Autorius: Finasta, Parašyta: 2008-09-11 16:10.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=4882
Po karinio konflikto Užkaukazėje staigiau žemyn pasukusi Rusijos akcijų rinka, skaičiuojant nuo gegužės mėnesio aukštumų, jau sugebėjo nusiristi beveik 43 proc. Vien rugsėjo mėnesį doleriais denominuotas RTS indeksas smuko beveik 20 proc., o rubliais denominuotas Micex nukrito daugiau nei 18 proc. Skaičiuojama, kad vien per rugpjūčio mėnesį Rusijos rinka neteko apie 21 mlrd. USD investicijų.
Jaučiamas spaudimas rubliui silpnėti
Dėl masinio užsienio kapitalo pasitraukimo Rusijos centrinis bankas buvo priverstas intervencijomis į valiutų rinką stabilizuoti rublio kursą, kuris USD atžvilgiu smuko jau 9,8 proc., lyginant su liepos mėnesio aukščiausiu tašku. Stabilus valiutos kursas yra gyvybiškai svarbus Rusijos ekonomikos perspektyvoms, ypač turint galvoje iš dviženklės zonos nenusileidžiančią infliaciją. Kita vertus, smukęs rublis gali turėti ir šiek tiek teigiamos įtakos šalies gamintojams, nes didina jų eksporto konkurencingumą.
Kapitalo pasitraukimo priežastys daugiabriaunės
Kapitalo pasitraukimas iš Rusijos rinkos buvo lemtas kelių priežasčių. Visų pirma, dėl konflikto su Gruzija smarkiai atšalo Rusijos santykiai su Vakarais. Dėl išaugusios geopolitinės rizikos dalis užsienio investuotojų puolė išparduoti savo aktyvus Rusijoje. Tačiau praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė protokolą, kuriuo įsipareigojo iki rugsėjo mėnesio pabaigos galutinai išvesti Rusijos karius iš Gruzijos teritorijos, išskyrus Pietų Osetiją bei Abchaziją, ir dar kartą pažadėjo susilaikyti nuo bet kokių karinių veiksmų prieš Gruziją.
Užsitęsusį Rusijos rinkos nuosmukį sieti su jau išsikvėpiančiu konfliktu kaip pagrindine priežastimi jau kažin ar būtų galima. Vakarų šalys, atrodo, yra pernelyg susiskaldžiusios ir, paisydamos savų energetinio saugumo interesų, vargu ar palaikys JAV remiamą griežtą retoriką Rusijos atžvilgiu. Greičiausiai ir šįkart tebus apsiribota piršto pagrūmojimu, nesiimant abiem pusėms nenaudingų sankcijų. Kita vertus, dauguma norėjusiųjų parduoti aktyvus Rusijoje dėl išaugusios geopolitinės rizikos tai jau suspėjo padaryti gerokai anksčiau.
Tačiau yra aiškus negatyvus šios istorijos liekamasis efektas. Po to, kai Rusija užsienio žiniasklaidoje buvo pateikta kaip agresorė, savo tikslams nesirenkanti priemonių, išaugo šalies politinė rizika. Šis veiksnys, taip pat visuotinės kredito rinkų krizės pasekmės reiškia smarkiai padidėjusius Rusijos kapitalo kaštus. Tai pirmiausia gali neigiamai paveikti didelį skolos svertą naudojančių kompanijų, tokių kaip nekilnojamojo turto vystytojai, statybos ar mažmeninės prekybos įmonės, verslą.
Tikėtina, kad ūgtelėjusios palūkanos ir apskritai griežtesnis Rusijos rizikos vertinimas stipriai prislėgs šios šalies bendrovių ir gyventojų pečius bei neigiamai atsilieps ūkio plėtrai. Greičiausiai šios nepalankios Rusijai aplinkybės išliks bent jau tol, kol minėtasis konfliktas nebus užmirštas. Vargu ar galima tikėtis, kad per artimiausius metus jos pasikeis. Apie Rusijos kapitalo nesaugumą, kurį užsienio investuotojai buvo seniai pamiršę po 2003 metų „Jukos“ bylos, dar prieš šį karinį konfliktą priminė buvęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Tuomet premjero pareigas einantis buvęs šalies vadovas su infliacija pasišovė kovoti apkaltindamas šalies plieno milžinę „Mechel“ dempingo taikymu vidaus rinkoje ir mokesčių vengimu. Tai viena iš priežasčių, kodėl investuojantiesiems Rusijoje vėl tapo aktualu vengti valdžios užnugario neturinčių bendrovių akcijų.
Neigiamai Rusijos akcijų biržą veikia ir prastėjančios nuotaikos užsienio rinkose, pirmiausia JAV. Čia nerimaujama, kad būsto paskolų krizės nuostoliai gali finansų rinkai suduoti rimtą smūgį, turintį sunkiai prognozuojamų padarinių. O Azijos ir Europos akcijų rinkos leidžiasi žemyn, nes investuotojai baiminasi laukiamo visuotinio ūkio sulėtėjimo žalos. Mažėjant tarptautinių investuotojų rizikos apetitui, kartu yra parduodamos ir pirmąją metų pusę didelių investicijų sulaukusios Rusijos bendrovių akcijos.
Kita vertus, ieškant pagrindinių dabartinio investuotojų bėgimo iš Rusijos priežasčių, vis tik pirmiausiai turbūt reikėtų atsigręžti į pasaulio žaliavų biržas. Iš esmės dėl kylančio USD ir prastėjančių pasaulio ūkio plėtros bei žaliavų suvartojimo prognozių pastarosiomis savaitėmis žaliavų kainos su pagreičiu sminga žemyn. Būtent žaliavų, pirmiausia naftos ir dujų, eksportas yra pagrindinis Rusijos ekonomikos variklis ir gerovės šaltinis. Žaliavų kainų kritimas mažina naftos, dujų, metalurgijos ir kalnakasybos kompanijų, kurios daugiausia lemia biržos indeksus, pelno augimo perspektyvas ir didina riziką, kad ekonomikos plėtra Rusijoje gali strigti. Tai savo ruožtu skatina rinkos dalyvius išparduoti šių bendrovių akcijas nebesirenkant kainos. Be to, slogią šio sektoriaus nuotaiką sustiprino ir Rusijos finansų ministro Aleksėjaus Kudrino pareiškimas, kad anksčiau laukto mokesčių sumažinimo energetikos kompanijos gali tikėtis geriausiu atveju ne anksčiau kaip 2010 m. Tai tapo dar vienu nusivylimu Rusijos rinka užsienio investuotojams.
Ko galima tikėtis ateityje?
Prastėjant pasaulio ūkio augimo lūkesčiams ir kylant USD, tikėtina, kad žaliavų kompanijos, kaip ir visos užsienio biržose kotiruojamos Rusijos įmonės, šiemet gali būti ignoruojamos užsienio investuotojų. Pastarieji turi lemiamą įtaką ir Rusijos akcijų rinkai. Tiesa, pasibaigus smarkiam nuosmukiui, trumpuoju laikotarpiu spekuliacinio atsigavimo vietos kapitalo dėka tikėtis būtų logiška.
Reikia pažymėti, kad nepaisant akivaizdžios investicijų stokos, kuri artimiausiais metais neišvengiamai ribos šalies ekonomikos augimą, prognozuojama, kad šiemet Rusijos BVP augimas, visų pirma dėl išliekančių aukštų naftos ir dujų kainų, šiemet išlaikys pakankamai spartų tempą – 7,6 proc. Kita vertus, ilgalaikius investuotojus kurį laiką gali atbaidyti didelė infliacija, kuri pasiekė 10 proc. ribą. Taip pat tai, kad šalyje pastebimai slopsta paslaugų sektoriaus, apimančio bankus, telekomunikacijų paslaugų, mažmeninės prekybos įmones, augimas, prastėja verslo lūkesčiai ir pasitikėjimas.
Kita vertus, namų ūkių vartojimas nuteikia optimistiškai. Rusijos piliečių atlyginimai liepos mėnesį stiebėsi į viršų 11,6 proc. metiniu tempu (birželio mėnesį prieaugis sudarė 11,7 proc.), mažmeninė prekyba liepą ūgtelėjo 14,5 proc., kai birželį augo 13,8 proc. metiniu tempu, o gyventojų santaupos pasiekė 30 proc. BVP lygį. Taigi tikėtina, kad didėjantis vartojimas ir vidaus rinkos plėtra ateityje gali būti pagrindiniai katalizatoriai Rusijai išlaikyti aukštus augimo tempus ir investicijų patrauklumą ilguoju laikotarpiu. Dėl šių priežasčių Rusijos akcijų rinkoje šiuo metu patraukliai atrodo bankai, ypač turintys stiprų finansinį užnugarį ir galintys išlošti dėl galimo konkurencijos sumažėjimo (jei iš rinkos dėl kredito kaštų augimo ir nesugebėjimo užsitikrinti adekvatų finansavimą būtų priversti pasitraukti kai kurie smulkesni vietinės finansų rinkos žaidėjai).
Šiuo metu Rusijos bendrovių akcijos yra vienos pigiausių pasaulyje, netgi įvertinus galimą bendrovių pelnų augimo tempų sulėtėjimą – RTS indekso P/E rodiklio reikšmė nesiekia 6, kai trejų metų istorinis vidurkis sudaro apie 9. Turint omenyje išaugusią riziką, sunku būtų tvirtinti, kad dabartinės akcijų kainos visiškai neturi pagrindo ar precedento. Jau minėtais 2003 metais, kai vyko batalijos dėl „Jukos“, akcijos kainavo dar mažiau, tačiau tuomet užsienio investuotojai dėl visiems suprantamų aplinkybių Rusijos rinką lenkdavo pagarbiu atstumu. Tikėtina, kad dalies užsienio kapitalo sugrįžimo ir labiau apčiuopiamo atsitiesimo Rusijoje galima laukti ne anksčiau kaip kitąmet, po JAV prezidento rinkimų šį lapkritį ir NATO viršūnių susitikimo gruodį, iki kurių įtampa rinkoje gali išsilaikyti. Žinoma, toks scenarijus galėtų būti iš esmės pakoreguotas, jeigu staiga smarkiai atsigautų naftos ir kitų žaliavų kainos, netikėtai būtų sumažinti mokesčiai Rusijos naftos bendrovėms, būtų greitai išspręsti nesutarimai su Vakarais dėl Gruzijos arba paaštrėtų JAV ir Irano konfliktas.
Kita vertus, ilgalaikiams investuotojams akcijų nuosmukiai visuomet suteikia galimybę ieškoti patrauklių investicijų ir papildyti atpigusiomis akcijomis savo portfelius. Ilgalaikis Rusijos rinkos augimo potencialas niekur nedingo – tiesiog įvyko paprastas jos rizikingumo priminimas ir suteikta galimybė investuotojams dar kartą įvertinti, ar jiems ši rizika priimtina. Taip pat nereikėtų skubėti pardavinėti savo akcijų iki šiol to nespėjusiems padaryti, nes smarkiai nusileidus akcijų kainoms, trumpuoju laikotarpiu dažniausiai sulaukiama teigiamos korekcijos į viršų.
AB bankas „Finasta“ investicijų strategas Andrius Adomkus