Autorius: Verslosavaite.lt, Parašyta: 2008-12-29 14:27.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=6020
Šių metų pradžioje Verslosavaite.lt kalbinti ekonomistai ir verslo pasaulio atstovai gana tiksliai numatė 2008-aisiais laukiančius sunkumus.
Tiesa, reikia pridurti, kad pirmieji krizės požymiai tuo metu jau buvo jaučiami, šalį kamavo didelė infliacija.
Tikėjosi nuosaikaus lėtėjimo
Bankų analitikai 2008 metams prognozavo nuosaikų ekonomikos augimo lėtėjimą, tačiau iš tiesų jau spalio–lapkričio mėnesiais daug kam teko patirtį skaudų kritimą.
Tačiau teigdami, kad auganti infliacija palaipsniui mažins verslo ir vartotojų optimizmą, tuo pačiu ir vartojimo augimą, analitikai buvo teisūs.
„Įstabų pastarųjų metų Bendrojo vidaus produkto (BVP) spurtą lėmė visuminio vartojimo augimas ir žemų palūkanų normų sukelta skolinimosi epidemija. Tačiau tai tik trumpam efektyvūs augimo stūmokliai. Didėjant kainoms ir sunkėjant paskolos aptarnavimo naštai jų įtaka ekonominei plėtrai netruks nuslopti.
Tuo tarpu, ilgalaikį augimą užtikrinantys veiksniai, tokie, kaip šalies gamybos sektoriaus vystymas, tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas, eksporto bei inovacijų skatinimas ir kiti liko užmarštyje“, – Verslosavaite.lt 2008 metų pradžioje teigė banko „DnB Nord“ analitikė Indrė Genytė.
Nuspėjo NT paklausos sumažėjimą
Pasitvirtino ir prognozės dėl sugriežtėjusių kreditavimo sąlygų, mažėsiančios infliacijos ir nekilnojamojo turto burbulo subliuškimo.
„Makroekonominė įtampa visame Baltijos regione, išaugusios palūkanų normos ir sugriežtėjusios bankų kreditavimo sąlygos turėtų slopinti skolinimosi bumą bei paskatinti rinkos dalyvius daugiau taupyti ir investuoti.
Tai sumažintų visuminę paklausą ir, tikėtina, pažabotų infliacijos augimą. Be to, kitąmet nuosprendžio sulaukti turėtų lūžio tašką pasiekusios gyvenamojo nekilnojamo turto rinkos dalyviai“, – Verslosavaite.lt teigė I. Genytė.
„Sampo“ (dabar „Danske“) banko analitikė Violeta Klyvienė pritarė šiems teiginiams ir pastebėjo, kad nukentės visos su NT sritimi glaudžiai susijusios įmonės.
„Kelerius metus vyravusių paklausos ir pasiūlos disbalansų jau nebėra, todėl galima prognozuoti ir nekilnojamojo turto kainų mažėjimą.
Šios verslo srities lėtėjimas atitinkamai turėtų lemti ir su ja susijusių verslų – statybos, mažmeninės prekybos, besispecializuojančios statybos sektoriuje, pelnų mažėjimą“, – Verslosavaite.lt teigė V. Klyvienė.
Prognozavo sunkius metus visiems
SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė prognozavo, kad naujai prasidėję metai atneš iššūkių visiems ūkio sektoriams.
„Verslą smarkiai vargins ir jo pelningumą mažins didėjančios gamybos sąnaudos ir darbo jėgos trūkumas. Į vidaus rinką orientuotų sektorių veiklą papildomai sunkins mažesnė vidaus paklausa.
Tuo tarpu į užsienio rinkas orientuotų įmonių, kurių daugumą sudaro apdirbamosios pramonės šakos atstovai, veiklai nepalankus bus Lietuvos eksporto konkurencingumo prastėjimas euro zonos šalių atžvilgiu ir lėtesnė pagrindinių eksporto partnerių ūkio plėtra“, – Verslosavaite.lt teigė analitikė.
Violetos Klyvienės nuomone, santykinai geri šie metai turėjo būti įmonėms, daugiau besiorientuojančioms į eksportą, nei į vidaus paklausą.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas prognozavo, kad metai bus palankūs žemės ūkio sektoriui, ypatingai pieno ir mėsos perdirbimo įmonėms.
„Turėdami stipriai išreikštą rinkos koncentraciją, jie galės diktuoti sąlygas augintojams ir tiekėjams. Be to, jų gaminamos produkcijos dar labiau trūks ne tik Europoje, bet ir besivystančiuose Azijos regionuose. Juose didėja perkamoji galia, gyventojai pradeda vartoti produktus, anksčiau laikytus egzotika“, – šių metų pradžioje sakė D. Arlauskas.
Kalbinti specialistai taip pat prognozavo, kad nukentės pramogų sektorius, tačiau panašu, kad didesnių sunkumų, bent jau šiemet, šiam sektoriui pavyko išvengti.
Perspėjo dėl paskolų krizės JAV
Tuometinis Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas perspėjo, kad būsto paskolų krizė JAV turės neigiamų pasekmių finansiniu investavimu užsiimančiam sektoriui.
„Galimas didžiausios pasaulio ekonomikos nuosmukis neigiamos įtakos taip pat turės ir pasaulio vartojimo prekių eksportuotojams, nors tikslų poveikį konkrečiai įmonei prognozuoti sunku“, – Verslosavaite.lt teigė Ž. Šilėnas.