Dow Jones indekso vertė 4000 punktų, didėjantis pasaulinis maisto stygius, burbulas valstybinių obligacijų. Žurnalas „Fortune“ pakalbino aštuonis gerai žinomus rinkos bei ekonomikos žinovus, ir tai ką jie pasakė apie laukiančią ateitį,
Autorius: traders.lt, Parašyta: 2008-12-12 17:41.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=5896
2008 metai turbūt bus geriausiai žinomi kaip metai, kada pasaulinės akcijų rinkų vertės smuktelėjo pusiau, tačiau buvo tikrai daug daugiau svarbių dalykų. Tai buvo metai, kuriais visos svarbiausios turto klasės - akcijos, nekilnojamas turtas, žaliavos ir prekės, net aukšto reitingo obligacijos, patyrė didelius dviženklius procentinius nuostolius, po ko buvo sunaikinta daugiau kaip 30 trilijonų dolerių popierinio turto.
Žurnalas „Fortune“ pakalbino aštuonis gerai žinomus rinkos bei ekonomikos žinovus ir tai, ką jie pasakė apie laukiančią ateitį, iš tiesų baugina.
Nouriel Roubini
Žinomas kaip daktaras "Pražūtis", Niujorko universiteto ekonomikos profesorius, numatė hipotekos kreditų griūtį.
"Šiuo metu mes esame maždaug viduryje labai sunkios recesijos, kuri turėtų tęstis ir toliau, per visus ateinančius 2009 metus. Tai yra didžiausia JAV ekonomikos recesija per pastaruosius penkiasdešimt metų, kuri atsirado dėl sprogusio, smarkiai išpūsto kreditų burbulo. Nėra galimybių grįžti atgal ir šiam procesui nėra pabaigos. Buvo besaikis vartojimas būsto paskolų, kredito kortelių, paskolų studentams, įvairių obligacijų ir jūs žinote tai. Ir visa tai dabar atsisuko prieš mus ir grįžta labai didele bei griaunančia jėga. Šiuo metu tai jau nėra vien tik JAV krizė. Visos pažangių šalių ekonomikos yra skaudaus nusileidimo pradžioje. Ir besivystančių šalių rinkos, pradedant Kinija, taip pat pradeda smarkiai leistis žemyn. Taigi mes turime pasaulinė krizę ir kasdien tampa vis blogiau.
Reikalai vis prastės ir, be abejonės, tai dar labiau pajus eiliniai gyventojai. JAV BVP augimas bus neigiamas per 2009 metus iki pat jų pabaigos. Ekonomikos atsigavimas turėtų prasidėti 2010 m. ir tęstis 2011 metais, tačiau BVP augimas bus toks silpnas, sieksiantis vos nuo 1 iki 1,5 procentus, jog atrodys kad ir toliau vyrauja recesija. Manau, kad Amerikoje nedarbo lygis pasieks rekordinius 9% iki 2010 metų. Būstų kainos jau krito daugiau nei ketvirtadaliu, tačiau, mano nuomone, jos nukris dar 15% iki to laiko, kol 2010 metais ims po truputį atsigauti pasiekusios dugną.
Artimiausius dvylika mėnesių aš liksiu nuošalyje nuo rizikingų aktyvų, neinvestuosiu nei į akcijas, nei į žaliavas. Taip pat neplanuoju naudotis kreditais, ar įsigyti kokių kitų labai rizikingų instrumentų. Planuoju likti su grynaisiais ir investuototi į trumpojo laikotarpio skolos vertybinius popierius bei obligacijas. Esant dabartiniai situacijai geriau pasilikti su instrumentais kurie duoda mažesnę grąžą, nei prarasti 50% viso savo turto. Šiuo metu svarbiausia užduotis yra išsaugoti kapitalą, tačiau tai bus labai nelengva padaryti.
Norėčiau būti labiau optimistiškiau nusiteikęs, tačiau buvau teisus prieš metus ir manau, kad dabar taip pat."
Bill Gross
Į obligacijas investuojančios milžinės „PIMCO“ steigėjas, kuris 2007 metų liepos mėnesį perspėjo, kad kreditų krizės pasekmės paveiks (užkrės) visą ekonomiką.
"2008 metai turbūt bus geriausiai žinomi kaip metai, kada pasaulinės akcijų rinkų vertės smuktelėjo pusiau, tačiau buvo tikrai daug daugiau svarbių dalykų. Tai buvo metai, kuriais visos svarbiausios turto klasės - akcijos, nekilnojamas turtas, žaliavos ir prekės, net aukšto reitingo obligacijos, patyrė didelius dviženklius procentinius nuostolius, po ko buvo sunaikinta daugiau kaip 30 trilijonų dolerių popierinio turto. Dėl to kaltinti tik hipotekinių kreditų krizę būtų klaidinga. Era svertų sistemos, kuri apėmė visų tipų išvestinių instrumentų struktūrą, įkūnijo tikėjimą, kad ekonomika visuomet augs bei įsitikinimą, jog turto kainos niekada nepradės kristi. Kadangi 2008 metai beveik užbaigti, mes kaip investuotojų tauta, buvome priversti pažvelgti į naują realybę. „Wall Streetas“ bei „Main Streetas“ yra išsigandę, kad dabartinę recesiją netrukus gali pakeisti visuotinė depresija.
Ar taip nutiks iš tikrųjų labai stipriai priklauso nuo Obamos administracijos sugebėjimų, kuri turėtų atnaujinti kapitalizmo laukinę dvasią, pakeisdama šiuo metu nematomą Adamo Smitho „ranką“ į vyriausybės dosnią bei geranorišką „ranką“. Prireiks valdžios išlaidų ir garantijų, kurios turėtų apimti trilijonus dolerių, siekiant užpildyti spragą, sukurtą išvalius, panaikinant svertų įtaką, privačias balansų ataskaitas. Savo ruožtu skolintojai ir investuotojai turi vienodai pradėti prisiimti riziką, o ne kimšti pinigus į šių dienų investicijų čiužinius. Procesui prireiks laiko. Dvylikos mėnesių nepakaks, kad Obamos komanda panaikintų patirtus nuostolius, dėl pusę amžiaus trukusio pernelyg didelio svertų naudojimo.
Sumažinant privačių pozicijų riziką, kurios vietą iš dalies užims vyriausybės kreditai, reikės susitaikyti su sumažėjusiu pelningumu bei mažesniu pajamų augimu, po to kai bus pasiektas dugnas.
Investuotojams reikia suprasti šiuos titaninius pokyčius rinkoje bei viešojoje politikoje ir būti patenkintais ateityje vienaženkle grąža. Ko gero pelningiausia vertė yra aukštos kokybės įmonių obligacijų ir privilegijuotų bankų bei kitų finansinių institucijų akcijų, kurios bendradarbiauja su vyriausybe programose, tokiose kaip pavyzdžiui probleminio turto mažinimo programa. Jų pelningumas turėtų būti apribotas, tačiau jų galimybė mokėti palūkanas bei privilegijuotus dividendus turėtų būti nevaržoma. Be kita ko reikėtų sutelkti dėmesį į aukštos kokybės įmones bei turto klases. Atsigavimo kelias bus sunkus ir tuo pačiu klastingas bei nepatikimas."
Robert Shiller
Jeilio profesorius bei „MacroMarkets“ bendrasavininkis, nuspėjęs „dot-com“ bei nekilnojamo turto krizes.
Kol kas mes neturime tokio nedarbo lygio, kuris buvo 1930 metais, tačiau, nepaisant to, yra daug panašumų dabartinės situacijos su ta, kuri buvo Didžiosios depresijos metu, bei dalykų, kurie vyksta dabar lygiai taip pat, kaip ir tuomet. Visų pirma, yra didelis akcijų rinkų svyravimas aukštyn bei žemyn. Tikroji (infliacijos pakoreguota) S&P 500 indekso vertė nuo 1995 iki 2000 metų beveik patrigubėjo, o nuo 2000 metais pasiekto piko iki šių metų lapkričio smuko beveik 60%. Vienintelis kitas panašus įvykis buvo trečiajame dvidešimto amžiaus dešimtmetyje,kai realios akcijų kainos padidėjo daugiau nei trigubai nuo 1924 iki 1929 metų ir tada krito 80% nuo 1929 iki 1932 metų. Antra, mes turime didžiausią nekilnojamo turto vertės smukimą nuo pat depresijos laikų. Trečia, mes matome nulines palūkanų normas, bei galėjome stebėti trumpai neigiamas trumpalaikių paskolų palūkanų normas. To nebuvo nutikę nuo pat 1941 metų. Laikotarpyje nuo 1938 iki 1941 metų paskolų palūkanų normos svyravo apie nulį, kartais nusirisdamos į neigiamą reikšmę.
Ir sąrašas tęsiasi, mūsų duomenys neina žemyn taip greit, kaip depresijos metu, tačiau vartotojų pasitikėjimo rodiklis tikėtina pasiekė žemiausią lygį nuo pat tų laikų. Kasdieninis akcijų rinkos procentinis kintamumas yra didžiausias nuo pat depresijos laikų. Šių metų spalį infliacija per vieną mėnesį krito daugiausiai per septyniasdešimt metų. Kitas dalykas, jog tai yra pasaulinis reiškinys, kaip ir Didžiosios depresijos metu.
Aš esu optimistas, kad šįkart mes susidorosime geriau, tačiau esu susirūpinęs, kad esame pažeidžiami. Viena svarbiausių pamokų nuo pat depresijos laikų, jog daiktai gali rusenti ilgą laiką. Dėl ko aš labiausiai nerimauju dabar, kad mūsų pasitikėjimas buvo sulaužytas ir sunku bus jį atkurti. Nesvarbu, ką mes darome, mes stengiamės susidoroti su psichologiniu reiškiniu. Taigi Fed galėtų sumažinti palūkanų normas ir pirkti turtu užtikrintus vertybinius popierius, tačiau tai realiai veiktų ir būtų atkurta visiška gerovė tik tada, jei žmonės tikėtų, kad mes vėl galime grįžti atgal. Tai šiek tiek sudėtinga valdyti.
Kalbant apie akcijų rinką, kainos ir pelno santykis(P/E) nebėra didelis. Aš naudoju P/E santykį, kuriame kaina yra padalinta į dešimties metų vidutinį pelną akcijai. Tai tikrai konservatyvesnis būdas žiūrėti į šį rodiklį. 2000 metais P/E rodiklis pasiekė 44 ir buvo rekordiškai didelis. Pastaruoju metu jis sumažėjo iki mažiau negu 13 ir tai yra mažiau nei vidurkis, kuris siekia maždaug 15. Bet po to, kai akcijų rinkos nukrito žemyn 1929 metais, šis rodiklis nusmuko net iki vos 6, t.y. perpus mažiau nei yra dabar ir tai kelia pagrįstą nerimą. Šiuo metu yra didelis šansas investuoti ir tikėtis, kad rinkos ilgalaikiu laikotarpiu smarkiai kils, tačiau yra labai didelė rizika, kad jos lygiai taip pat sėkmingai gali nusiristi maždaug dar per pusę nuo dabartinių lygių."
Sheila Bair
„FDIC“ vadovė siūlė suteikti paramą bei lengvatas hipotekos paskolas paėmusiems skolininkams.
"Mano 87 metų mama yra klasikinė ilgalaikė „pirk ir laikyk“ investuotoja, kuri kilusi iš Kanzaso ir užaugusi Didžiosios depresijos laikais. Ja galėtų didžiuotis net pats W.Buffett. Jos investicijų grąža visada buvo didesnė negu mano tėvo. Jis aktyviai prekiaudavo pasirinktomis akcijomis ir tikrai uždirbdavo nemažai, tačiau niekad neaplenkdavo mano mamos, kuri naudojo labai paprastą taktiką, investavimo į jai žinomų ir suprantamų kompanijų akcijas ir vėliau jų laikymo.
Taigi aš tapau pasekėja investavimo pagrindų : padaryk namų darbus, gerai išanalizuok kompanijas, investuok į tų bendrovių akcijas, kurių verslą tu supranti ir po to laikyk jas. Kaip valstybės institucijos priežiūros atstovė, aš stengiausi ne tik apsaugoti investuotojų interesus, bet ir supažindinti juos su rinka ir jos subtilybėmis.
Privačių hipotekų, užtikrintų vertybiniais popieriais, rinka yra puikiausias pavyzdys. Trilijonais investuotojų dolerių buvo finansuojama milijonai privačių hipotekos paskolų, kurių daugelis gavėjų turėjo labai mažų galimybių vėliau gražinti prisiimtas paskolas. Investuotojai per daug pasitikėjo reitingų agentūromis, o šios savo ruožtų per daug kliovėsi matematiniais modeliais, o ne analizavo kam skiriamos paskolos. Visi šios paskolų grandinės atstovai – paskolų teikėjai, gavėjai, brokeriai, valdžia, reguliuotojai, yra atsakingi už tai, jog buvo sumažintas bei iškraipytas paskolų išdavimo standartas. Bet problema susidėjo iš to, kad investuotojai, kurie galiausiai prisiima riziką, mažai stebėjo bei analizavo savo investicijas bei pačių išduodamų nekilnojamo turto paskolų kokybę. Jeigu jie būtų tai darę, jie būtų pamatę per didelius išduotų paskolų bei rizikos rodiklius, nedaug informacijos apie paskolų gavėjus ir jų pajamas, apsunkintas įmokas ir per didelį nemokumą. Investuotojai tokiu atveju atidžiai tai panagrinėję, nebūtų investavę nuo pat pradžių į tai, kas buvo paremta prielaida, jog nekilnojamo turto kainos kils, o skolininkai galės visuomet refinansuoti paskolas. Žinoma, dabar mes labai gerai žinome, kad nekilnojamo turto kainos ėmė su pagreičiu smukti, na o skolininkai prarado galimybes refinansuoti savo paskolas. Visa tai sukėlė domino efektą bei prasidėjo masinis nekilnojamo turto priverstinis atėmimas, o jo kainos ėmė dar daugiau ir greičiau kristi. Ir visa tai tik dar labiau padidino ekonomikos problemas, kurias matome dabar.
Mes iškopsime iš šitos duobės ir kai tai padarysime, aš tikiuosi, kad mes grįšime prie pagrindų į normalius santykius, kuomet bankai ir kitos finansų institucijos skatins realios ekonomikos augimą ir ilgalaikės vertės kūrimą ekonomikoje, o amerikiečių šeimos vėl atras dvasios ramybę, suprasdami, kad finansinis saugumas pasiekiamas per taupymą bei protingą investavimą. Mums reikia grįžti į tą laikotarpį, kurį pergyveno mano mama ir jos kartos žmonės, kada išgyveno sunkumus ir nepriteklių. Dabartinė krizė ir vėl privers mus tai išmokti daryti."
Jim Rogers
Žaliavų rinkos guru, prieš dvejus metus perspėjęs, kad susprogsiantis kredito burbulas nuniokos „Wall Streetą“.
"Mes esame priverstinio likvidavimo laikotarpyje, kuris nutiko tik aštuonis ar devynis kartus per pastaruosius 150 metų. Faktas, kad prieš tai buvusios istorijos tikrai nebuvo malonios. Bet tai yra labai įdomus laikas, kai daugelis yra priversti parduoti viską, neatsižvelgiant į faktus ar pagrindus bei fundamentus. Istoriškai taip jau susiklostė, kad tokiu laikotarpiu galima užsidirbti pinigų, pavyzdžiui ieškant akcijų, žaliavų ar kitų investicijų, kurių pagrindai, t.y. fundamentalūs rodikliai yra nepažeisti bei geri. „General Motors“ bei „Citigroup“ pagrindai, arba kitaip sakant rodikliai,gerokai pablogėję ir be abejonės stipriai pažeisti.
Beveik vienintelė turto klasė, kurią aš žinau ir kur pagrindai nebūtų pažeisti, o iš tiesų gerinami net ir dabar, t.y. prekės ir žaliavos. Ūkininkai negali gauti paskolų įsigyti trąšų tiesiog dabar. Niekas neketina duoti paskolą, jei norite atidaryti cinko ar švino kasyklas, tuo tarpu kasdien tiekiamų prekių ir žaliavų pasiūla susitraukia vis daugiau ir daugiau. Niekas negali investuoti į gamybos pajėgumus, net jei jis nori. Jūs patys galėsite būti liudininkais besivystančio galingo žaliavų trūkumo per ateinančius keletą metų. Dabartinės maisto atsargos yra žemiausiame lygyje per pastaruosius penkiasdešimt metų. Ir visa tai gali virsti Didžiąja depresija II. Tačiau jei mes išbrisime iš dabartinės krizės, prekės bei žaliavos greičiausiai atsigaus, kaip jos tą darė 1970 m., kai viskas buvo katastrofiška ir prekės bei žaliavos šoktelėjo virš debesų.
Pastaruoju metu aš aktyviai perku žemės ūkio produkcijos žaliavas ir prekes. Aš taip pat pirkau daugiau Kinijos kompanijų akcijų. Be to, aš perku Taivanio bendrovių akcijas pirmą kartą savo gyvenime. Atrodo, kad Taivanyje po šešiasdešimties metų pertraukos pagaliau turėtų įsivyrauti taika ir šios šalies kompanijos turėtų gauti nemažą naudą iš ilgalaikio Kinijos ekonomikos augimo.
Aš uždariau daugelį JAV kompanijų akcijų trumpų pozicijų ir šiuo metu šortinu JAV ilgalaikes obligacijas. Tai yra paskutinis išpūstas burbulas, kurį radau Amerikoje. Aš nelabai galiu įsivaizduoti, kad kažkas duos JAV valdžiai pinigų trisdešimčiai metų už vos 4% pajamingumą. Aš tikrai to nedaryčiau. Prognozuoju, kad rinką užplūs gigantiškai daug obligacijų ir infliacija vėl sugrįš.
Mano nuomone, JAV akcijos vis dar nėra patrauklios. Istoriškai taip susiklostė, kad akcijos perkamos, kai duoda 6% dividendinį pajamingumą, o P/E rodiklis siekia aštuonis, o parduodamos, kai P/E siekia dvidešimt du o dividendinis pajamingumas 2%. Dabar JAV akcijos atpigo daug, tačiau jos vis dar yra labai brangios, lyginant pagal istorinį įvertinimo metodą. Šiuo metu Amerikos bendrovių akcijos duoda vidutiniškai maždaug 3% dividendinį pajamingumą. Akcijoms norint pasiekti 6% pajamingumą be didelio dividendų padidėjimo, Dow Jones indeksas turi nusiristi žemiau 4000 punktų. Aš nesakau, kad taip būtinai atsitiks ir minimas indeksas nusiris taip žemai, bet tai visai tikėtinas įvykių posūkis. Bet jeigu iš tiesų rinkos nukris taip žemai, aš tikiuosi, kad būsiu pakankamai protingas, ir tuomet nusipirksiu daug akcijų. Tokiu laiku svarbiausia turėti pinigų ir išlikti mokiam, kad galima būtų pasinaudoti labai palankia proga nusipirkti akcijų ar kitur investuoti."
John Train
„Montrose Advisors“ įmonės įkūrėjas bei pirmininkas , turintis penkiasdešimties metų patirtį „Wall Streete“.
"Aš manau, kad nors ir esame gan sunkioje recesijos būsenoje, tačiau ko gero ji neperaugs į plataus masto depresiją, todėl kad, ko kiekvienas bijo, beviltiška būtų išvengti. „Wall Streete“ mėgstama sakyti, kad rinkos nujautė penkias iš paskutinių trijų recesijų ir esmė yra tame, jog rinkos didelis nuopuolis išgąsdino ir privertė valdžią imtis ryžtingų bei neatidėliotinų veiksmų.
Investavimo galimybė - skirtumas tarp realybės ir suvokimo. Ir kadangi daugelis akcijų įvertintos taip, lyg depresija jau būtų kelyje, todėl daugelio jų kainos yra gan patrauklios.
Vienas būdas su kuriuo aš sutinku ir kuris man patogus, tai yra turėjimas gerų kompanijų akcijų užsiimančiu patraukliu verslu, kaip pavyzdžiui „Johnson&Johnson“ ar kitų panašių kompanijų. Jos retai kada išlekia į parką, tačiau duodą ilgalaikį pastovų pelną, kurį jūs visada gausite. Jos dažnai turi daug lėšų („Cisco“, „Apple“, „Microsoft“ ir „Berkshire Hathaway“), kurios kartais viršija 20 milijardų dolerių. Arba „Hewlett-Packard", „Google", „Intel" ar „IBM“ - visi jie iš 10 milijardų dolerių lygos. Tokios įmonės gali pasinaudoti silpna rinka kaip ir privatūs investuotojai,tačiau skirtumas tame, kad jie žino labai gerai, kiek mokėti už tai, kas tinka jų produktų linijai.
Dabartinėje aplinkoje mano favoritės yra tos įmonės, kurios gali klestėti ir prastų metų laikotarpiu. Taigi ne „Saks“, bet „Wal-Mart", ne „Neiman Marcus“, bet „Dollar General“. Arba specialistai, tokie kaip „Fastenal“, „Monsanto" arba „Schlumberger“.
Ir kada reikia pirkti? Per ar arti taip vadinamo meto, kada yra visiška bei gili tamsa, jei sugebėsite tą tašką tiksliai aptikti."
Meredith Whitney
„The Oppenheimer & Co.“ kompanijos analitikė, buvo tarp pirmųjų įspėjusių, kad dideli bankai turės labai rimtų problemų.
Tai, ką federalinė valdžia padarė tiek su toksiniu turtu, tiek gelbėdama „Citigroup" ir t.t., turėjo sustabdyti kraujavimą, tačiau tai nebuvo padaryta, kad iš esmės pakeistų bendrą padėtį. Taip, į sistemą buvo įmesta milžiniško kapitalo, bet mano nuomone, kad tai tik tiesiog užkamšys skyles. Tai nesukurs sistemai taip labai gyvybiškai reikalingo naujo likvidumo.
Kai valdžia paskelbė šiuos planus, investuotojai džiūgavo ir juos apėmė savotiška euforija bei viltis. Bet rezultatai yra kuklūs ir aš numanau, kad valdžios atstovai paskelbs, jog jie klydo ir jiems reikia pabandyti kažką naujo bei kitaip daryti, kad gerinti padėtį. Galvoju, kad bus dar ne vienas naujas ar modifikuotas planas, kuriuo valdžios atstovai bandys gelbėti katastrofiškai blogėjančią padėtį. Naujų planų prireiks, nes kompanijos negali pritraukti reikalingo kapitalo tolesnei veiklai vykdyti ar refinansuoti skolas, tad kapitalo tiekėja ir toliau bus priversta būti valstybė.
Ar tai atsitiks kitais metais? Atvirai kalbant, sunku man nuspėti, kas vyks kitą savaitę, jau nekalbant apie ateinančius metus. Viena, ką aš galiu pasakyti, kad visi šie bankai bus priversti grįžti į rinką ir ieškoti daugiau kapitalo. Mes taip pat turėsime visą apimančią bankų sistemos restruktūrizaciją, kuri turėtų vykti kažkur kitų metų pabaigoje. Toliau vyks bankų konsolidacija, kai kurių pasitraukimas iš rinkos, mažėjimas, tačiau tuo pačiu atsiras erdvės ir naujų bankų kūrimui.
Manau, kad visai ekonomikai bus blogiau nei žmonės tikisi. Didžiausia problema bus vartojimo išlaidų mažėjimas. Jei 2008 metais buvo būdinga, kad finansų rinka įtakoja ekonomiką, tai 2009 metais bus atvirkščiai ir ekonomika įtakos rinką. Tai jau prasidėjo."
Wilbur Ross
Milijardierius bei „W.L. Ross & Co.“ kompanijos besispecializuojančios probleminiu bei bankrutuojančių kompanijų valdymu bei restruktūrizavimu pirmininkas.
"Mes aiškiai esame rimtoje recesijoje ir reikės žymiai daugiau agresyvių veiksmų, norint pakeisti dabartinę padėtį. Federalinė valdžia iš pradžių nuvertino hipotekos ir būsto krizės problemų mastus, o vėliau puolė į paniką imdama naudoti nuolat kintančias, nelabai gerai apgalvotas bei skubias priemones padėčiai taisyti, tačiau jos išsprendė tik nedidelę didelio masto problemų dalį. Jau dabar namų savininkai prarado 5 trilijonus dolerių ir 12 milijonų šeimoms būsto paskolos viršija jų turimų būstų vertes. Todėl ekonomika nebus stabilizuota iki kol hipotekos paskolos nebus pakoreguotos, atsižvelgiant į namų vertes, su prieinamais paskolų gražinimo terminais ir kol naujos hipotekų paskolos netaps prieinamos visam namų kainų spektrui. Iki tada, dėl nekilnojamojo turto kainų kritimo ir nedarbo augimo, padidės skurdas, o vartotojai mažins savo išlaidas.
Aš esu optimistiškas, dėl B.Obamos pasirinktos naujos ekonominės komandos, ir turiu keletą pasiūlymų, ką jie turėtų daryti. Tikėkimės, kad naujas valstybės iždo sekretorius T.Geithner paskatins skolintojus restruktūrizuoti hipotekos paskolas, pusę sumažintos pagrindinės sumos praradimų padalijant tarp valdžios, namų ūkių bei skolintojų. Kreditoriai galės įgyti savo likvidumą parduodant Iždo garantuojamą paskolų dalį, o valdžia gaus metinę draudimo įmokų premiją, kad galėtų apsaugoti nuo ateities nuostolių. Tai nieko nekainuotų mokesčių mokėtojams dabar ir tikriausiai mažai arba nieko ateityje.
Spręsti nedarbo lygio problemas yra itin svarbu. Detroitui reikia valstybės paramos, kad gyventojai turėtų darbo smunkant automobilių paklausai. Gali prireikti pirminio automobilių gamintojų bankroto, siekiant įgyvendinti restruktūrizavimo planus, kurie užtruks, bet abi šios pramonės šakos ir ekonomika yra labai trapi, kad sugebėtų atsilaikyti prieš domino efektą, nes automobilių gamintojo bankrotas taip pat paskui save nutemptų tiekėjus bei platintojus.
Be to, siekiant išvengti staigiai išaugsiančio nedarbo, būtina kuo greičiau įgyvendinti numatytus infrastruktūros projektus, kurie leistų sukurti gyvybiškai reikalingų darbo vietų.
Jeigu prezidentui Obamai pavyks imantis ryžtingų veiksmų ir sėkmingai išspręsti šias problemas, nesvarbu ar jis pasinaudos mano rekomendacijom, tai bus pradėtas atstatyti pasitikėjimas visuomenėje ir galima tikėtis, kad 2010 metų pradžioje pavyks išbristi iš recesijos. Jei ne, ekonomikai teks kamuotis ilgą laiką. Atsižvelgiant į ekonominį netikrumą, investuotojai, kurie pernelyg bijo pirkti akcijas, gali rinktis neapmokestinamąsias obligacijas, kurių pajamingumas maždaug 6%. Investuotojai, kurie nori apdrausti riziką, jei federalinio biudžeto deficito didėjimas lems ilgesnio laikotarpio infliaciją ir padidinti palūkanų normas, dėl ko pigtų obligacijos, gali nusipirkti nuo infliacijos apsaugotų iždo vertybinių popierių.
Savo įmonėje mes pradėjome investuoti į kai kurias problemų turinčias finansines bendroves. Ir manome, kad tai su kaupu atsipirks, nes jos yra labai, tiesiog labai pigios. Nors visos problemos prasidėjo finansinių paslaugų sektoriuje, tačiau ten mes matome tikrai patrauklių galimybių.
Paruošta pagal užsienio žiniasklaidą
