Autorius: traders.lt, Parašyta: 2008-10-12 18:41.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=5191
Rinkose beveik nieko nauja, nes ir toliau stiprėja panika, didėja investuotojų baimė dėl ateities ir vyksta akivaizdžios lenktynės kas greičiau parduos turimas akcijas, patirdamas kuo mažesnį nuostolį. Šią savaitę galima drąsiai pavadinti rekordine, deja tie rekordai absoliučiai daugumai tikrai nėra malonūs, tuo labiau džiuginantys, o greičiausiai yra priešingai. Vis mažiau investuotojų, dar tikinčių, kad netrukus situacija pasikeis, pritilo ir didžioji dalis analitikų, tuo tarpu vis labiau pasigirsta nuomonių, teigiančių, kad pasaulio biržos kris dar daugiau. Įdomu, kas sugebės įkvėpti rinkoms optimizmo, o galbūt sulauksime to laiko, kai reikės imtis kardinalių veiksmų laikinai uždarant pasaulio biržas?
Ir vėl „juodasis“ pirmadienis
Praėjusi savaitė biržose, kaip ir savaitė prieš tai, prasidėjo fatališkai - labai dideliais indeksų smukimais žemyn. Rinkose karaliavo meškos, didelė baimė, aukščiausio lygio nervingumas ir masinė panika. Visa tai galima pavadinti didele pasauline kainapjūte.
Pirmosios tradiciškai raudonuoti pradėjo Azijos ir Okeanijos regiono biržos. Tuo tarpu Japonija, Kinija, P.Korėja ir dešimt kitų Azijos regiono valstybių sutarė įkurti 80 mlrd. dolerių vertės specialųjį fondą, kuris būti skirtas kovoti su galima finansine krize šiame regione. Akivaizdu, kad ir šiame regione vis labiau auga nerimas dėl to, kad bankų „maras“ realiai gali pasiekti ir Azijos finansų sektorių. Džiugina tas faktas, kad didžiosios Azijos valstybės stengiasi šiems įvykiams užbėgti už akių.
Po Azijos atėjo eilė meškoms pasireikšti Europoje. Absoliuti antirekordininkė, pagal pirmadienio dienos kritimus, vėl tapo Rusijos akcijų rinka. Vien RTS indeksas sugebėjo nudardėti net 19.1% gerokai žemiau 900 punktų ribos vos per vieną dieną, t.y. daugiau nei dvigubai daugiau nei kitų Europos biržų indeksai, kai per visą praėjusią savaitę bendrai prarado tik 16,7% savo vertės.
Investuotojus senajame žemyne itin nuvylė tai, kad didžiųjų Europos sąjungos valstybių atstovams, kartu su ECB ir ES vadovais, savaitgalį nepavyko susitarti dėl bendrų veiksmų gelbėjant Europos regiono finansų sektorių. Nors rinkos dalyviai vylėsi, kad gal būt bus sukurtas ir patvirtintas panašus finansų sektoriaus gelbėjimo planas į analogą Amerikoje.
Prekyba už Atlanto taip pat prasidėjo dideliais kritimais žemyn. Investuotojams jau jokio įspūdžio nedarė penktadienį vakare priimtas JAV finansų sektoriaus gelbėjimo planas, kurį, tiesą pasakius, didžioji dalis žinomų investuotojų bei ekonomistų labai stipriai kritikavo.
Antradienį, kaip ir galima buvo tikėtis, padėtis tiek Azijoje, tiek Europoje pastebimai pasitaisė. Šįkart indeksai visose minėtų regionų biržose nekrito tokiais dideliais tempais, tačiau vis vien dominavo ryškiai raudona spalva. Rinkos dalyviams šiek tiek nuotaikas praskaidrino netikėtas Australijos Centrinio banko sprendimas sumažinti bazinę palūkanų normą šalyje vienu procentu, tikėtasi ir kaip pasirodė jau netrukus, jog visai pagrįstai ir Europoje bus imtasi panašių ryžtingų veiksmų gaivinant ekonomiką.
Tuo tarpu antradienis D.Britanijos bankams buvo fatališkas. Po pasirodžiusių spekuliacijų, kad vienas iš stambiausių D.Britanijos bankų „Royal Bank of Scotland“ bus sekantis, kuriam prireiks šalies vyriausybės pagalbos, šio banko akcijomis investuotojai puolė masiškai atsikratinėti. S&P agentūra pirmąkart per pastaruosius dešimt metų sumažino šio banko skolinimosi reitingus. Tad sesijos pabaigoje šio banko akcijos kainavo vos 90 svarų, nors dar pirmadienį kaina siekė bene 150 svarų, per vieną sesiją „Royal Bank of Scotland Group“ neteko net 39,23 procentus savo vertės. Kitų Londono biržoje kotiruojamų bankų akcijos taip pat itin stipriai ritosi žemyn.
Deja, agonija JAV biržose tęsėsi. Biržų indeksai ir vėl įspūdingai, daugiau nei penkiais procentais, nėrė į bedugnę ir užsidarė bene žemiausiuose dienos taškuose. „Wall Streete“ šiuo metu gali turbūt prekiauti tik plieninių nervų rinkos dalyviai, nes padėtis, tiesiai šviesiai pasakius, su kiekviena diena tampa vis prastesnė bei niūresnė. Investuotojams didelio įspūdžio nepadarė nei FED vadovo kalba, iš kurios galima spręsti, kad bazinė palūkanų norma jau artimiausiu metu bus mažinama, o prireikus netgi labai drastiškai, nei kiti JAV Centrinio banko paskelbti ryžtingi planai gelbėti padėtį finansų rinkose, kurie regis yra gerokai pavėluoti. Atrodo, kad daugelis supranta, kad padėtis yra daug blogesnė nei didžioji dalis rinkos dalyvių manė ar vylėsi iki šiol.
Vienas iš didžiausiu vis dar išlikusių JAV bankų „Bank of America“ nenudžiugino investuotojų savo trečiojo ketvirčio veiklos rezultatais, kartu buvo pranešta, kad bus mažinami banko išmokami dividendai bei didinamas kapitalas jau artimiausiu metu nemažesne nei 10 mlrd. dolerių suma. Banko vadovas pareiškė, kad nemato galimybių, kad padėtis šalyje greitu laiku pagerės, todėl papildomo kapitalo pritraukimas turėtų padėti išgyventi šiuos sunkius laikus. Prekybą „Bank of America“ banko akcijos baigė atpigusios net 26.23% iki 23.77 dolerių, t.y. žemiausios dienos reikšmės. Kitų šalies bankų akcijas investuotojai taip pat skubėjo parduoti antradienį.
Po prekybos aliuminio ir produkcijos iš jo gamintoja „Alcoa“ pranešė savo trečiojo šių metų ketvirčio veiklos rezultatus. Ketvirčio grynasis pelnas lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu krito 52%. Kaip pagrindinės veiklos rezultatų sumažėjimo priežastys buvo įvardinta sumažėjusi aliuminio kaina pasaulinėje rinkoje, padidėję veiklos kaštai bei mažėjanti pasaulinė aliuminio paklausa.
Kitomis savaitės dienomis pasaulio biržose ir toliau liejosi kraujas ir buvo pasiekta daug nemalonių rekordų. Padėtis būtų buvusi dar blogesnė, jei IT sektoriaus atstovė „IBM“ anksčiau laiko nebūtų pranešusi gerus veiklos rezultatus bei pagerinusi veiklos prognozes, na o pasaulinio masto koncerno „General Electric“ paskelbti suprastėję veiklos rezultatai neatitiktų lūkesčių.
Šešių šalių Centriniai bankai vienu metu sumažino bazines palūkanų normas
Rinkose sklidusios spekuliacijos, kad netrukus stambiausi pasaulio Centriniai bankai gali imtis bendrų veiksmų gelbėjant padėtį finansų rinkose, išsipildė. Trečiadienį JAV Centrinis bankas (FED) šalyje sumažino bazinę palūkanų norma 0,5% iki 1,5%, Europos Centrinis bankas (ECB) - 0,5% iki 4,25%, Kanados - nuo 3 iki 2,5%, D.Britanijos Centrinis bankas nuo 5 iki 4,5%, Švedijos Centrinis bankas šalyje sumažino bazinių palūkanų normą taip pat 0,5% iki 4,25%. Šveicarijoje irgi buvo sumažinta bazinė palūkanų norma. Tuo tarpu Kinijos Centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą jau antrą kartą per pastarąsias tris savaites, šįkart 0,27% iki 6,93%. Kitą dieną bazines palūkanų normas „nukirpo“ ir P.Korėjos, Taivanio, Honkongo šalių Centriniai bankai.
Nors Centrinių bankų veiksmai ir turėjo padrąsinti investuotojus, tačiau tai pavyko padaryti neilgam, nes ko gero ši akcija jau yra kiek pavėluota ir pasauliui nepavyks išvengti gilesnių krizės padarinių. Rinkos dalyviai akivaizdžiai buvo pasimetę ir tikriausiai nelabai žinojo kaip reaguoti į gana netikėtus, nors iš dalies ir lauktus, Centrinių bankų agresyvius veiksmus. Žinoma, bazinių palūkanų mažinimas turėtų padėti finansų sektoriui, tačiau realių rezultatų teks palaukti.
Vis dažniau stabdomos prekybos biržose
Atrodo, kad Rusijos finansų rinkos priežiūros tarnybos pavyzdžiu, stabdant prekybas šalies biržose indeksas pasiekus numatytas ribas, ima sekti vis daugiau šalių.
Pačioje Rusijoje, kapitalo rinkose vykstant tokiems dideliems svyravimams praėjusią savaitę ir vėl keliolika kartų būdavo stabdomos prekybos biržose. Nebuvo nei dienos, kad tai nebūtų daroma, o penktadienį, kada viso pasaulio biržose vyravo totalūs išpardavimai, šalies biržos iš viso nedirbo. Tiesa, ketvirtadienį prekybos sesijos Rusijos biržose Micex bei RTS buvo sustabdytos, kaip įprasta, ne dėl didelių šių biržų pagrindinių indeksų kritimų, bet dėl didelių kilimų.
Pirmoji Rusijos finansų rinkos priežiūros tarnybos praktika, esant dideliems indeksų pokyčiams dienos metu, stabdyti prekyba biržose, pasekė kaimyninė didžiausia Ukrainos birža PFTS. Praėjusią savaitę ir šioje biržoje, sekant rusų pavyzdžiu, buvo kelis kartus stabdoma prekyba akcijomis, na o trečiadienį vos prasidėjusi sesija greitai buvo nutraukta bei neatnaujinta iki pat prekybos pabaigos. Penktadienį, kaip ir Rusijos biržos, minėta Ukrainos birža apskritai nebuvo atidaryta. Kaip paaiškino šios biržos atstovas, prekyba jų šalies biržoje prasideda bene vėliausiai Europoje, tad jie gali jau matyti kokiomis nuotaikomis prekybą pradėjo kitos Europos biržos bei kokios kryptys vyrauja Azijos rinkoje, ir jeigu šiose minėtuose regionuose padėtis yra prasta bei vyrauja masiniai išpardavimai, Ukrainos didžiausioje PFTS biržoje prekybos sesija neprasidės.
Tuo tarpu Islandijos biržoje, dėl ypatingų susidariusių sąlygų, ketvirtadienį po pietų irgi buvo sustabdyta prekyba, kuri ir vėl bus atnaujinta tik pirmadienį. Reikjaviko biržoje dominuoja šalies bankai, iš kurių tris didžiausius Islandijos valdžia jau buvo priversta nacionalizuoti, gelbėdama jų padėtį.
Su itin didelėmis ir ko gero nelabai išsprendžiamomis problemomis susidūrė Islandijos vyriausybė. Šalies bankai skendi didelėse skolose, jų turtas nuvertėjas ir anot ekspertų, viena šalis niekaip nepajėgs susitvarkyti su šiomis problemomis, nors Islandijos valdžia iš paskutiniųjų ieško būdų nors kiek sumažinti neigiamus padarinius.
Esant dideliems kritimams, prekybos buvo stadomos ir kai kuriose kitose pasaulio biržose.Italijos premjeras S.Berlusconi penktadienį pateikė pasiūlymą, kol nebus kiek sutvarkyta dabartinė kritinė situacija pasaulio šalių finansų sektoriuose, laikinai tam tikram laikui apskritai sustabdyti prekybą pasaulio biržose.
D.Britanijos vyriausybė nacionalizuos du stambiausius šalies bankus?
D.Britanijos žiniasklaidoje savaitgalį pasirodė informacija, kad vyriausybė bus priversta imtis neatidėliotinų gelbėjimo veiksmų gelbėjant didžiausias šalies finansų institucijas. Minima, kad pagalbos susilauks keturi didieji bankai: „HBOS“, „Royal Bank of Scotland“, „Lloyds TSB“ ir „Barclays“. Šiems bankams turėtų būti skirta dar apie 35 mlrd. svarų lėšų.
Spėliojama, kad šalies vyriausybė turėtų perimti bent dviejų stambiausių „HBOS“ bei „Royal Bank of Scotland“ bankų kontrolę, nacionalizuodama juos.
„Royal Bank of Scotland“ šiuo metu reikalinga papildoma 15 mlrd. svarų injekcija, „HBOS“ bankui - 10 mlrd. svarų, „Lloyds TSB“, kuris turėtų perimti problemų kamuojamą didžiausią būsto paskolų teikėją šalyje „HBOS“ banką, būtina 7 mlrd. svarų papildoma suma, na o „Barclays“ bankui reikalingi papildomi 3 mlrd. svarų.
G7 turi planą kovai su krize
Septynių turtingiausių pasaulio šalių finansų ministrai bei Centrinių bankų vadovai susitikę penktadienį vakare Vašingtone, sutarė imtis bendrų, koordinuotų veiksmų kovojant su krize.
Susitikimas užtruko net tris su puse valandos, tačiau apie jo detales ir priimtus sprendimus bei artimiausius susitikimo dalyvių bendrus veiksmus žiniasklaidai nebuvo pateikta daug informacijos. Kaip pažymi analitikai, būtent atvirumas ir aiškumas dabartinės krizės metu, kai daugelis rinkos dalyvių panikuoja ir yra kaustomi didelės baimės, yra esminiai dalykai, norint kuo greičiau atkurt pasitikėjimą rinkose. Investuotojai ir toliau pardavinės akcijas, bei trauksis iš rinkos, jei artimiausiu metu nesužinos kas bus konkrečiai daroma. Visi supranta, kad krizei nugalėti reikia nemažai laiko, tačiau to tikrai nepavyks padaryti greitai vien tik kalbomis, investuotojams reikia konkretumo, kas bus daroma jau nuo pirmadienio.
„Sutarėme, kad dabartinė situacija reikalauja greitų ir neįprastų sprendimų“ – lakoniškai teigė susitikimo dalyviai.
G7 šalių grupės atstovai priėmė kovos su krize penkių punktų planą, kuriame numatyta bendrų ir individualių veiksmų rėmai, siekiant užtikrinti likvidumą rinkose, sustiprinti finansines institucijas, bei apsaugoti individualius klientų bei investuotojų interesus.
Bus stengiamasi neleisti bankrutuoti itin reikšmingiems finansų sektoriaus atstovams užtikrinant jų gebėjimą vykdyti operacijas, taip pat bus imtasi priemonių atgaivinant kreditų ir pinigų rinkas, bei pabudinant būsto paskolų rinką.
Tuo tarpu JAV iždo sekretorius H.Paulsonas pareiškė, kad netrukus bus imtasi realizuoti vieną iš priimto šalies finansų sektoriaus gelbėjimo plano punktų, t.y. bus superkamos bankų ir kitų finansų sektoriaus kompanijų akcijos. Tai bus pirmasis atvejis nuo pat 1930 metų Didžiosios krizės laikų, kai bus imtasi tokių veiksmų.
„Padarysime tai kuo greičiau, negaišime bereikalingai laiko, šiuo metu intensyviai ties tuo dirbame“ – teigė H.Paulsonas, atsakydamas į klausimą kada valstybė pradės supirkinėti finansų sektoriaus kompanijų akcijas.
Kitos savaitės įvykiai
Ko gero ramesnės savaitės ir vėl nebus. Kaip visada, visos savaitės metu bus skelbiama daug reikšmingų makroekonominių bei kitų naujienų, tarp kurių bene svarbiausia turėtų būti informacija apie Euro zonos, ES šalių bei JAV infliacijos rodiklius rugsėjį, taip pat rinkos dalyviai su nekantrumu lauks mažmeninės prekybos rezultatų JAV už rugsėjį, kurie turėtų paaiškėti trečiadienį.
Be abejonės, vis labiau įsibėgės kompanijų trečiojo ketvirčio veiklos rodiklių skelbimo maratonas.
Antradienį savo ketvirčio veiklos rezultatus yra numačiusios skelbti tokios kompanijos kaip „Johnson & Johnson“, „Pepsico“, „Altera“, „Genentech“ bei „Intel“. Trečiadienį - „Coca Cola“, „Ebay“, „JP Morgan“ bei „Wells Fargo“. Ketvirtadienį - „Citigroup“ bankas, „Google“, „Merrill Lynch“ bankas bei „Nokia“. Penktadienį savo ketvirčio rezultatus turėtų skelbti „Honeywell“.
Dabar tikriauiai yra vienas iš blogiausių laikotarpių viso pasaulio biržoms ir artimiausiu metu neatrodo, kad padėtis nors kiek pastebimai pagerės. Panika, baimė, nepasitikėjimas, galų gale elementari savisauga apsėda vis daugiau rinkos dalyvių ir jie parduoda akcijas.
Tai krizė, už kurią kaltę turi prisiimti, didžiąja dalimi rizikos bei kontrolės nepaisę, bei nevykdę tinkamai savo pareigų atsakingi asmenys. Neoliberalizmas užgimęs Amerikoje, atrodo čia ir žus. Tai gera pamoka ateičiai visiems.
