitvirtinę Švedijos bankai nesidrovėjo dalinti paskolas gyventojams bei iš to susižėrė tikrai nemažus pelnus. Tačiau šiuo metu kilusi krizė Baltijos šalyse pastato Švedijos bankus į panašią padėtį, kurioje atsidūrė daugelis Amerikos bankų, kurie taip pat masiškai išdavinėjo būsto paskolas Amerikoje, bei tuo pačiu sukėlė šios rinkos bumą išpūsdami kainų augimo burbulą. Dabartinę kilusią krizę taip pat galima palyginti su 1990 metais Švedijos bankus ištikusia krize. Būtent to meto buvusi patirtis verčia Švedijos bankus tikėti tuo, kad ir vėl pavyks išlipti iš krizės nepatyrus itin didelių nuostolių.
„Iš mūsų pusės tai bus politiškai atsakingas žingsnis, jeigu mes sugebėsime pagelbėti Baltijos šalims. Tai jaunos demokratiškos šalys, kurios yra dalis mūsų šalies ekonomikos struktūros“ – pareiškė Švedijos finansų ministras Anders Borg.
„Aš nemanau, kad tai yra teisinga ir jog mes turime teisę naudoti dideles Švedijos mokesčių mokėtojų lėšas Baltijos šalims paremti“ – mano Torbjöern Becker „Stockholm Institute of Transition Economics“ vadovas.
Švedijos bankai bendrai išdavė trim Baltijos šalims paskolų, kurios prilygsta 20 procentų Švedijoje sukuriamo bendrojo vidaus produkto. Prieš keletą metų, tai buvo laikoma kaip protinga investicija. Na o dabar remiantis „Danske Bank“ analitikų prognozėmis, Švedijos bankų išduoti kreditai gali kainuoti šiai šaliai nuo 2 iki 6 procentų prarasto bendrojo vidaus produkto, priklausomai iki kokio lygio išaugs Baltijos šalių paskolų turėtojų nemokumas.
Bo Lundgren, Švedijos vyriausybės pareigūnas mano, kad Baltijos šalys kelia realias grėsmes Švedijos finansų sistemos stabilumui. Jis buvo liudininkas 1990 metais Švedijoje buvusios krizės, ir mano, kad šaliai pavyks sėkmingai išspręsti šiuo metu kilusias problemas. Tačiau jis tuo pačiu perspėja, kad ir toliau gali prireikti tam tikrų valstybinių kapitalo injekcijų į finansų sistemą ar bankus.
Verta pabrėžti, kad būtent Švedijos bankai labai stipriai prisidėjo prie šiuo metu kilusios ekonomikos krizės trijuose Baltijos regiono šalyse, dalindami pigias paskolas nekilnojamo sektoriaus vystytojams, statybos kompanijoms bei gyventojams. Išpūstas Baltijos šalyse nekilnojamo turto burbulas sprogo, sukeldamas papildomas problemas Švedijos bankams.
Švedijos bankas „Swedbank“, kuris bene aktyviausiai veikė Baltijos šalyse, praėjusiais metais padidino net keturis kartus rezervus skirtus blogoms paskoloms išduotoms Baltijos regiono šalyse. Švedija jau skyrė 1,5 mlrd. kronų vertės paramą Baltijos šalyse esantiems Švedijos bankų dukteriniams bankams.
„Akcininkai nesupras, jeigu mes pradėsime leisti pinigus, kad išgelbėtume kitas šalis. Kreditavimas recesijos sąlygomis sumažėja ir mes veiksime atsakingai“ – pareiškė „Swedbank“ banko, kuris 17 procentų savo pelno gauna Baltijos šalyse, finansų vadovas Mikael Inglander.
„Swedbank“ jau prisijungė prie Švedijos vyriausybės paruoštos garantijų programos, bei buvo priverstas papildomais įnašais padidinti savo turimą kapitalą. Švedijos vyriausybė taip pat bando papildomai suteikti kapitalo „Nordea“ bankui, kuris jau praeityje buvo nacionalizuotas. Kol kas tik „SEB“, kitas stambus Švedijos bankas veikiąs aktyviai Baltijos šalyse, nesikreipė į Švedijos vyriausybę paramos.
„Danske Bank“ analitikas Lars Christensen pareiškė, kad Švedijos bankai turi sumokėti už savo puotavimą savu laiku Baltijos šalyse.
„Tai yra tas pats kaip išgerti butelį degtinės ir po to pareikšti,- uch, kaip gi dabar išvengti pagirių?“ – teigė jis.
Jo nuomone pagyrių išvengti nepavyks.