versija spausdinimui
(8)
Praėjusią savaitę kiek sustiprėjąs zlotas, šiandien vėl labai stipriai smunka žemyn visų pagrindinių valiutų atžvilgiu pasiekdamas senai matytas žemumas. Paniškas zloto išpardavimas tęsiasi bei matyt tęsis ir toliau. Vien per šiandien euras zloto atžvilgiu sugebėjo pakilti net daugiau nei šešiolika grošų iki 4.79 zlotų už eurą arba daugiau nei trim procentais, paskutinį kart tokia zloto reikšmė euro atžvilgiu buvo fiksuojama 2004 metų gegužę. Šios dienos sesijos metu euro vertė buvo pakilusi zloto atžvilgiu net iki beveik 4.83 zlotų reikšmės.
Nuo šių metų pradžios euras zloto atžvilgiu jau spėjo sustiprėti net beveik septyniolika procentų, na o nuo praėjusių metų rugpjūtį fiksuotų žemumų, kai už vieną eurą buvo mokama bene po 3,2 zlotus, euras jau pakilo zloto atžvilgiu net beveik penkiasdešimt procentų. Analitikai jau neabejoja, kad netrukus euro bei zloto valiutų kurso santykis turės progą patestuoti penkių zlotų už vieną eurą ribą.
Panašūs tragiški vaizdeliai zlotui yra ir kalbant apie šios valiutos tarpusavio kursus su kitomis užsienio valiutomis, t.y. doleriu, Šveicarijos franku, Britanijos svaru ar Japonijos jena. Už vieną dolerį lenkai šiuo metu jau moka net po 3.75 zlotus, nors dar praėjusių metų rugpjūčio mėnesį už vieną dolerį buvo mokama beveik vos ne po du zlotus. Taigi nuo to laiko doleris zloto atžvilgiu jau sustiprėjo net daugiau nei 85 procentais!!! Šveicarijos frankas zloto atžvilgiu per minimą laikotarpį jau spėjo pakilti beveik 65 procentais, Britanijos svaras – apie 33 procentus, Japonijos jena pakilo daugiau nei du kartus nuo rugpjūčio mėnesį fiksuoto 1.9 kurso iki 4.08 zlotų už šimtą Japonijos jenų kurso.
Pastebimai nuo praėjusių metų vasaros nuvertėjo ir kitų Rytų bei Centrinės Europos šalių valiutos. Tiek Ukrainos grivina, tiek Rusijos rublis, Vengrijos forintas, Čekijos krona bei kitos valiutos. Analitikai šį reiškinį aiškina tuo, kad investuotojai minimo regiono šalių valiutas bei investicijas šiose šalyse vertina kaip rizikingesnes nei tarkim investicijas Vakarų Europoje ir yra labiau linkę savo turimas lėšas laikyti eurais arba doleriais, ar Šveicarijos frankais.
Be to akivaizdu, kad kilusi pasaulinė krizė vis labiau atsiliepia Rytų ir Centrinės Europos regiono šalims, jų ekonomikoms bei pramonėms. Šalyse gan greit smunka pramonės gamybos bei užsakymų rodikliai, vis daugiau įmonių yra privestos taupydamos lėšas atleidinėti darbuotojus, o kai kurios ima riboti gamybos apimtis arba iš vis sustabdo gamybą, dėl smukusios paklausos rinkose. Ypač nepavydėtinoje padėtyje yra tos įmonės, kurios buvo orientuotos į gamybą eksportui.
Lenkija niekuo neišsiskiria iš bendro neigiamo konteksto. Šalies valdžios atstovų dar praėjusių metų pabaigoje demonstruotas optimistinis požiūris į šalies ekonomikos perspektyvas bei šiuo požiūriu remiantis paruoštas šalies šių metų nacionalinis biudžetas gali patirti rimtą fiasko. Būtent šį faktą turėdami omenyje, investuotojai bando atsikratyti kuo greičiau zlotais, na o spekuliantai taip pat prisideda prie zloto silpnėjimo. Vien per vieną mėnesį šalyje bedarbystė šoktelėjo vienu procentu bei pasiekė 10,5 procentus. Rinkos dalyviai taip pat laukia prastų pramonės produkcijos rodiklių Lenkijoje šią savaitę. Nemažiau svarbus faktorius tolesnei zloto krypčiai turėtų būti Lenkijos pinigų politikos tarybos sprendimas dėl tolesnės bazinės palūkanų normos šalyje. Minima taryba posėdžiaus vasario mėnesio pabaigoje. Priminsime, kad per paskutinius tris posėdžius minima tarybą bazinę palūkanų normą šalyje bendrai sumažino net 1.75 procentiniais punktais, bei tuo pačiu prisidėjo prie zloto smukimo.
Žinoma zloto silpnėjimas yra naudingas šalies gamintojams, nes jų produkcija tiek vietinėje, tiek užsienio rinkoje tampa pigesnė bei žymiai labiau konkurencingesnė. Tačiau žinoma yra ir kita medalio pusė, nes dėl sustiprėjusių užsienio valiutų zloto atžvilgiu, kenčia tie žmonės, kurie pasiėmė kreditus užsienio valiutomis.
Nuo šių metų pradžios euras zloto atžvilgiu jau spėjo sustiprėti net beveik septyniolika procentų, na o nuo praėjusių metų rugpjūtį fiksuotų žemumų, kai už vieną eurą buvo mokama bene po 3,2 zlotus, euras jau pakilo zloto atžvilgiu net beveik penkiasdešimt procentų. Analitikai jau neabejoja, kad netrukus euro bei zloto valiutų kurso santykis turės progą patestuoti penkių zlotų už vieną eurą ribą.
Panašūs tragiški vaizdeliai zlotui yra ir kalbant apie šios valiutos tarpusavio kursus su kitomis užsienio valiutomis, t.y. doleriu, Šveicarijos franku, Britanijos svaru ar Japonijos jena. Už vieną dolerį lenkai šiuo metu jau moka net po 3.75 zlotus, nors dar praėjusių metų rugpjūčio mėnesį už vieną dolerį buvo mokama beveik vos ne po du zlotus. Taigi nuo to laiko doleris zloto atžvilgiu jau sustiprėjo net daugiau nei 85 procentais!!! Šveicarijos frankas zloto atžvilgiu per minimą laikotarpį jau spėjo pakilti beveik 65 procentais, Britanijos svaras – apie 33 procentus, Japonijos jena pakilo daugiau nei du kartus nuo rugpjūčio mėnesį fiksuoto 1.9 kurso iki 4.08 zlotų už šimtą Japonijos jenų kurso.
Pastebimai nuo praėjusių metų vasaros nuvertėjo ir kitų Rytų bei Centrinės Europos šalių valiutos. Tiek Ukrainos grivina, tiek Rusijos rublis, Vengrijos forintas, Čekijos krona bei kitos valiutos. Analitikai šį reiškinį aiškina tuo, kad investuotojai minimo regiono šalių valiutas bei investicijas šiose šalyse vertina kaip rizikingesnes nei tarkim investicijas Vakarų Europoje ir yra labiau linkę savo turimas lėšas laikyti eurais arba doleriais, ar Šveicarijos frankais.
Be to akivaizdu, kad kilusi pasaulinė krizė vis labiau atsiliepia Rytų ir Centrinės Europos regiono šalims, jų ekonomikoms bei pramonėms. Šalyse gan greit smunka pramonės gamybos bei užsakymų rodikliai, vis daugiau įmonių yra privestos taupydamos lėšas atleidinėti darbuotojus, o kai kurios ima riboti gamybos apimtis arba iš vis sustabdo gamybą, dėl smukusios paklausos rinkose. Ypač nepavydėtinoje padėtyje yra tos įmonės, kurios buvo orientuotos į gamybą eksportui.
Lenkija niekuo neišsiskiria iš bendro neigiamo konteksto. Šalies valdžios atstovų dar praėjusių metų pabaigoje demonstruotas optimistinis požiūris į šalies ekonomikos perspektyvas bei šiuo požiūriu remiantis paruoštas šalies šių metų nacionalinis biudžetas gali patirti rimtą fiasko. Būtent šį faktą turėdami omenyje, investuotojai bando atsikratyti kuo greičiau zlotais, na o spekuliantai taip pat prisideda prie zloto silpnėjimo. Vien per vieną mėnesį šalyje bedarbystė šoktelėjo vienu procentu bei pasiekė 10,5 procentus. Rinkos dalyviai taip pat laukia prastų pramonės produkcijos rodiklių Lenkijoje šią savaitę. Nemažiau svarbus faktorius tolesnei zloto krypčiai turėtų būti Lenkijos pinigų politikos tarybos sprendimas dėl tolesnės bazinės palūkanų normos šalyje. Minima taryba posėdžiaus vasario mėnesio pabaigoje. Priminsime, kad per paskutinius tris posėdžius minima tarybą bazinę palūkanų normą šalyje bendrai sumažino net 1.75 procentiniais punktais, bei tuo pačiu prisidėjo prie zloto smukimo.
Žinoma zloto silpnėjimas yra naudingas šalies gamintojams, nes jų produkcija tiek vietinėje, tiek užsienio rinkoje tampa pigesnė bei žymiai labiau konkurencingesnė. Tačiau žinoma yra ir kita medalio pusė, nes dėl sustiprėjusių užsienio valiutų zloto atžvilgiu, kenčia tie žmonės, kurie pasiėmė kreditus užsienio valiutomis.
oi bicki padauginau, 1 eur - 7 litai cia jau 100% 
, 1eur - 5/5,5 lito