2008m. 43 savaitės pasaulio rinkų apžvalga
Autorius: traders.lt, Parašyta: 2008-10-26 21:14.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=5346
Tai buvo dar viena savaitė kada biržose vyravo masiniai išpardavimai. Krito indeksai, akcijų kursai, žaliavų kainos bei kai kurių šalių valiutų vertės. Kaip skelbia analitikai, „domino“ sindromas toliau tęsiasi. Iš įvairių rūšių fondų visame pasaulyje žmonėms pradėjus atsiminėti investuotas lėšas, bijant kad ir toliau fondų vertės kris, fondų valdytojai yra priversti išpardavinėti savo turimas pozicijas, nesvarbu kokiomis kainomis. Labiausiai ir toliau kenčia besivystančios šalys, kurios laikomos rizikingiausiomis, todėl būtent šių šalių kompanijų akcijos, o kai kuriais atvejais ir valiutos, yra išparduodamos daugiausiai.
Investuotojų nuotaikas praėjusią savaitę stipriai veikė skelbiami kompanijų veiklos rezultatai, kurie daugeliu atveju būdavo prastesni, nei laukti rinkose. Investuotojus nuvylė tiek didžiosios JAV, tiek Europos bei Azijos bendrovės. Labai stipriai padaugėjo atvejų, kada kompanijos ėmė mažinti ateinančių ketvirčių anksčiau skelbtas savo veiklos prognozes, dėl tikėtino pasaulinio ekonomikos augimo žymaus sulėtėjimo.
Ir toliau Centrinėje ir Rytų Europoje siautėja meškos
Meškos ir toliau labai aktyviai siautėja Centrinės ir Rytų Europos didžiausiose biržose. Faktiškai, be stabdžių pingant naftos bei metalų kainoms, lygiai taip pat sėkmingai žemyn važiuoja ir Rusijos kompanijų akcijos. Vien per praėjusią savaitę RTS indeksas neteko 17,7 procentų savo vertės, panašiai nusmuko ir Micex biržos indeksas. Tiek RTS, tiek Micex biržose praėjusią savaitę nekartą teko stabdyti prekybą, o penktadienį minimose biržose prekyba taip pat buvo nutraukta, ir turėtų būti atnaujinta tik antradienį, t.y. spalio 28 dieną, jei kitaip nenuspręs šalies finansų rinkos priežiūros tarnyba.
Prie neigiamų aspektų Rusijai, galima paminėti ir tai, kad reitingų agentūrą S&P praėjusią savaitę sumažino šalies skolinimosi reitingą. Taip pat reitingų agentūros ėmė mažinti ir šalies didžiųjų įmonių reitingus arba jų perspektyvas. Žemyn ir toliau ritosi šalies valiuta rublis.
Naftos ir dujų sektoriaus atstovės „Lukoil“ akcijos per praėjusią savaitę nuvertėjo daugiau nei dešimt procentų, o nuo spalio pradžios jau spėjo atpigti daugiau nei penkiasdešimt procentų. „Rosneft“ vertybiniai popieriai krito 13,4 procentų per savaitę, „Tatneft“ paprastosios akcijos atpigo penkiolika procentų. Rusijos dujų monopolininkės „Gazprom“ kapitalizacija minimu laikotarpiu smuktelėjo dar 16,2%, o nuo šio mėnesio pradžios šios kompanijos akcijos jau spėjo atpigti daugiau nei penkiasdešimt šešiais procentais.
Rusijos didžiosios metalų kompanijos irgi fiksavo gana nemažus neigiamus pokyčius. „Norilsk Nickel“ akcijos vien penktadienį prarado daugiau nei dvidešimt procentų savo vertės, o savaitės neigiamas pokytis sudarė trylika procentų. „Polymetal“ vertė smuktelėjo beveik devyniolika procentų, o „Polyus Gold“ – 7,9 procentais.
Lenkija taip pat pastaruoju metu itin stipriai pajuto meškų jėga. Užsienio investuotojai masiškai parduoda Varšuvos biržoje kotiruojamų didžiųjų kompanijų akcijas. Vien per praėjusią savaitę stambiųjų kompanijų indeksas WIG20 neteko 12,56% savo vertės, o nuo 2008 metų pradžios jau spėjo nuvertėti penkiasdešimt penkiais procentais. Dabartinė indekso vertė siekia vos 1555.68 punktus, nors penktadienį meškos bandė šį indeksą nuleisti ir žemiau 1500 punktų ribos. Paskutinį kartą WIG20 indekso vertė siekė minimą reikšmę 2003 metų pabaigoje.
Po kilusios panikos Vengrijoje, bei didelio vietinės valiutos forinto smukimo, šalies Centrinis bankas, visiems labai netikėtai, per neplanuotą susitikimą trečiadienį, padidino bazinę palūkanų normą šalyje 3 proc. iki 11,5%. Šiuo žingsniu norėta sustiprinti forintą ir apraminti investuotojus, deja, ko gero šis sprendimas davė tik trumpalaikį efektą. Tiesa, ketvirtadienį ir penktadienį Vengrijoje buvo nedarbo dienos, tad tolesnę įvykių eigą šioje šalyje galėsime stebėti jau nuo pirmadienio. Forintas euro atžvilgiu per spalio mėnesį jau spėjo nuvertėti beveik penkiolika procentų.
Nuo spekuliantų praėjusią savaitę itin stipriai kentėjo ir Lenkijos nacionalinė valiuta zlotas, kuris smarkiai krito tiek euro, tiek dolerio atžvilgiu. Besitraukiantys užsienio investuotojai iš Lenkijos tuo pačiu keičia zlotus į kitas valiutas, šia situacija puikiai naudojasi ir spekuliantai, mušdami zloto kursą euro bei dolerio atžvilgiu dar žemiau. Lenkijos valdžios bei Centrinio banko atstovai vieningai tvirtina, kad šalies ekonomika yra geroje padėtyje, fundamentai yra puikūs ir tokiam zloto silpnėjimui nėra jokių rimtų priežasčių. Tačiau jau dabar neatmetama galimybė, kad šalies Centrinis bankas, jau ateinančios savaitės metu gali imtis priemonių, norėdamas palaikyti silpstantį zloto kursą kitų valiutų atžvilgiu. Euras zloto atžvilgiu vien per praėjusią savaitę sugebėjo pakilti 7,7 procentais, nors jau penktadienį eurui pakilti zloto atžvilgiu virš keturių zlotų už vieną eurą ribos nepavyko antrą kartą iš eilės. Tačiau vien nuo spalio pradžios zlotas euro atžvilgiu jau spėjo nusmukti 11,5%. Tuo tarpu, savaitės pabaigoje už vieną dolerį lenkai jau buvo priversti mokėti beveik po tris zlotus, nors dar vasaros viduryje už dolerį buvo mokama beveik vos po du zlotus. Vien per praėjusią savaitę doleris zloto atžvilgiu pakilo net 14,6%, o spalio mėnesio prieaugis jau sudaro daugiau nei dvidešimt tris procentus.
Žinoma, netikėtai smukęs zlotas turėtų pasitarnauti šalies eksportuotojams, tačiau kaip ekonomikoje įprasta, dėl to nukentės produkcijos importuotojai į Lenkiją. Nieko stebėtino, kad tarp WIG20 indekso kompanijų, praėjusią savaitę itin gerai, krintant kitoms akcijoms, atrodė keramikinių plytelių, santechnikos ir kitos produkcijos gamintojos „Cersanit“ akcijos, kurios praėjusią savaitę netgi sugebėjo baigti pabrangusios daugiau nei dviem procentais. „Cersanit“ didžiąją dalį pagamintos produkcijos eksportuoja. Dar vieno didelio eksportuotojo „Bioton“ vertybiniai popieriai atpigo tik penkiais procentais per praėjusią savaitę.
Labiausiai nuo pardavėjų nukentėjo Lenkijos didieji bankai. „BRE Bank“ akcijos per praėjusią savaitę neteko daugiau nei dvidešimt vieno procento vertės, „Bank PEKAO“ – 17,6 procentų, o „Getin“ banko kapitalizacija sumažėjo beveik šešiolika procentų. Ir toliau nepaliaujamai pingant tiek variui, tiek sidabrui šių metalų išgavėjos „KGHM“ akcijos neteko eilinių 22,2 procentų.
Dideliais kritimais praėjusią savaitę pasižymėjo ir kitų Europos besivystančių šalių rinkos. Rumunijos biržos BET indeksas smuktelėjo daugiau nei penktadaliu, kaimyninės Bulgarijos biržos Sofix indeksas nuvertėjo 11,39%, net 13,48 procentais nudardėti žemyn sugebėjo ir Ispanijos akcijų rinkos pagrindinis indeksas IBEX 35.
Argentinai gresia nemokumas
Investuotojai puolė masiškai išpardavinėti Argentinos kompanijų akcijas, kai pasirodė informacija, jog šios šalies valdžia planuoja nacionalizuoti šalies privačius pensijų fondus. Argentina šiuo metu skendi skolose ir susiduria su didelėmis finansinėmis problemomis ir negali palankiomis sąlygomis pasiskolinti tarptautinėje rinkoje dėl to, kad 2001 metais neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų šalies obligacijų turėtojams. Šalies obligacijos krito bene iki rekordiškų žemumų nuo pat 2005 metų. Kaip pranešama, Argentinos privatūs fondai vadovaujantis įstatymais, buvo priversti didžiąją dalį lėšų investuoti šalyje, o 55 procentai iš valdomų šių fondų 29 mlrd. dolerių lėšų, būtent ir yra investuota į šalies obligacijas. Argentinos vyriausybė, nacionalizuodama šalies privačius fondus, kartu galės lengvai nurašyti jų turimas valstybės obligacijas. Argentina itin daug eksportuoja žaliavų, ypač žemės ūkio produktų, o po to, kai daugelio žaliavų kainos gerokai nusirito nuo šių metų vasaros metu pasiektų aukštumų, šalis susidūrė su labai rimtomis ekonominėmis problemomis.
Reaguodamas į įvykius šalyje per praėjusią savaitę, Argentinos biržos Merval indeksas nuvertėjo net 26,79 procentais. Tai buvo absoliučiai didžiausias smukimas per minimą laikotarpį tarp visų pagrindinių pasaulio akcijų biržų indeksų. Vien per šiuos metus Merval indeksas jau neteko daugiau nei penkiasdešimt aštuonių procentų savo vertės.
Islandija prašo 2 mlrd. dolerių iš Tarptautinio valiutos fondo
Didelių problemų kamuojama Islandija, po šalies didžiųjų bankų griūties, kai valstybė buvo priversta juos skubiai gelbėti, iš Tarptautinio valiutos fondo prašo 2 mlrd. dolerių paskolos.
Pagrindinis šalies vyriausybės tikslas atkurti pasitikėjimą šalimi ir jos valiuta, bei sutvarkyti pakrikusią Islandijos bankinę sistemą. Dėl minimos paskolos preliminarus susitarimas regis yra pasiektas, skelbiama žiniasklaidoje, tačiau dar reikia sulaukti oficialaus patvirtinimo, kuris dėl būtinų procedūrų turėtų šiek tiek užtrukti.
„Islandija pristatė labai ambicingą šalies atgaivinimo programą, kurios pagrindiniai tikslai yra atkurti pasitikėjimą šalies bankine sistema, stabilizuoti Islandijos Kronos kursą, įvykdyti reikalingas reformas bei be abejonės sugriežtinti fiskalinę politiką“ – skelbiama Tarptautinio valiutos fondo oficialiame pranešime.
Tarptautinio valiutos fondo atstovai pranešė, kad sutarė su Ukrainos valdžia, kad šiai šaliai bus paskolinta 16,5 mlrd. dolerių suma, kuri turėtų padėti išvengti finansinės krizės šioje šalyje. Kreditas pirminiais duomenimis turėtų būti suteiktas dviems metams. Tuo tarpu, Ukraina įsipareigojo įvykdyti Tarptautinio valiutos fondo keliamus reikalavimus, t.y. subalansuoti šalies biudžetą, kuo greičiau įvykdyti būtinas reformas ir kita.
„OPEC“ nepadėjo naftos kainai
Penktadieninis, daugiausia naftos išgaunančių šalių „OPEC“ organizacijos sprendimas, sumažinti šios žaliavos išgavimą 1,5 mln. barelių per dieną, atrodo nieko nenustebino, nes tai jau ko gero buvo įskaičiuota į naftos kainą, kuri per praėjusią savaitę dar stipriau pajudėjo neigiama krytimi. „Light Crude“ rūšies naftos kaina per paskutines penkias dienas atpigo dar daugiau nei dešimt procentų ir šiuo metu kainuoja vos 64.67 dolerius už barelį. Tai yra mažiausia šios žaliavos kaina nuo pat 2007 metų birželio mėnesio pradžios. Investuotojai išparduoda naftos ateities sandorius, nes bijo, jog stipriai sulėtėjus pasaulinei ekonomikai, pastebimai kris ir šios žaliavos vartojimas. Artimiausia, psichologiškai svarbi „Light Crude“ rūšies naftos kainos riba, bus šešiasdešimt dolerių už barelį. Na, o rimtesnis palaikymas galėtų būti ties 58 dolerių žyma, ir jai ją pavyks pralaužti, gali išsipildyti prognozės, jog naftos kaina pasieks ir vos penkiasdešimt dolerių už barelį vertę. Vien per dar nesibaigusį spalio mėnesį, „Light Crude“ rūšies nafta atpigo daugiau nei trisdešimt šešiais procentais.
Žemyn praėjusią savaitę ritosi ir pagrindinių metalų kainos. Daugiausiai, net 22,79 procentais atpigo varis, aliuminio ateities kontraktų kaina smuktelėjo daugiau nei dešimt procentų, na o auksas pigo 6,62 procentais. Žemės ūkio pagrindinių produktų kainos taip pat buvo linkusios kristi.
Kitą savaitę visi laukia FED sprendimo
Tikriausiai ateinančios savaitės pagrindiniu įvykiu turėtu tapti trečiadienį, spalio 29 dieną, skelbiamas FED sprendimas dėl bazinės palūkanų normos Amerikoje. Analitikai yra 99,9% garantuoti, kad palūkanos tikrai bus sumažintos nors 0,25%, kai kurie netgi tikisi kad palūkanos bus sumažintos iki 1 procento, na o didžiausi optimistai viliasi, kad B.Bernankė su kolegomis ryšis bazines palūkanas Amerikoje nukirpti net 0,75% - iki neregėtai mažų, vos 0,75 procentinių punktų.
Kitą savaitę ir toliau tęsis kompanijų ketvirčio veiklos rezultatų skelbimas. Be abejonės, tai taip pat gali lemti tolesnes prekybos kryptis rinkose. Investuotojai jau ateinančios savaitės metu galės įvertinti šių bendrovių ketvirtinius veiklos rezultatus: „Verizon“, „Loews“, „BP“, „Aetna“, „Asml“, „Bayer“, „Corning“, „Moody’s“, „Office Depot“, „Procter & Gamble“, „JDS“, „Metlife“, „Visa“, „Alcatel“, „BASF“, „Deutsche Bank“, „Eastman Kodak“, „Exxon“, „Unilever“, „Volkswagen“, „Motorola“, „Sun Microsystems“, „Chevron“ ir „Sanofi Aventis“.
Kaip visada, sulauksime nemažai svarbių makroekonomikos rodiklių skelbimo ateinančios savaitės eigoje.
