Autorius: Finasta, Parašyta: 2008-12-17 13:11.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=5938
Antradienį JAV Federalinis rezervų bankas (FED) ryžosi drastiškai sumažinti bazines palūkanų normas beveik iki nulio ir pažadėjo imtis visų galimų priemonių krizei įveikti. Gan netikėtai bazinės palūkanų normos buvo sumažintos nuo 1 proc. iki 0-0,25 proc. FED leido suprasti, kad, siekiant užkirsti kelią galimai defliacijai, palūkanos išliks itin mažos ilgesnį laiką, nes buvo išnaudotos visos per recesiją taikomos tradicinės pinigų politikos priemonės.
Paprastai centriniai bankai nustato konkretų tikslinės palūkanų normos dydį, o ne galimo svyravimo intervalą, todėl šis FED sprendimas yra beprecedentis. Banko pareigūnai pripažino, kad šių veiksmų buvo imtasi, nes FED yra techniškai sunku išlaikyti tikslų normos lygį rinkoje esant itin žemam palūkanų lygiui. Bazinė palūkanų norma pirmą kartą istorijoje tapo žemesnė nei 1 proc. Dauguma analitikų spėjo, kad normos bus sumažintos iki 0,5 proc., todėl FED, matyt, nusprendė, kad didesnis teigiamas postūmis galimas tik nustebinus rinką. Vadinamoji diskonto norma, kuri taikoma refinansuojant bankams skiriamas lėšas, pirmą kartą nuo 5-ojo dešimtmečio sumažinta iki 0,5 proc. Be to, FED pranešime teigiama, kad JAV centrinis bankas gali iš bankų išpirkinėti hipoteka garantuotas obligacijas ir ilgalaikius vyriausybės skolos vertybinius popierius, taip siekdamas sumažinti šiuo metu rinkoje taikomas ilgalaikes palūkanų normas.
Naujai išrinktas JAV prezidentas Barakas Obama išplatino pranešimą, kad išnaudojus per recesiją taikomas tradicines pinigų politikos priemones, būtina kovai su krize pasitelkti visas vyriausybines institucijas.
Nepaisant dramatiško palūkanų normų apkarpymo, nuogąstaujama, kad dabartiniai FED žingsniai turės tik trumpalaikį teigiamą psichologinį efektą, bet jų nepakaks siekiant įpūsti gyvybės merdėjančiai šalies ekonomikai, nes pagrindinė bėda šiuo metu yra ne skolinimosi kaina, bet sumažėjęs kredito prieinamumas, kurį lemia bankų nenoras skolinti lėšų ir smarkiai prastėjantys ekonominiai rodikliai.
Paskelbus šiuos pranešimus akcijų kainos JAV šovė į viršų. „Citigroup“ akcijos brango 11 proc., „JPMorgan Chase“ – 13 proc., „Goldman Sachs“ – 14 proc., kompanijai paskelbus mažesnį, nei tikėtasi, ketvirčio nuostolį. „Boeing“ ir „Intel“ akcijos brango po 7,2 proc. Visos 10 sektorių grupių, sudarančių S&P 500, pabrango ne mažiau nei po 2,2 proc.
Infliacija JAV lapkričio mėnesį smarkiai sumažėjo. Per mėnesį vartotojų kainų indekso reikšmė nukrito 1,7 proc. – daugiausia nuo tada, kai rodiklis buvo pradėtas skaičiuoti 1947 metais. Atpigusi nafta ir kitos žaliavos, silpstanti mažmeninė prekyba lėmė kainų mažėjimą, kuris pralenkė ir rinkos prognozes, pagal kurias buvo laukiamas 1,3 proc. mėnesinis vartotojų kainų kritimas. Metinė infliacija JAV spalio mėnesį sudarė 1,1 proc., o stiprėjančios nuojautos dėl galimos defliacijos suteikė dar daugiau pagrindo Federaliniam rezervų bankui mažinti palūkanas.
Vakarų Europa
Antradienį Vakarų Europos akcijų rinkos pirmą kartą per pastarąsias keturias prekybos sesijas baigė pakilimu. Europos akcijų indeksai kilo dėl bankų akcijų, kurios iš dalies kilo po to, kai „Goldman Sachs“ paskelbė mažesnius nuostolius, nei prognozavo rinka. Todėl banko akcijos Europoje palypėjo net 8,6 proc., o tokių bankų, kaip „BNP Paribas“, „Banco Standarter“, „Deutsche Bank“ ir „UBS“, akcijų kainos kilo nuo 1,8 proc. iki 5 proc. Be to, Vakarų Europos indeksų kilimą skatino ir spekuliacijos, laukiant Federalinio rezervų banko sprendimo, kuriuo, kaip ir tikėtasi, vėl sumažintos bazinės palūkanų normos. Ši naujiena ir bankai padėjo Europos akcijų indeksams pakilti, nors pingant metalams krito metalurgijos įmonių akcijų kainos.
Europos gamybos ir paslaugų sektorius gruodžio mėnesį traukėsi didžiausiu greičiu per pastarąjį dešimtmetį. Abiejų sektorių indeksas, skaičiuojamas apklausiant pirkimo vadybininkus, gruodžio mėnesį siekė 38,3 punkto reikšmę, kuri prieš mėnesį siekė 38,9. Mažesnė nei 50 punktų reikšmė signalizuoja apie sektoriaus traukimąsi. Kai kurių analitikų nuomone, tai dar vienas ekonomikos silpnėjimo požymis, kuris gali paskatinti ECB per kitą susitikimą vėl sumažinti bazinę palūkanų normą.
Kainos D. Britanijoje spalio mėnesį augo 4,1 proc. metiniu tempu, kuris buvo kiek didesnis, nei prognozavo ekonomistai (3,9 proc.), tačiau sumažėjo, lyginant su rugsėju. Kaip ir daugelyje ekonomikų, D. Britanijoje vis labiau reiškiasi disinfliacijos procesai. Dar rugsėjo mėnesį vartotojų kainų metinė infliacija siekė 5,2 proc. D. Britanijos infliacija vis dar viršija vyriausybės nustatytą 3 proc. tikslą, tačiau jau kitąmet tikimasi ir neigiamo kainų augimo. Pastarieji lūkesčiai vis dar palieka galimybę, kad Anglijos bankas dar kartą gali ryžtis mažinti palūkanas.
Azija
Azijos indeksai kilo po to, kai JAV Federalinis rezervų bankas priėmė sprendimą dar kartą sumažinti bazines palūkanų normas. Iš vienos pusės, investuotojai tai įvertino kaip ryžtą iš esmės kovoti su krize, tačiau iš kitos pusės, tai gali būti įvertinta ir kaip signalas, kad reikalai klostosi tikrai prastai. Pasak „Bloomberg“, šiuo metu net 52 proc. apklaustų investuotojų tikisi, kad ir Japonijos centrinis bankas per savo pinigų politikos komiteto susitikimą taip pat ryšis sumažinti bazinę palūkanų normą, kuri šiuo metu siekia 0,3 proc.
Kinijos akcijų rinka užsidarė su teigiamu pokyčiu, investuotojams teigiamai sureagavus į FED sprendimą sumažinti bazines palūkanų normas, o tai turėtų paskatinti ir Kinijos centrinį banką toliau imtis palūkanų mažinimo politikos. Be to, Kinijos vyriausybė paskelbė, kad įsakys bankams aktyviau finansuoti nekilnojamojo turto vystytojus, kad būtų atgaivinta būsto rinka, nes priešingai nei JAV, Kinija susiduria su gyvenamojo būsto trūkumu. Taip pat bus imtasi ir būsto rinkos mokesčių lengvatų politikos. Be to, įdomią informaciją pateikė Kinijos geležies ir plieno asociacija, kurios duomenimis, visos Kinijos plieno bendrovės spalio mėn. dirbo nuostolingai.
Lotynų Amerika
Brazilijos mažmeninės prekybos apimtys spalį šoktelėjo į viršų 10,1 proc. metiniu tempu – daugiau, nei tikėjosi dauguma ekonomistų. Kita vertus, pasaulinės finansų krizės poveikis šalies ekonomikai ryškiau pasireiškė tik lapkritį. Brazilijos akcijų kainos kilo į viršų dėl JAV naujienų.
Vidurio ir Rytų Europa
Ukrainos spalio mėnesio eksporto apimtys sumažėjo iki 5,7 mlrd. JAV dolerių, lyginant su 6,7 mlrd. JAV dolerių rugsėjo mėnesį, kai importas smuko iki 7,6 mlrd. JAV dolerių, lyginant su 8,4 mlrd. JAV dolerių rugsėjo mėnesį. Taigi prekybos deficitas paaugo nuo 1,7 mlrd. JAV dolerių rugsėjo mėnesį iki 1,9 mlrd. JAV dolerių spalio mėnesį, o bendras 10 mėnesių deficitas siekė 16,1 mlrd. JAV dolerių. Pastebėtina, kad didžiąja dalimi eksportas smuko dėl mažesnių metalų pardavimų, kurie sudaro 43 proc. viso eksporto. Labai svarbu, kad importas ir prekybos disbalansas augo, galima sakyti, tik dėl 0,9 mlrd. JAV dolerių išaugusio naftos ir gamtinių dujų importo. Vadinasi, vidaus paklausa, atmetus naftos ir dujų kainų augimo efektą, silpsta sparčiau, nei mažėja eksportas.
Serbijoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, stebimi infliacijos lėtėjimo tempai. Per lapkritį vartojimo kainų indeksas padidėjo 0,2 proc., o lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai, šoktelėjo 10,9 proc. Sparčiausiai, t. y. net 18 proc. per metus pabrango maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 16 proc. – alkoholiniai gėrimai, 12 proc. – komunalinės paslaugos. Transporto grupėje kainos ūgtelėjo 3,5 proc.
Kaip praneša Rusijos statistikos departamentas, pramonės gamyba šalyje per lapkričio mėnesį sumažėjo 8,7 proc., kai spalio mėnesį pramonės gamyba augo 0,6 proc. Toks rodiklio sumažėjimas yra didžiausias nuo 1998 m. Globalus ekonomikos lėtėjimas sumažino plieno, vamzdžių ir trąšų paklausą ir stumia šalį prie recesijos slenksčio.
Žaliavos
Vakar šviesioji „WTI” žaliavinė naftos kaina ateities sandorių rinkoje vėl svyravo – po pietų bandė kilti į viršų ir buvo pasiekusi 46 JAV dolerių už barelį kainą, tačiau vėlai vakare jau buvo nustatytas dienos prekybos dugnas ties 43 JAV doleriais už barelį. Šiandien Alžyre vyksta OPEC narių susitikimas, per kurį bus nuspręsta, kiek bus sumažintos naftos gavybos kvotos. Pirmasis komentarą vakar pateikė Saudo Arabijos naftos pramonės ministras, kuris pareiškė, kad OPEC turėtų priimti sprendimą dėl 2 mln. barelių per dieną naftos gavybos sumažinimo. Įdomu, kad į susirikinimą atvyko Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Igoris Sečinas, kuris taip pat pasiryžęs padaryti viešą pranešimą, kuriuo greičiausiai paskelbs apie Rusijos naftos gavybos sumažinimą bent jau 300 tūkst. barelių per dieną. Norvegija pareiškė, kad kol kas neturi ketinimų mažinti naftos gavybos. Visgi naftos rinkoje tvyro daugiau pesimistinių nuotaikų, tad bet koks OPEC naftos kvotų mažinimas gali tik patvirtinti, kokia susilpnėjusi pasaulinė naftos paklausa.
Aukso kaina rinkoje kilo JAV Federaliniam rezervų bankui paskelbus apie didesnį, nei tikėtasi, bazinių palūkanų mažinimą. Tokie veiksmai baugina investuotojus dėl galimos ilgalaikės infliacijos atsiradimo, nors artimiausiu laiku realesnis yra nerimas dėl defliacijos pasireiškimo pasaulyje. Be to, besitęsiantis JAV dolerio smukimas euro atžvilgiu taip pat stumia aukso kainas į viršų.